DELFI tyrimą galite rasti ČIA.
VTEK skelbia, kad tyrimas pradėtas žiniasklaidoje pateiktos informacijos pagrindu. Bus tiriamos aplinkybės, kai M. Adomėnas galbūt laiku nedeklaravo būsto paskolos gavimo sandorio, kuris viršija deklaruotiną 3 tūkst. eurų sumą.
Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
Atlikdami žurnalistinį tyrimą DELFI žurnalistai pastebėjo, kad M. Adomėno turto ir interesų deklaracija nesutampa. Atliekant tyrimą dar nebuvo paviešinta turto deklaracija už 2018 metus. Todėl buvo vertinta naujausia – 2017 metų.
Ji Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta 2018 metais gegužės antrą dieną.
2017 m. turto deklaracijoje nurodyta, kad M. Adomėnas yra pasiskolinęs ir negražinęs 284501 Eur. Tačiau VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje šis sandoris nebuvo nurodytas.
Metinėje turto deklaracijoje matyti, kad M. Adomėnas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 180438 Eur. Kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė siekia 89292 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – 19054 Eur.
Tuomet DELFI susisiekė su pačiu M. Adomėnu. Kalbėdamas apie interesų deklaracijoje nenurodytą dar negrąžintą paskolą, Seimo narys tikino, jog tai – nesusipratimas.
„Šią paskolą turiu nuo 2006 metų, tai – nekilnojamojo turto, būsto paskola. Negali būti, kad ji nebuvo nurodyta. Gal kad bankai keitėsi, iš pradžių buvo „Danske Bank“, paskui – „Swedbank“. Neįsivaizduoju, kodėl taip yra, bet čia tikrai nėra nieko naujo. Tikrai buvau deklaravęs. Kai grįšiu iš komandiruotės, viską patikrinsiu“, – aiškino M. Adomėnas.
Taip pat DELFI savo tyrime išsiaiškino, kad Seimo nario žmona yra suteikusi 47400 eurų paskolą, bet jai per metus nė kiek negrąžinta. Paklaustas, kam žmona paskolino pinigus ir kodėl paskolos gavėjas dar nepradėjo grąžinti jai paskolos, M. Adomėnas paaiškino, kad paskola suteikta jos mamai. „Savo motinai paskolino. Bet jei aš dabar pradėsiu asmeninius santykius tarp šeimos narių publikuoti su sumomis, tai manau, kad tai jau kišimasis į privatumą“, – teigė Seimo narys.
Turto deklaracijoje nurodyta, kad buto Užupyje vertė 159291 eurų. Tačiau tokioje vietoje, Užupyje, didelių ir prabangių butų vertės įprastai yra keliskart didesnės. Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai bandoma dirbtinai deklaruoti mažesnę turto vertę, kad būtų išvengiama turto mokesčio.
Lietuvoje nuo 2018 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios paskirties patalpų bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (220 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
M. Adomėno tuomet paklausėme: ar iš tiesų butas tokios vertės? „Vertė yra nustatoma pagal registrą. Tokia yra jo vertė nurodyta registre, ką aš galiu padaryt“, – teigė jis.