J. Narkevičiaus manymu, derybų partnerių teiginiai, kad 100 eurų išmoka (70 universali ir 30 papildoma daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms) yra reali rodo, jog ir 120 eurų išmoka yra įmanoma, kurios LLRA-KŠS ir siekia.

„Nuostatos tokios pačios. (...) Žemiau neturime įgaliojimų. Pozicija yra minimali – 80 ir 40, tai yra 120 eurų. (...) Pagal išnagrinėtas galimybes matome, kad tai (vaiko pinigų didinimas – ELTA) yra prioritetas, vadinasi, į tai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį lėšų skyrimo prasme. Lyg tai 70 ir 30 eurų buvo pritarta. Mes manome, kad tokiu būdu galima atrasti ir 120 eurų – 80 ir 40“, – sakė derybų komandos atstovas.

Jo teigimu, šis klausimas yra akcentuojamas labiausiai, nes tai yra vienas iš būdų padidinti pajamas. Esą išmokų didinimas tiesiogiai paliestų įvairių profesijų atstovus, o tai aktualu ypač mažesnius atlyginimus gaunantiems.

„(...) Kiekviena profesija siekia atlyginimų kėlimo, šie klausimai neišvengiamai bus aptariami rudenį. Šitas pinigų skyrimas liečia skirtingų profesijų asmenis, tai yra viena iš atlyginimo kėlimo ir atskirties mažinimo formų“, – sakė Seimo narys.

Pasak parlamentaro, derybose dėl valdančiosios daugumos nusileisti šiuo klausimu neketinama – esą jie yra pateikę ir taip „labai realistiškus“ pasiūlymus. Be to, J. Narkevičiaus teigimu, yra planas papildomoms pajamoms gauti apmokestinus bankus ir didžiuosius prekybos tinklus, tad argumentas „pinigų nėra“ neveiksnus.

„Mes pateikėme labai realistiškus siekius, atsižvelgiant į galimybes ir likusį laiką, kad būtų galima koncentruotis ir juos realizuoti. (...) Buvo nagrinėtas klausimas dėl bankų apmokestinimo ir didžiųjų prekybos tinklų. Šitas klausimas yra svarstytas ir buvo analizuojami variantai, pavyzdžiui, Lenkijos patirtis, ir prie to klausimo bus dar grįžtama. Siūlome ne tik išlaidas, bet ir pajamų šaltinį“, – sako LLRA-KŠS derybininkas.

„Buvo susitikimas su Finansų ministerija, kitais atstovais, kurie argumentuotai perteikė situaciją, analizavome, skaičiavome, tai buvo procesas. Skaičiai atsiranda ne iš sugalvoto noro, bet iš situacijos pagrįstumo, kuri buvo pateikiama. (...) Jei valstybė sako, kad neturi pakankamai pinigų, šitas būdas turi būti nagrinėjamas ir priimti atitinkami sprendimai“, – sako J. Narkevičius, daugiau apie galimus naujus mokesčius detalių atskleisti dar nenorėjęs.

LLRA-KŠS tarybos narys atsakyti, ar šis vaikų pinigų klausimas gali būti kertinis derybų akmuo, negalėjęs atsakyti, bet darsyk patikino, kad į koalicijos formavimą esą žiūri rezervuotai.

„Mes nesiveržiame ir nesiveržėme anksčiau į formalią daugumą, laikomės tokios racionalios, tvarkingos pozicijos, be jokių postų. Atsisakėme tam tikrų pasiūlymų, kad nevaržytų mūsų programinių nuostatų siekimo. Remiame tuos dalykus, kurie yra žmonėms, mūsų nuomone, palankūs“, – tikino J. Narkevičius.

Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, jog vaiko pinigų kelti daugiau nei yra sutarta dabar (70 ir 30 eurų) nėra galimybių.

„Tokių galimybių, atrodo, nėra. Ir mes bandome sutarti su kolegomis. Jeigu tos galimybės atsirastų, tai kodėl gi ne, niekas iš mūsų nemano, kad reikėtų skirti mažiau lėšų nei įmanoma surasti. Bet finansų ministerijos nuostata yra tokia, kad tas pasiūlymas, kuris buvo aptartas kaip pagrindinis koalicinėje sutartyje, yra realus“, – pridūrė jis.

Tuo metu derybų kolega Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tikino nemanąs, kad minėti keliami sliūlymai bus sunkiai pakeliami valstybės biudžetui.

„Aš nematau kodėl mes turėtume atsisakyti, nes tai yra labai svarbus dalykas – socialinės atskirties dalykai yra patys svarbiausi. Šis (vaiko pinigų - ELTA) pasiūlymas yra svarbiausias, nemanau, kad tai yra didelė našta biudžetui, tuo labiau, kad vaiko pinigai vėl sugrįžta į apyvartą, renkami mokesčiai, manau, kad galime išspręsti šį klausimą“, – teigė G. Kirkilas.

Kaip jau buvo skelbta, jeigu universali išmoka būtų pasiekta 70 eurų, o nepasiturintiems asmenims ir daugiavaikėms šeimoms – 100 eurų, per metus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, valstybei tai kainuotų 492,5 mln. eurų.