„Akivaizdu, kad ponas Gražulis valdančiajam būriui yra didelė vertybė ir iš to, kaip atrodė balsavimas „valstiečių“ frakcijoje, ypatingai ir „socialdarbiečių“, kurie anksčiau tikrai nepasižymėjo, kad neatsižvelgtų į prokurorų prašymus, tai rodo, kad buvo toks sprendimas, kad balsų „už“ būtų daug, bet nepakankamai“, – DELFI sakė I.Šimonytė.

Laidoje paklausta apie tai, kokie, jos manymu, yra tikrieji premjero Sauliaus Skvernelio užmojai, politikė tikino, kad premjeras savo tikslus žino kuo puikiausiai. Ji taip pat įvertino, kaip iš šalies atrodo tai, kad „valstiečiai“ gali ieškoti, ką paskolinti „tvarkiečiams“.

„Tai atrodo kaip siekis valdžią turėti bet kokia kaina. Nelabai suprantu, kam reikia tuos savigarbos likučius taip kasinėti į žemę. Jeigu tie žmonės labai nori dalyvauti valdančiojoje daugumoje, tai turbūt yra įmanoma rasti kitų būdų, kaip jie galėtų dalyvauti joje“, – laidoje „DELFI diena“ sakė I.Šimonytė.

Premjero siekis – aiškus

Jos teigimu, premjero norima pozicija – Europos komisaro kėdė.

„Aš manau, kad premjeras labai gerai žino, kuo jis nori būti. Matyt, kad turi savo skaičiavimų, savo taktiką, gal nori gauti kažkokias garantijas. Jis turbūt nori būti Europos komisaru“, – kalbėjo Seimo narė.

Pasiteiravus apie tai, kokie ministrai turėtų būti – partiniai ar nepartiniai – I.Šimonytė tikino, kad svarbiausia, kad jie suvoktų, jog yra politikai.

„Ministrai pirmiausia turi suprasti, kad jie yra politikai. Antra, jie turi turėti palaikymą tos politinės jėgos, kuri juos deleguoja į Vyriausybę. Trečia, o gal ir antra, jie turi turėti ministro pirmininko palaikymą. Šioje Vyriausybėje šių dviejų dalykų tikrai pritrūko.

Pritrūko net ir suvokimo, kad jie yra politikai. Čia yra bėda. Žinoma, kai ateina žmonės ir sako, kad jie darys politiką su žmonėmis, kurie su tuo neturi nieko bendro, tai yra mąstymo klaida, nes Vyriausybė yra politinis darinys, ji įgyvendina politinę programą. Kai tu prisirenki žmonių, kurie neturėjo nieko bendro su politika ar politine programa, tada jie negali įgyvendinti reformų, nes jie nesusikalbės su Seimu“, – DELFI laidoje tikio I.Šimonytė.

Tęsia derybas

DELFI primena, kad valdantieji „valstiečiai“ ketvirtadienį tęsia derybas dėl koalicijos su Socialdemokratų darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais.

Trijų partijų pirmininkai dar gegužės pabaigoje pasirašė memorandumą dėl bendro darbo po to, kai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė grąžins įgaliojimus išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Valstiečiai“ prie koalicijos taip pat pakvietė prisidėti Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą.

Tačiau derybos dėl programos ir valdžios postų užsitęsė iki šiol, ir lieka neaišku, ar ketvirtadienį bus pasirašyta koalicijos sutartis, kaip skelbta anksčiau.

Pagal Konstituciją, išrinkus prezidentą Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus naujajam šalies vadovui. Įgaliojimai bus grąžinti iškart po G. Nausėdos inauguracijos liepos 12 dieną.
Anksčiau S. Skvernelis žadėjo pasitraukti iš premjero posto, jei prezidento rinkimuose jis nepateks į antrąjį turą. Prezidento rinkimuose premjeras liko trečias.