Europos Sąjungos pozicijos bus galutinai aiškios tik tada, kai paaiškės visų aukščiausių pozicijų kandidatai – tai yra didelis politinis žaidimas su penkiais nežinomaisiais, kur sprendimai vienoje vietoje atitinkamai lems ir apsisprendimus dėl kitų.
Pirmadienį įtakingo portalo „Politico.eu“ autorius, idėjų kalvės „Europos draugai“ ekspertas Paulas Tayloras rašė: „Europos Sąjungai (ES) reikia geriausio žmogaus į Europos Vadovų Tarybos vadovo postą“. Jo nuomone, nėra geresnio asmens, kuris galėtų pirmininkauti ES vadovų susitikimams, nei Angela Merkel.
Jos lyderystė būtų galingas priešnuodis nacionalistams ir ksenofobams, kurie nori pakreipti Europą, kaip ir kitą didelę pasaulio dalį, pavojingomis kryptimis, rašė ekspertas.
Problema yra ta, kad A. Merkel ir viešai, ir privačiai yra sakiusi, kad nenori jokios vadovaujančios pozicijos Europos Sąjungos institucijose. „Ir ji gali būti nuoširdi. Liepą jai sukaks 65-eri. Gal ji iš tikro kažkada per ateinančių dvejų metų laikotarpį nori išeiti į pensiją, išvykti į savo namus ežeringame rajone į šiaurę nuo Berlyno, kapstytis darže ir rašyti prisiminimus“, – rašė P. Tayloras.
Ilgame jo nuomonės straipsnyje be kitų galimų kandidatų jis mini ir D. Grybauskaitę. Kaip rašo publikacijos autorius, kol kas centrinės Europos lyderiai nesugebėjo rasti vieno atstovo į kurią nors iš aukščiausių pozicijų.
„63 m. amžiaus D. Grybauskaitė, buvusi prezidentė ir buvusi eurokomisarė, neabejotinai būtų stipri varžovė, bet ji nepriklauso nei vienai iš ES politinių šeimų, ir kai kuriems lyderiams ji gali būti per daug kritiška dėl Rusijos“, – rašė P. Tayloras.
Kojala: viskas priklauso nuo komplekso
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala nebuvo linkęs šių aplinkybių vertinti vienareikšmiai.
„Viskas visada labai priklauso nuo komplekso – kietai vertinant, tai gali atrodyti kaip nebūtinai pati stipriausia argumentacija, bet, pavyzdžiui, jeigu kiti aukščiausius postus užimantys asmenys bus tie, kurie bus vertinami kaip labai švelnūs Rusijos atžvilgiu, tai gal balansui atstatyti D. Grybauskaitės griežta retorika Rusijos atžvilgiu gali būti net ir privalumas“, – sakė L. Kojala.
Pasak jo, reikia vertinti visas pozicijas kartu, o ne atskirai.
„Tą darant atskirai, yra sunku įvertinti, koks yra bendras kontekstas“, – sakė L. Kojala.
Anksčiau buvo kalbama, kad per birželio 20-21 d. vyksiančią Europos Vadovų Tarybą jau turėtų atsirasti daugiau aiškumo dėl postų dalybų. Apie tą yra kalbėjęs į Europos Parlamentą išrinktas konservatorius Andrius Kubilius. Dabar jau stipriai dėl to abejojama.
„Manau, kad yra sunku tikėtis, kad būtent šis susirinkimas galėtų būti lemtingas, todėl, kad birželis yra ankstyva data. Jei pažiūrėtumėte, kas buvo prieš penkerius metus, tai didieji postai paaiškėjo tik rugpjūčio pabaigoje“, – sakė L. Kojala.
Politologas atkreipė dėmesį, kad naujasis Europos Parlamentas darbą pradės tik liepos pradžioje, dar yra daug nesutarimų dėl Europos Komisijos vadovo skyrimo procedūros.
„Turbūt būtų didelė staigmena, jei vadovai susirinktų ir paskelbtų visas pozicijas jau dabar, arba apskritai, jei įvyktų koks nors reikšmingas proveržis“, – sakė L. Kojala.
Kalbėdamas apie D. Grybauskaitės perspektyvas, politologas teigė, kad konkretumo kol kas tik tiek, kad ji yra viena iš keliolikos žmonių, kurie atitinka principinius standartus asmeniui, norinčiam tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
„Pirmiausia, ji yra iš pačių Vadovų Tarybos narių, dešimt metų buvusi joje. Ji turi privalumą dėl to, kad yra stipri moteris kandidatė, o tokių yra šiek tiek mažiau. Ji turi didelį tarptautinį žinomumą. Visa kita yra spekuliatyvu, nes yra visas penkių pozicijų kompleksas. Kiekvienos iš jų ateitis gali labai priklausyti nuo kitų“, – sakė L. Kojala.
Grybauskaitę mato ir dar vienose pareigose
Seimo atstovas Europos Sąjungoje Matas Maldeikis anksčiau teigė, kad be Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pozicijos, kadenciją baigianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė gali pretenduoti ir į dar vieną postą. Pasak M. Maldeikio, neoficialiai kalbama, kad ruošiamasi įkurti EVT pirmininko pavaduotojo pareigybę, kuri būtų atsakinga už euro zonos klausimus ir D. Grybauskaitė esą jai gerai tiktų, rašė ELTA.
Užsienio reikalų komiteto posėdyje M. Maldeikis, paklaustas apie prezidentės galimybes užimti aukštą postą Europos Sąjungoje, sakė, kad D. Grybauskaitė turi nemažai pranašumų prieš kitus konkurentus.
„Mūsų prezidentė turi tam tikrus pliusus – tai maža šalis, Rytų Europa ir moteris. Buvo toks neakivaizdinis susitarimas, kuriame iš keturių lyderių du turi būti vyrai ir dvi moterys. Tuo požiūriu ji turi didelius prigimtinius pranašumus. Problema kita – ji taikoma į Europos Vadovų Tarybą. Postas yra visiškai moderatoriaus, kada ieškoma bendro susitarimo tarp graiko, portugalo ir latvio. Ar ji būtų tokia asmenybė, kuri surastų bendrą vardiklį ir sujungtų prie vieno stalo? Jeigu taip, būtų viena iš favoričių“, – sakė nuo 2015 metų nuolatinio Seimo atstovo Europos Sąjungoje pareigas einantis M. Maldeikis.
Kartu jis teigė, kad politikos kuluaruose kalbama apie visiškai naujos pareigybės steigimą, kurią užimti D. Grybauskaitė taip pat turėtų dideles galimybes. Pasak M. Maldeikio, tai būtų EVT pirmininko pavaduotojo euro zonai postas.
„Dar vienas postas, kuris aš negirdėjau, kad būtų oficialus – Emanuelis Makronas nori euro zonos finansų posto. Ir yra kalba, kad gali atsirasti EVT pirmininko pavaduotojo pareigybė euro zonai. Ir tada ji (D. Grybauskaitė – ELTA) būtų stipri kandidatė į tą postą. Euro klausimas yra jos „failas“, nes ji buvusi eurokomisarė, atsakinga už tai. Kol kas negirdėjau fiziškai, bet nemanau, kad gandai iš niekur neatsiranda, ypač tokie specifiniai“, – sakė M. Maldeikis.
Lenkija nepalaiko
Kaip jau buvo skelbta, Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ praėjusią savaitę rašė, kad antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto.
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas.
Kitas šaltinis pridūrė, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – yra sakęs aukšto rango Vakarų diplomatas.
Teigiama, kad oficialus V4 kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
Lietuvos Prezidente D. Grybauskaitė bus iki liepos 12 dienos, tuomet postą perims naujai išrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda.