Prieš kelias dienas bado streiką prie departamento durų Vilniuje buvo paskelbusi šiaulietė, kurios vyrui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje.
Šiaulietės meilė turkui įsižiebė „Facebook“ tinkle ir baigėsi vestuvėmis. Deja, Migracijos departamento verdiktas įsimylėjėliams buvo negailestingas – santuoka fiktyvi, tad leidimo gyventi Lietuvoje turkas negavo.
„Jeigu fiktyvi santuoka būtų, ar aš duočiau pinigėlių? Mes svarstėm, kad kai jis atvažiuos, mes gyvensim, paskolą dengsim, nusipirksim kaime namelį. Ir gyvensim laimingai. O dabar viską sužlugdė. O jis sakė nebelauksiąs manęs, jeigu šitaip. Jis sako, kad aš jį dabar apgavau“, – portalui lrytas.lt kalbėjo bado streiką paskelbusi šiaulietė.
Tiesa, bado streikas, anot Migracijos departamento direktorės, truko vos kelias valandas.
„Ji buvo ir anksčiau, mūsų darbuotojai bendravo su ja, aiškino, kokia yra situacija, ji užsirašė susitikimui su direktoriumi pas mane, bet kadangi eilės ilgos, susitikimas bus kažkada vėliau, jei ji ateis“, – DELFI kalbėjo Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė.
Direktorė pasakojo, kad šiaulietės sutuoktinis leidimo gyventi šalyje paprašė iš karto po vestuvių: „Ji pasakojo, kad jie susipažino internetu, tada ji nuskrido pas jį į Turkiją, susituokė, tada ji grįžo čia ir jos sutuoktinis pateikė prašymą gyventi Lietuvoje“.
E. Gudzinskaitė įvardijo, kad Migracijos tarnyba poras kartais apklausia ir skirtingose šalyse, turkas Lietuvoje nėra buvęs. „Būna, kad sutuoktinis apklausiamas Lietuvos ambasadoje Turkijoje, o ji čia – Lietuvoje. Šiuo atveju apklausa buvo vykdoma atskirai, pagal apklausą ir pamatė, kad skirtingai atsakinėja į tuos pačius klausimus, – teigė direktorė ir pridūrė, kad skirtingų atsakymų pasitaiko, tačiau kai kurie atsakymai būna akivaizdūs įrodymai, kad pora vienas kito nepažįsta taip, kaip teigia. – Gali pamiršti, ką valgei pusryčiams, bet žinai, ar tavo meilė mėgsta keliauti, ar nemėgsta. Jei bendrauji trejus metus, tai žinai tokius atsakymus. Tai į tokius klausimus, į kuriuos pakeltas naktį turėtum žinoti teisingus atsakymus, jie atsakė skirtingai.“
Beje, ji pažymėjo, kad, pagal įstatymą, pora leidimo gyventi Lietuvoje vėl galės prašyti po metų. „Bet galima prašyti vizos, – įvardijo direktorė. – Tik leidimo gyventi negavo, o dėl vizos, jei yra pagrindas, gali ją gauti ir atvykti. Trumpam buvimui.“
E. Gudzinskaitė teigė, kad dėl vizos šiaulietės sutuoktinis turkas nesikreipė.
Įtarimų sukėlė ne tik skirtingi atsakymai apklausoje, pats bado streikas, kurį šiaulietė surengė prie Migracijos departamento durų. Jis truko vos kelias valandas. „Dvi, tris, gal keturias valandas. Darbo pabaigoje jos jau nebebuvo“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Ji teigė, kad streikuojančią moterį pamatę ateinantys asmenys reagavo įvairiai, darbuotojai taip pat nežinojo, kaip reaguoti. „Buvo susirūpinusių, kas čia vyksta. Darbuotojai irgi įvairiai (reagavo – DELFI). Pas mus visko yra buvę, bet bado streiko dar nebuvo, dėl to buvome pasimetę, ką daryti“, – tvirtino departamento direktorė.
Per metus Migracijos departamentas išduoda apie 22 tūkstančius leidimų gyventi Lietuvoje. Atvejų, kai leidimus išduoti atsisakoma dėl fiktyvios santuokos, būna vos kelios dešimtys. Per šį pusmetį, anot direktorės, tokių atvejų buvo dešimt.
E. Gudzinskaitė teigė, kad negalima įvardyti vienos šalies, su kurios piliečiais dažniausiai sudaromos fiktyvios santuokos, tačiau įvardijo kelias, su kurių piliečiais tokių atvejų pasitaiko dažniausiai. „Pakistanas, Iranas, Afganistanas, Nigerija, Rusija, Ukraina. Labai įvairi biografija, – kalbėjo direktorė. – Ir tai natūralu, nes šių šalių piliečiams sudėtingiau susirasti pagrindą, kaip gyventi Europoje, nes reikia darbdavį turėti, dar kažką. O šeimos pagrindu – labai paprasta, jei randi mylimąjį.“
Šiaulietė teigė, kad savo sutuoktiniui perveda pinigų, tačiau departamento vadovė teigė, kad priimant sprendimą dėl fiktyvios santuokos, tai neturėjo reikšmės. Esą būdas, kaip organizuoti tarpusavio santykius – poros reikalas, departamentas tikrina kitas detales.
„Ji pati iš pradžių buvo parašiusi, kad jos sutuoktinis nori fiktyviai imigruoti į Lietuvą, paskui persigalvojo“, – teigė direktorė.
Bado streikas prie departamento durų pirmasis, tačiau yra nutikę kitokių situacijų. „Aistros verda, kartais susipykę sutuoktiniai į santykius bando įtraukti mus. Būna, kad susituokia, o paskui susipyksta, nebemyli vienas kito ir sako, kad pasakys departamentui, kad panaikintų leidimą. Mes į šeiminius santykius nesikišame. Jei santuoka realiai įvyko, jei matome, kad gyvena kartu, reiškia santuoka nėra fiktyvi ir tai nėra pagrindas panaikinti leidimą. Mes į tokius ginčus nesiveliame, – kalbėjo direktorė. – Yra buvę tokių kuriozinių atvejų, kai sako, kad vienas kitą myli, bendrauja, o kai pabandome išsiaiškinti, kokia kalba bendrauja, taip ir nesuprantame, nes vienas nemoka angliškai, o kitas – lietuviškai. Nėra bendros kalbos, kuri vienytų. Bet aišku – meilės kalba universali.“
Departamento direktorė teigė, kad prieš atliekant testą sunku būtų surepetuoti visus atsakymus, nes klausimai nuolat keičiami ir tai tėra vienintelis etapas. „Jie mokosi pagrindinius klausimus, bet apklausa – ne vienintelis būdas, pagal kurį tikriname, – teigė E. Gudzinskaitė. – Jei kyla daugiau įtarimų, aiškinamasi, kur gyvens, kaip gyvens, tikrinama vietoje, apklausiami kaimynai, kartais paprašoma įleisti apžiūrėti būstą, kaip daiktai sudėti. Visko būna.“
Tiesa, net ir išdavus leidimą, dar kelerius metus departamentas gali tikrinti, ar santuoka vis dar egzistuoja. „Net jei apgauna mus, jei išduodame leidimą gyventi, po to panaikiname nustatę, kad tai vis dėl to buvo fiktyvi santuoka“, – teigė E. Gudzinskaitė, pridurdama, kad tokių atvejų, kai leidimai panaikinami, per metus būna vos keli.