Tarandėje gyvenantys žmonės negali atsikvošėti, kai vos per savaitę už trisdešimties metrų nuo jų gyvenamųjų namų išdygo gigantiška konstrukcija. Dėl planuojamų statybų gyventojai mynė savivaldybės slenkstį, tačiau jų skundų niekas neišgirdo.
Prieš porą metų geodezininkus pastebėję žmonės sunerimo, kas čia bus statoma. Kaip pasakojo viena iš gyventojų, kai ji čia atsikėlė prieš devynerius metus, jokių kalbų apie bokštą nebuvo. Vis dėlto, pasirodo, kad bokštas buvo 2008 metų specialiajame plane.
„Labai gaila, kad mūsų miesto meras, deja, sėdi savo stikliniame bokšte ir jau nuo 2017 metų niekada nerado laiko susitikti su bendruomene. Vis dėlto čia, Tarandės bendruomenėje, yra 4 tūkstančiai žmonių, – skundėsi gyventoja Aurelija. – Atrasti laiko atvažiuoti, pasikalbėti, nuraminti, išdėstyti visus kodėl, kaip, kas. Yra absoliutus žmonių ignoravimas.“
„Supratome tą tiesą, kad iš tikrųjų tai ne telekomunikacijos kampanijos užsakymas, kad čia statau savo bokštą. Tai, pabrėšiu, privataus verslo geras, gražus sandoris su valstybe, su Vilniaus miesto savivaldybe“, – kalbėjo kita gyventoja Renata.
„Pinigai yra ir mokesčiai už tą bokštą, aš taip suprantu, – LNK žinioms kalbėjo Tarandės gyventojas Audrius. – Verslo planas yra verslo planas.“
Meras LNK žinioms teigė, kad bokštas pastatytas teisėtai. „Jei galėčiau tą bokštą iškelti ir tai nesukeltų jokių pasekmių, tai taip ir padaryčiau, bet šiuo atveju natūralu, kad tai yra miestas, kuriame turi išsitekti visi. Deja, tai suplanuota seniai, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. – Su apgailestavimu turiu tą pasakyti, bet natūralu, kad jei nori naudotis ryšiu, tai kažkur ir bokštai turi būti.“
Aplink neseniai išdygusį bokštą trijų kilometrų spinduliu stovi dar trys tokie bokštai, tik jie – atokiau nuo namų, o kodėl pastarasis išdygo prieš žmonių langus, meras konkrečiai paaiškinti negali.
„Turbūt buvo galima kažkur kitur, bet kažkur kitur irgi bus ten, kur yra žmonių. Tai mes turime suvokti labai aiškiai“, – kalbėjo R. Šimašius.
LNK teigia, kad gyventojai iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo atsakymą, jog valdiškos žemės šioje teritorijoje nėra, tačiau dokumentuose parašyta, kad ryšio bokštas yra pastatytas ant valdiškos žemės.
„Jei yra iš tarnybos atsakymai bendruomenei, kad ten nėra valstybinės žemės – man labai keista, nes iš tikrųjų ten yra valstybinė žemė, tai yra nesuformuotas valstybinės žemės plotas, nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, – teigė Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas. – Iki aro tam statiniui mes tikrai galime duoti sutikimą ir mes neturime jokio pagrindo jo nesuteikti, jei yra statybos leidimas.“
Jis pažymėjo, kad savivaldybė išdavė leidimą statyboms, todėl tik savivaldybė leidimą gali ir panaikinti.
Tyrimą dėl statinio jau pradėjo ir statybų inspektoriai. „Inspekcija atlieka tyrimą, ar teisėtai išduotas statybos leidimas, ar nepažeistos tam tikros procedūros“, – kalbėjo Statybų inspekcijos atstovas Gediminas Černiauskas.
Koncerno „Alga“, kuriam priklauso bokštas, atstovas Tadas Bartaškevičius LNK tvirtino, kad leidimas statyboms buvo gautas ir jis statybų metu buvo galiojantis. Į klausimą, ką darytų, jei tektų bokštą nugriauti, atsakė: „Kol nėra problemos, neieškome jos sprendinių“.
„Mes, gyventojai, nuo 2017 metų bandome prašyti valdžios apginti mus ir dabar turėtumėme kovoti su koncernu iš savo lėšų? Mes tiek neturime savo lėšų, kad kovotume su koncernu“, – kalbėjo Tarandės gyventoja.
Statybų inspekcija tyrimą žada baigti iki liepos.