Tyrimas susilaukė didžiulio dėmesio – pirmiausia apie A. Kajackaitę išgirdome iš užsienio žiniasklaidos. BBC, „The New York Times“, „The Daily Show“ – tai tik kelių žiniasklaidos priemonių pavadinimai, kurie skyrė dėmesį mokslininkės nagrinėtai temai, teigė „Žinių radijo“ laidos „Mokslo mygtukas“ rengėjai.
Interviu šiai laidai mokslininkė pasakojo, kad eksperimentas gimė jai susipažinus su kitu mokslininku Tomu Y. Changu.
„Su Tomu susipažinome Los Andžele. Mano kolega man pasakė: „yra toks labai protingas Tomas, eik pašnekėk“, – pasakojo A. Kajackaitė.
T. Changas daugiausiai dirba su duomenimis apie tai, kaip aplinkos tarša veikia žmonių elgesį ir produktyvumą. A. Kajackaitės tyrimų sritis daugiausiai susijusi su melavimo reiškiniu. Pasikalbėję, jie abu galiausiai priėjo išvadą domėtis apie temperatūros efektą žmonių kognityvinei veiklai.
Mokslininkė pasakojo, kad Amerikoje žmonės jau seniai ginčijasi tema, ar moterys labiau mėgsta šilumą nei vyrai. Pradėję ieškoti informacijos, Agnė ir Tomas rado tyrimų, kurie rodė, kad temperatūra veikia žmonių elgesį.
Tačiau, pasak jos, ergonomikos srityje, buvo tik tokių eksperimentų, kur iš viso apie lytį nebuvo šnekama. Be to, publikuotų studijų rezultatai prieštaravo viena kitai.
„Matome, kad viename eksperimente žmonės daug geriau sprendžia matematines užduotis šaltyje, kitame – daug geriau, kai šilta. Žiūrėjome į meta studijas, ir nesusivedė galai. Tada pagalvojome, gerai – darysime mes“, – pasakojo A. Kajackaitė.
Davė spręsti užduotis skirtingoje temperatūroje
Mokslininkė pasakojo, kad eksperimentas vyko Berlyne, Elgsenos ir ekonomikos laboratorijoje. Jame dalyvavo daugiau nei 500 studentų. Jie dalyvavo skirtingose eksperimentinėse sesijose, kurios truko po valandą.
„Prieš įeinant į laboratoriją, mes pasakėme, kad temperatūra gali būti keista, jeigu jiems nesmagu, jie gali išeiti. Niekas neišėjo. Mes keitėme temperatūrą tarp 16 ir 33 laipsnių . Žmonės visą laiką buvo skirtingi. Ir mes davėme jiems užduotis“, – sakė A. Kajackaitė.
Pasak mokslininkės, eksperimento dalyviai sprendė matematines užduotos – be skaičiavimo mašinėlės turėjo sudėti penkis dviženklius skaičius. Jie gavo po 50 tokių užduočių, ir turėjo penkias minutes laiko.
„Neįmanoma tiek išspręsti, bet, kiek įmanoma, už kiekvieną teisingai išspręstą, jie gavo pinigų. Už kiekvieną gaudavo 10 centų“, – pasakojo A. Kajackaitė.
Pasak mokslininkės, kita užduotis buvo verbalinė. Eksperimento dalyviai turėjo dešimt raidžių, ir iš jų turėjo sudaryti žodžius. O trečia užduotis buvo loginė, kur dalyviai turėjo pateikti atsakymus į suktus klausimus.
„Tada žiūrėjome, kaip žmonių produktyvumas skiriasi. Mes matėme, kad moterys bando daug daugiau, kai yra šilčiau“, – sakė A. Kajackaitė.
Pasak mokslininkės, iš pradžių jie nesitikėjo, kad bus toks didelis efektas.
„Moterims matematinėje užduotyje kiekvienas laipsnis Celsijaus padidino jų produktyvumą 1,76 procento. Atrodytų nedaug, bet jei einame tarp 16 ir 25 laipsnių, pasikeičia produktyvumas maždaug 15-20 proc. Tai yra labai daug“, – sakė A. Kajackaitė.
Pasak mokslininkės, vyrams efektas buvo labai mažas.
„Jei eisime tarp 20-25 laipsnių, tai bus tik 3 proc. sumažėjimas. Tai yra mažai“, – sakė A. Kajackaitė.
Nors tai ir nustebino, pasak mokslininkės, toks skirtumas tarp lyčių yra paaiškinamas.
„Eksperimentuose mes matome, kad moterys labiau reaguoja į mažus pokyčius“, – sakė A. Kajackaitė.
Signalas – atsižvelgti į tai, kaip jaučiasi darbuotojai
Mokslininkė sakė, kad iš to eksperimento negali pasakyti, kokia temperatūra darbovietėse būtų optimali.
„Mes sakome, kad, jeigu Jūsų įmonėje dirba vokiečių studentai, kuriems – 24 m., ir jie sprendžia matematines ir verbalines užduotis, ir tai daro valandą per dieną, tada nustatykite 24-25 laipsnius. Tokioje temperatūroje abi lytys panašiai sprendė užduotis“, – sakė A. Kajackaitė.
Pasak mokslininkės, pagrindinė šito tyrimo žinutė turėtų būti ne skaičius termometro stulpelyje, kuriam esant žmonės dirba produktyviausiai.
„Mūsų žinutė, kad reikia atsižvelgti į tai, kaip jaučiasi žmonės įmonėje. Šitas karas dėl temperatūros yra labai senas, ir niekas į tai rimtai nežiūrėjo. Jeigu tu pasiskundei, kad tau negerai – tai, maždaug, prisitaikyk, čia – tau per šalta. Bet jei žmonės jaučiasi nepatogiai, tai gali paveikti ir jų produktyvumą“, – sakė A. Kajackaitė.