Prieš 25 metus studijavusi Milda DELFI sakė, kad E. Čekuolienę prisimena net praėjus daugybei metų po studijų. Moteris mokėsi vienoje iš kolegijų marketingą, o E. Čekuolienė jai dėstė psichologiją.
„Praėjo daugiau kaip 25 metai, o aš ją prisimenu. Labai gerai prisimenu jos šypseną, įėjimą į auditoriją. Jos paskaitų lankomumas buvo šimtaprocentinis“, – sakė Milda.
Pasak moters, E. Čekuolienės paskaitos buvo išskirtinės, „užkabinančios“.
„Tiems laikams tai buvo visiškai nauja – Edita niekada nenaudojo jokio vadovėlio. Ji ateidavo su psichologiniais testais, pavyzdžiais, tai buvo tokio polėkio paskaitos...“, – nutęsė pašnekovė.
Jai taip pat įstrigo tai, kad iš E. Čekuolienės girdėtas mintis paskui išgirsdavo ir per dėstytojos vyro, žurnalisto Algimanto Čekuolio laidas.
„Būdavo, kad atpažindavau savo dėstytojos mintis, ir galvodavau: kur man tai girdėta?“, – prisiminė ji.
Prisimena asmeninį dėmesį ir nepaprastą meilę A. Čekuoliui
LNK žurnalistė Liuda Kudinova su E. Čekuolienė susidūrė per žurnalistikos studijas, kur ji dėstė būsimiems žurnalistams psichologiją. Tai buvo gal prieš aštuoniolika metų, todėl paskaitų turinio žurnalistė dabar jau neatkartotų, tačiau buvusiai studentei iš paskaitų liko jausmas apie linksmą, pozityvią dėstytoją.
„Kiek suprantu, mums paskaitas turėjo vesti A. Čekuolis, bet jau pačią pirmą paskaitą jie atėjo kartu, ir paskui visą laiką mums dėstė E. Čekuolienė. Ji savo studentams perdavė šviesą, gėrį, ir tą pavyzdį – niekada to nepamiršiu, kaip jie abu su vyru bendraudavo“, – sakė L. Kudinova.
Žurnalistė prisimena, kad ponia Edita į vyrą visada kreipdavosi kreipiniu „Jūs“, jie vienas kitą švelniai vadindavo „kačiuku“.
„Kreipdavosi: „Jūs, kačiuk“. Man tai buvo labai graži pora. Suprantu, kad aš į savo antrąją pusę negalėčiau kreiptis „Jūs“, bet į juos žiūrint tai buvo gražu“, – pasakojo L. Kudinova.
Buvusiai studentei įsiminė ir tai, kad ji visus savo studentus prisiminė, į visus kreipdavosi vardais, su visais kalbėdavosi taip tarsi tai būtų jos vienintelis studentas. Pasak L. Kudinovos, nors E. Čekuolienė jiems dėstė tik pusmetį, ir vėliau sutikta, pavyzdžiui, knygų mugėse prisimindavo buvusius studentus.
„Buvo liūdna sužinoti žinią apie netektį. Aš mačiau, kaip jie su vyru vienas kitu rūpinasi. Ji lydėdavo jį į visus knygų pristatymus. (…) Neramu dėl jo“, – sakė L. Kudinova.
Buvusi E. Čekuolienės vadovė: ji buvo stipri moteris
Buvusi Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, kurioje E. Čekuolienė yra dirbusi psichologe, vadovė Vajonė Strimaitienė feisbuke pasidalijo jautriu „in memoriam“, kurį leido publikuoti DELFI.
„Kaip ir daugelį kartų prieš tai, pravėriau jos palatos duris neabejodama, kad gerai nusiteikusi Ji grįš į namus. Ji visada buvo žvali, pozityviai nusiteikusi. Tokia, kokią Editą buvau įpratusi matyti.
Atrodė taip viskas įprastai. Ji tyliai palinkėjo sėkmės. Nežinojau, kad tai paskutiniai ištarti žodžiai, nesupratau, kad tai atsisveikinimas. Atrodo, viską suprantu, žinau kuo baigiasi gyvenimas, bet prie mirties priprasti neįmanoma...“, – rašė V. Strimaitienė.
Buvusi E. Čekuolienės vadovė teigė prisiminsianti ją kaip žmogų, kuris „savyje sutalpindavo tiek daug visų mūsų rūpesčių, tiek daug gėrio, tiek daug tvirtybės ir drąsos“.
„Ji buvo stipri moteris ir gebėdavo pasirūpinti viskuo ir visais... Ji rūpinosi savo vaikais, anūkais, vyru... Jai buvo svarbu, kad visi judėtų pirmyn, o pati likdavo šešėlyje. Žmogus šešėlyje, kuris tiek daug darė ir padarė, visą save išdalino po gabalėlį. Edita, mylim Tave. Tu mums buvai, esi ir būsi visada. Būsi visų mūsų pažinojusių širdyse“, – rašė V. Strimaitienė.
Sirgo vėžiu
E. Čekuolienė buvo psichologė, dėstė Vilniaus universitete. A. Čekuolis ir E. Čekuolienė susituokė 1996 m.
Dar 2018 m. gruodžio pabaigoje moteris atvirai papasakojo apie savo ligą, ji sirgo vėžiu.
Apie E. Čekuolienės mirtį pranešta penktadienio rytą, šią žinią patvirtino pats A. Čekuolis. Su E. Čekuoliene visi norintieji galės atsisveikinti pirmadienį, nuo 10-14 val., laidojimo namuose Olandų gatvėje, pirmoje salėje.