– Antradienį misiją Lietuvoje baigė Tarptautinio valiutos fondo atstovai – išvados tos pačios: reikia švietimo ir sveikatos reformų bei naujų – NT ir automobilių mokesčių. Kodėl Lietuva nesugeba išgirsti, kas jai sakoma metų metus?
– Todėl, kad nereikia TVF, kad suprastume, jog turime problemų ne tik sveikatos, bet ir švietimo sistemoje. Vien pasižiūrėję į mokinių raštingumo rezultatus, mirtingumo rodiklius, akivaizdu, kad kažkas yra ne taip. Taip pat yra akivaizdu, kad išspręstume tuos klausimus, mums yra reikalingi ištekliai. Ištekliai reiškia nepatogią diskusiją, o juk mes esame įpratę apie mokesčius kalbėti labai patogiai.
Dėl to tas užburtas ratas taip ir tęsiasi, nes mes gauname vis tą pačią rekomendaciją. Švietimo ir sveikatos reformos nėra momentiniai sprendimai ir rezultatus galime pamatyti tik po daugelio metų. Visi tarsi sako, kad kažką darome, mikrolygmeniu kažką daro, bet akivaizdu, kad makrolygmeniu nieko pakeisti negali. Vis tik didelėms reformoms yra reikalingi nemaži iššūkiai.
– Bene didžiausia ekspertų pastaba – dėl vaikų pinigų didinimo, kas gali sukurti paskatas nedirbti. Jūsų akimis, kaip ekonomistės, finansų ministrės – reikia taip didinti šiuos pinigus?
– Manau, kad čia yra labai trapi riba. Akivaizdu, kad vaikus auginti kainuoja ir yra nemažai išlaidų, susijusių su tuo. Šeimos, kurių finansinė padėtis yra kukli, vis dėlto susiduria su gana dideliu spaudimu, kai vaikui reikia nupirkti batus ar kažkokius visiškai paprastus dalykus. Kita vertus, ta tvarka, kuri buvo anksčiau, kai mes turėjome mokesčių lengvatą, kuri skatino žmones dirbti, manau, teisinga pastaba buvo, kad ne visi žmonės galėjo ja pasinaudoti, bet yra kitų būdų, kaip žmones skatinti dirbti. Galima suteikti mokesčių lengvatą per vadinamuosius mokesčių kreditus. Tai, kad tos lengvatos buvo atsisakyta ir nueita lengvesniu keliu, yra dvi problemos.
Pirma problema yra ta, kad mūsų biudžetas yra labai mažas, o universali išmoka yra nepriklausoma nuo pajamų. Jeigu turime mažą biudžetą, tai paprastai valstybės parama turėtų būti orientuota į tuos, kurių finansinės galimybės yra prasčiausios ir kam labiausiai reikia tos finansinės paramos. Universalios išmokos yra taikomos tokiose valstybėse, kuriose yra pakankamai dideli ir, paprastai, progresiniai mokesčiai. Tada tėvai, kurie gauna naudą, kuri nebūtinai yra reikalinga, tiesiog grąžina tą naudą per savo mokamus didesnius pajamų mokesčius. Lietuvoje to nėra, tai reiškia, kad mes sau leidžiame gana didelę prabangą mokėdami universalias išmokas. Kiekvienas išmokos padidinimas reikalauja pakankamai didelės pinigų sumos dėl to, kad iš viso vaikų yra daug. Nors tų vaikų, kurie gyvena skurdo rizikos šeimose, yra tik dalis, ir, matyt, kažkokia dalis tos paramos išsiblaško. Ir taip kažkada gali ateiti išmokos į tą tašką, kai moterys pradės galvoti, ar man apskritai apsimoka dirbti. O tai yra didelė problema. Jeigu mes pagalvotume apie tų moterų ateitį, apie jų pensiją ir senatvę, tuomet pasekmės gali būti pakankamai liūdnos.
– Mūsų studijoje viešėjęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pripažino, kad jo atlyginimui vaiko pinigų didinimas įtakos nepadarys. Gal reikėtų pradėti kalbėti apie tikslinius skyrimus?
– Bet, matote, čia ir yra ta problema, kad mes labai daug blaškomės. Anksčiau vaiko pinigai buvo universalūs, iki krizės. Vėliau jau jie buvo padaryti priklausomi nuo pajamų. Dabartinė valdžia vėl nusprendė, kad jie bus universalūs. Pagrindinė problema yra ta, kad mūsų mokesčių perskirstymo sistema yra per kukli, kad mes galėtume sau leisti universalias išmokas arba jos bus labai mažos. Viena vertus, būtų galima grįžti prie nuo pajamų priklausomų išmokų. Tada galėtume tiems žmonėms, kuriems reikia finansinės paramos, skirti tos paramos daugiau negu dabar tiesiog padalindami visą sumą pinigų. (…) Dabartinė valdžia sako, kad visi vaikai yra vienodi. Okay, jeigu visi turime tą pačią problemą, gali būti, kad tos išmokos bus mažos. Kita vertus, bus šeimų, kurioms ta finansinė parama nėra svarbi.
– Didinami vaiko pinigai yra viena iš naujai buriamos koalicijos dovanų rinkėjams. Yra ir daugiau – nemokami vaistai, ką siūlo Lietuvos rinkimų akcija. Jūs matote šalies finansų galimybes rinkėjams įteikti tokią dovaną?
– Manau, kad viskas atrodys labai paprastai. Bus susitarta, pasidalintos kėdės valdžioje, o vėliau vis tiek visi sprendimai bus daromi atsižvelgiant į finansines galimybes. Dabar suskaičiuoti yra nesudėtinga. Jeigu mes turime pusę milijono vaikų, 12 mėnesių, tai reiškia, kad bet koks vieno euro padidinimas vaiko pinigų kainuoja šešis milijonus eurų.
Tai ir skaičiuokime, kiek tų milijonų valdžia turės iš ekonomikos augimo, nes kitais metais taip pat mažėja ir pajamų mokestis. Bendros biudžeto pajamos neaugs taip sparčiai, jeigu to mokesčių mažinimo nebūtų. Tada ant stalo susidės viskas: pensijų indeksavimas, galimai vaiko pinigai, krašto apsaugos finansavimo padidinimas iki 2 proc. reikalaujamos ribos ir dar kažkokie kiti poreikiai.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „DELFI diena“.