L. Vagonės teigimu, vidutiniškai vestuvės kainuoja apie 20 tūkst. eurų, jei jaunieji nori ir prabangių drabužių, ir prabangios šventės vietos, ir skanaus maisto svečiams. Tuo metu ekonomistas Ž. Mauricas, pasiremdamas statistiniais duomenimis, teigia, kad Vakarų pasaulyje vidutinė vestuvių šventės kaina svyruoja nuo 15 iki 30 tūkst. eurų, o Lietuvoje – 10-15 tūkst.
„Tai yra pakankamai didelė suma, tai dažnu atveju daugiau nei metinis užmokestis vieno asmens, reiškia, taupymas turi prasidėti gana anksti ir jis turi būti gana kryptingas. Kitas aspektas – dažnai biudžetas yra viršijamas. Tai sukelia daug nepasitenkinimo ir tam tikro nerimo, nes vestuvių, kaip ir bet kurios kitos šventės tikslas – suteikti žmonėms džiaugsmo, bet vestuvinis gyvenimas vestuvėmis nesibaigia, tik prasideda, tad jei vestuvėms išleidžiame labai daug, vėliau tenka veržtis diržus, o susituokus atsiranda kitų išlaidų, ypatingai, jei planuojami vaikai“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Ž. Mauricas teigė, kad yra nemažai tyrimų, kurie parodė, kad jei pora viršijo savo šventės biudžetą ir dėl to kilo problemų, santuoka gali ilgai netrukti.
O kaip neviršyti numatyto biudžeto? „Užsimesti papildomai neplanuotoms išlaidoms, – teigė ekonomistas. – Jei biudžetas yra 10 tūkst., tai nenusiteikti, kad išleisiu dešimt ir taškas. Reikia planuoti, kad galimai išleisiu iki 15 ir tada, jei išleidžiu tik 12, esu laimingas, o ne atvirkščiai.“
Kai kurių porų strategiją šventės išlaidas tikėtis padengti iš vokeliuose surinktų dovanotų pinigų Ž. Mauricas vadina itin rizikingu. „Ne visada dovanojami grynieji pinigai, kartais yra dovanos, o ir sumos ne visada atitinka lūkesčius ir ypatingai sparčiai augant gyventojų pajamoms, kartais ir išlaidoms, sunku numatyti, kur tas atskaitos taškas. Galima labai smarkiai nepataikyti. Dėl to labai svarbu planuoti ir turėti tam tikrą papildomą finansinį „buferį“ tam, kad ne tik ta diena atneštų džiaugsmo, bet ir dienos po to“, – laidoje DELFI 11 kalbėjo ekonomistas.
Ž. Mauricas įvardijo, kad ekonomikoje egzistuoja terminas „ribinis džiaugsmas“. „Dvidešimt tūkstančių kainuojančios vestuvės nebus džiaugsmingesnės nei kainuojančios dešimt tūkstančių, – kalbėjo Ž. Mauricas. – Jei reikės po vestuvių grąžinti paskolas ar įsipareigojimus, reikės labai riboti savo poreikius, tai gali atnešti didelį nepasitenkinimą.“
Vestuvių planuotoja tvirtino, kad susiduria su trimis klientų tipais: vieni tiksliai žino, kiek nori išleisti, kiti maždaug įsivaizduoja, kiek tai gali kainuoti, o treti nori šventės, gali tai sau leisti, bet neįsivaizduoja, kiek tai kainuoja.
L. Vagonė skaičiavo, kad norint šventėje matyti 50-60 žmonių ir siekiant, kad šventė būtų prabangi, į 10 tūkst. eurų biudžetą tilpti neįmanoma. „Aišku, galite rasti informacijos internete, kad įmanoma ir už 5 tūkstančius susiplanuoti vestuves. Tai nėra įmanoma ir tai yra kliedesiai ir dezinformacija. Už 5 tūkstančius galima susiplanuoti gražų trumpą pabuvimą po bažnyčios, kuris bus labai kokybiškas ir emociškai paliks ne ką menkesnes emocijas nei tas didžiulis balius, bet nereikia klaidinti žmonių ir sakyti, kad tai bus vestuvės už 5 tūkstančius“, – tvirtino vestuvių planuotoja.
L. Vagonė įvardijo, kiek gali kainuoti M. Petruškevičiaus kuriamos dekoracijos, prabangi dizainerės suknelė ir puota: suknelė, kurią kurtų dizaineris – 1,5 tūkst., dekoracijos – nuo 3 tūkst. eurų, fotografo paslaugos visai dienai – nuo 800 eurų, vakarienei – nuo 50 iki 80 eurų tik už maistą. Ir tai tik dalis išlaidų. „Už 20 tūkstančių galite surengti labai gražią šventę“, – skaičiavo vestuvių planuotoja.
Ar įmanoma dviem žmonėms, uždirbantiems po tūkstantį eurų, susitaupyti savo vestuvėms 20 tūkst. eurų? „Įmanoma susitaupyti viskam, tai prioritetų klausimas, – teigė Ž. Mauricas. – Tokią sumą uždirbant iki 30 procentų atlyginimo galima per mėnesį atsidėti. Per trejus metus tokią sumą galima susitaupyti dar pakankamai ekstremaliai nevaržant savo poreikių.“
Ekonomisto teigimu, svarbu planuoti ir turėti realius lūkesčius. „Bet skolintis – rizikinga strategija, nes, kaip minėjau, susituokus ir ypatingai susilaukus vaikų, šeimos išlaidos labai išauga“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
L. Vagonė pažymėjo, kad vestuvės nėra ta būtinybė, be kurios neįmanoma gyventi. „Ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia pati santuokos prasmė, kad žmonės yra pasiryžę vienas su kitu gyventi ir vienas kitą mylėti. Šiai priesaikai įteikti nei 20, nei 10, nei 5 tūkstančių nereikia“, – tvirtino vestuvių planuotoja.