Pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus, praėję treji rinkimai tapo geru pretekstu valdantiesiems ne tik perstumdyti kėdes Vyriausybėje, bet ir, pasak jo, išsigryninti Vyriausybės ir Seimo prioritetus likusiai kadencijos daliai.

„Manau, kad toks Vyriausybės pertvarkymas turi tam tikrų pliusų – galima atsisveikinti su ministrais, kurie yra nepopuliarūs, kurie patys ir jų politika visuomenėje yra vertinama neigiamai“, – sakė A. Krupavičius.

Jam antrino ir viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, pridūręs, jog partijos pasinaudoja proga į viešumą iškelti savo politikus.

„Akivaizdu, žinoma, kad yra politinių išskaičiavimų. Vieniems labiau apsimoka patraukti nepopuliarius ministrus, kitiems – nors metams laiko pastatyti savus ir tokiu būdu šiek tiek pasisavinti kai kurias žinutes“, – Eltai sakė A. Katauskas.

Arijus Katauskas

Vis dėlto, pažymėjo A. Krupavičius, toks kai kurių ministrų pakeitimas nesibaigus kadencijai gali šiek tiek destabilizuoti ministerijų darbą.

„Yra pavojus, kad tęstinumas bus sugriautas ir naujiems ministrams prireiks laiko įsigilinti į tam tikrą sritį. Laikas eis, bet darbų sąrašas tikrai nebus labai ilgas. Gali atsitikti ir taip, kad kai kurie pradėti darbai gali ir nutrūkti“, – teigė politologas.

Abu pašnekovai sutarė, kad skambūs partijų reikalavimai derantis dėl Vyriausybės programos bei siekis gauti tam tikrus konkrečius postus yra taktinis klasikinis manevras artėjant rinkimams.

„Atmetus vieną ar kitą pasiūlymą ir idėją, nediskutuojant apie juos, mes pradedame matyti žinučių siuntimą į visuomenę, ypač tų žinučių, kurios yra absoliučiai populistinės ir kurios iškels labai daug klausimų ir naujajam prezidentui. Jos yra skirtos jau 2020 metams ir vis daugiau idėjų viešojoje erdvėje bus siunčiama, tikrinamasi, kaip jos veikia ir kurios žinutės kabina, kaip vyksta diskusijos“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas, pateikęs pavyzdį, jog kai kurių politinių partijų siekis eiti į socialinės apsaugos ir darbo ministeriją yra suprantamas, nes tokiu būdu galima pradėti kalbėti visuomenei jautriomis temomis, pavyzdžiui, apie pensijų kėlimą.

Tuo tarpu A. Krupavičius atkreipė dėmesį, kad kai kurie siūlymai vis dėlto papildo ir siekia įgyvendinti ankstesnės Vyriausybės planus.

„Be abejo, visi siūlymai turi rinkimų prieskonį, čia yra vienareikšmiška išvada. Tačiau vėlgi – nemokamas bakalauro studijas dabartinė Vyriausybė buvo pažadėjusi jau 2018 m. antrą ketvirtį, tai jau daugiau nei metus laiko yra vėluojama. Tame pažade nėra nieko naujo, priešingai – pakartotas senas su tam tikromis sąlygomis apie studentų atidirbimą Lietuvoje“, – Eltai sakė VDU profesorius.

Algis Krupavičius

Vis dėlto, A. Krupavičiaus teigimu, kalbant ir teikiant skambius siūlymus Vyriausybės programos tobulinimui, būtina atsižvelgti ir į jų įgyvendinimo kainą.

„Siūlomi sprendimai yra imlūs finansiškai, jiems reikia nemenkų finansinių išteklių, siekiant juos įgyvendinti. Reikia pirmiausia gerai apskaičiuoti, ar mes turime pakankamų išteklių. (...) Klausimų yra ne vienas ir ne du, patys siūlymai nėra savaime blogi. Didesnė problema, matyt, yra, kaip tuos naujus pasiūlymus galima finansuoti“, – teigė politologas.

Tačiau, viešųjų ryšių specialisto A. Katausko teigimu, toks valdančiųjų siekis pertvarkyti tiek koaliciją, tiek Ministrų Kabinetą, pasak jo, yra suprantamas ir iš dalies nulemtas naujo prezidento Gitano Nausėdos išrinkimo.

„Manau, kad tai yra ir savaime susiklostę dalykai atėjus naujam prezidentui, nes jeigu jo nebūtų, nematytume tokių pertvarkų. Pasinaudoti proga ir išvesti iš vaizdo tuos politikus arba ministrus, su kuriais nematoma politinė ateitis, yra visiškai logiškas žingsnis, ir neužmirškime, kad gali būti visokių asmeninių ambicijų ir pastatyti visiškai savus turimus žmones irgi, ko gero, yra logiška. Tik, aišku, to viešojoje erdvėje niekas nekomunikuoja“, – konstatavo A. Katauskas.

ELTA primena, kad šią savaitę „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga (LRA-KŠS) ketina tęsti derybas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo bei Vyriausybės programos tobulinimo. Tarp pasiūlymų yra „tvarkiečių“ idėja, įpareigojanti valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvoje, vidutinio darbo užmokesčio pakėlimas iki 1 000 eurų. LLRA-KŠS siūlymuose yra vaiko pinigų kitais metais didinimas iki 100 eurų, kompensuojami būtiniausi vaistai senjorams nuo 75-erių metų, didesnės galios savivaldai, didesnis dėmesys vietinės reikšmės keliams ir siekis atleisti jaunimą iki 26-erių metų nuo mokesčių.