Karščiau nei Maldyvuose

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad birželio 13 d., ketvirtadienį, Lietuvoje oro temperatūra gali pakilti net iki 36 laipsnių. Internetinio portalo timeanddate.com duomenimis, panašūs karščiai šiandien kepina tokiose pasaulio valstybių sostinėse kaip 36 laipsnių šiluma Abu Dabyje (JAE), iki 40 laipsnių karštis šoktelėjo Pietų Afrikos Džibutyje, 38 laipsniai – Bahreino Menamoje, 39 – Omano Muskate, Saudo Arabijos Riade.

Apie 30 laipsnių temperatūra ketvirtadienį fiksuota Tuvalu saloje Fanafutyje, 32 – Maldyvų sostinėje Malėje, Irano Teherane, Filipinų Maniloje, 31 – Singapūre.

Foto: Shutterstock

Verta paminėti, kad jutiminė temperatūra kai kuriose vietovėse gana stipriai skiriasi nuo termometro stulpelyje matomų skaičių. Pavyzdžiui, ketvirtadienio dieną Kvala Lumpūre, Malaizijoje, esant 33 laipsnių karščiui ir 61 proc. drėgmei, jutiminė temperatūra siekė 39 laipsnius. Jei Lietuvos meteorologų prognozės išsipildys, į populiarus Pietų taškus atostogų išvykę lietuviai ten džiaugsis vėsesniu oru nei Lietuvoje.

Pavyzdžiui, ketvirtadienį Turkijos Antalijoje prognozuojama aukščiausia temperatūra 28 laipsniai. Sicilijoje ryte buvo fiksuota 27 laipsnių šiluma, tačiau prognozuojama, kad vėliau sušilti gali ir iki 36 laipsnių. Maljorkoje – labiausiai oras šiandien sušilti iki 27 laipsnių.

Nuo karščio senka upės

Lietuvoje tęsiant karščiams, šalies upių vanduo nusekęs daugiau nei įprastai birželio mėnesį, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.

„Tiek rytinėje, tiek pietinėje, tiek centrinėje ir vakarinėje dalyse vanduo gana ženkliai nusekęs. Visame Nemuno, Neries baseine, Nevėžio, Jūros baseine – visur yra žemesni lygiai negu įprastai birželio mėnesį“, – BNS sakė Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Nusekęs Nemunas
Foto: Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Anot jo, pavojingiausia situacija yra Neries upėje ties Vilniumi, kur vandens lygis šiuo metu turėtų būti bent metru aukštesnis. „Šiai dienai blogiausia situacija yra Neryje. Ties Vilniumi pasiektas kritinis lygis. Dar teka gamtosauginis vandens debitas, bet jeigu ir toliau tai tęsis, bus vandens kiekis mažesnis“, – BNS teigė hidrologas.

Kauniečiai liko be vandens

Užklupusio pragariško karščio didelė dalis kauniečių nė negali numalšinti šalto vandens stikline ar vėsiu dušu. „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai praneša, kad mieste fiksuojami dideli vandens tiekimo sutrikimai, problema dar opesnė pasidarė atėjus vakarui.

„Situacija sudėtinga, kai šeimoje yra mažų vaikų, kuriuos reikia nuprausti, pagaminti valgyti. Jokių pranešimų apie tai, kad gali nebūti vandens, nebuvo. Pasirūpinti atsargomis nebuvo galimybės“, – tvirtino gyventojai.

Vandens kranas
Foto: Organizatorių nuotr.

Dalis kauniečių pasakojo, kad be normalaus vandens tiekimo vargsta jau daugiau nei dvi savaites – vanduo dingsta vakarais ir rytais, ilgiausiai jo nebuvo keturias dienas. Panaši situacija, „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, fiksuojama ir Europos prospekte, Aleksote, esančiuose namų ūkiuose.

„Kasdien skambiname į butų ūkius ir avarinę tarnybą, tačiau darbuotojai tik siunčia skambinti kam nors kitam. Šiandien pagaliau prisiskambinus reikiamu kontaktu pavyko išaiškinti, kad vandens ne tik šiandien, bet jau kurį laiką nėra. Darbuotojas paatviravo, kad problema yra ir kad ji bus sprendžiama… Vasaros pabaigoje“, – stebėjosi skaitytojai.

Karštis stabdo traukinius

„Lietuvos geležinkeliai“ informavo, kad kelionės gali prailgti. Pasak LG atstovės spaudai Novilės Valančės, dėl kaitros bus ribojamas traukinių greitis, kuris gali prailginti kelionių traukiniais laiką.

„Siekiant užtikrinti saugumą yra mažinamas traukinių greitis ruožuose dėl ko šiek tiek gali būti vėlavimų“, – sakė ji. Anot atstovės, traukinių greitis bus mažinamas atsižvelgiant į oro temperatūrą. „Tai prasideda nuo šiandien ir tęsis iki tol, kol bus karščiai“, – tikino ji.

Foto: Organizacijos nuotr.

Paklausta, kiek traukiniai gali vėluoti, specialistė teigė, kad prognozuoti sunku, tačiau traukinys gali vėluoti tiek 10, tiek 20 minučių.

Žmonės skęsta vandens telkiniuose

Rekordiškai karštą trečiadienį nuskendo šeši žmonės, penki suaugę vyrai ir šešiolikmetė mergina. Ketvirtadienį buvo pranešta apie skendusius, tačiau išgelbėtus ir gaivinamus žmones.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Vaičiulis sako, kad padaugėjo iškvietimų, susijusių su karštais orais. „Per parą turėjome šešis nuskendusius žmones, Šilutėje, Klaipėdos apskrityje, Šakiuose, Pagėgiuose, Kėdainių rajone“, – trečiadienį Lietuvos radijui sakė specialistas.

„Daugėja iškvietimų pagalbos spectarnyboms, daugėja automobilių gaisrų avarijų, incidentų, kai išsilieja tepalai, tampa slidžios kelio dangos“, – pažymėjo G. Vaičiulis.

Perspėja vairuotojus – vietomis išplaukia bitumas

Kelininkai perspėja, jog dėl karščių keliuose vietomis išplaukia bitumas, gali būti ribojamas greitis.

Tokiuose ruožuose, nepriklausomai nuo to, ar bus pastatyti ženklai, ar ne, kelininkai prašo sumažinti greitį, nes išplaukus bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo laikas.

Nebeleidžia vežti gyvūnų tolimais atstumais

Ilgą laiką fiksuojant didelius karščius, laikinai stabdomas ūkinių gyvūnų vežimas iš Lietuvos tolimais atstumais, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Karvės ūkyje
Foto: Organizatorių nuotr.

Tolimos kelionės su ūkiniais gyvūnais neturi būti planuojamos, kai dienos temperatūra yra 30 laipsnių ar aukštesnė. Tvyrant karščiams, VMVT specialistai rekomenduoja ūkinių gyvūnų nevežti ir trumpais atstumais. Jei kelionės išvengti negalima, ji turėtų būti suplanuota anksti ryte, vėlai vakare ar net naktį, kad gyvūnai išvengtų karščio streso.

VMVT įspėja, kad vežant gyvūnus būtina pasirūpinti vandens atsargomis, prieš kelionę ir po jos gyvūnai turi būti pagirdyti švariu, vėsiu (bet ne šaltu) vandeniu. Kelionę reikia suplanuoti taip, kad gyvūnai kuo mažiau laiko praleistų uždaryti nejudančioje transporto priemonėje.

Nutraukiamos pamokos

Dėl karščio bangos kai kurios mokyklos Lietuvoje stabdo ugdymo procesą, kitose – pamokos trumpinamos.

Sprendimus dėl ugdymo gali priimti mokyklų direktoriai. Apie ugdymo proceso stabdymą paskelbė dvi Vilniaus mokyklos, taip pat ugdymo procesas stabdomas ir kai kuriose Alytaus mokyklose. Dauguma Kauno ir Klaipėdos mokyklų pamokas trumpina, tačiau ugdymo proceso nestabdo.

Karštis mokyklose

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį priminė, kad likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti. Ministro teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.

Pirmadienį pranešta, kad apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų Lietuvoje trumpina pamokas.

Perspėja dėl aukštos įtampos laidų

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ įspėja, kad kaitinant rekordiniams karščiams išbandymas tenka ir elektros perdavimo oro linijoms. Ir nors pranešime spaudai buvo teigiama, kad aukštos įtampos laidai suprojektuoti taip, kad nekeltų pavojaus, vis dėlto įspėja: darbus su specialia technika atliekantys statybininkai, kelininkai, žemdirbiai ar miško kirtėjai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad esant tokiam karštam orui, perdavimo linijos tįsta, atstumai nuo jų iki žemės paviršiaus mažėja, tad darbų saugai ir leistinų atstumų laikymuisi reikėtų skirti padidintą dėmesį.

Minėtu atveju, pastebėjus, kad perdavimo linijos laidas itin nutįso ir pernelyg priartėjo prie kokio nors apsaugos zonoje esančio objekto – žemės paviršiaus, medžio, krūmo, pastato – raginame laikytis atokiau ir apie tai perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ arba trumpuoju pagalbos numeriu 112.

Saugus atstumas iki aukštos įtampos laidų – 2,5 m. Po aukštos įtampos elektros linijomis negalima važiuoti aukštesne nei 4,5 m transporto priemone ar technika, taip pat apsaugos zonose draudžiama pilti iškastą gruntą bei sandėliuoti lengvai užsidegančias medžiagas – šieną, medieną, trąšas ar kt.

Žvejai, meškeriojantys vandens telkiniuose, virš kurių driekiasi aukštos įtampos linijos, taip pat turėtų atkreipti dėmesį: saugus atstumas nuo šių laidų žvejojant vandens telkinyje – 100 m.

Apsaugos zonos: 110 kV įtampos linijų – po 20 metrų į abi puses, 330 kV – po 30 metrų į abi puses, 400 kV – po 40 metrų į abi puses nuo linijos kraštinių laidų.

Sinoptikė: ketvirtadienio liūtys kai kur siekė stichinę ribą

Ketvirtadienio vakarą siautusios stiprios liūtys su perkūnijomis kai kuriuose Žemaitijos rajonuose siekė stichinę ribą, naktis buvo ramesnė, tačiau penktadienio antroje dienos pusėje daugelyje šalies rajonų laukiama lietaus su perkūnijomis.

Savaitgalį lietaus debesys trauksis ir oro temperatūra vėl kils iki 27-32 laipsnių karščio.

„Žemaitija ir pajūris ketvirtadienio vakaro valandomis stipriausiai gavo tų audrų – gan intensyvios liūtys praėjo su perkūnijomis, Mažeikiuose kruša iškrito, lietaus kiekis buvo labai didelis. Ne tik Mažeikiuose, bet ir kitose Žemaitijos vietose iškrito daugiau nei 30 milimetrų lietaus, pavienėse vietovėse – iki 50 milimetrų. Ši riba - yra laikoma stichine“, - BNS penktadienio rytą sakė Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Žemaitijoje stipriausi vėjai buvo iki 22 m/s Tauragėje, Laukuvoje ir Šiauliuose ketvirtadienio vakarą vėjo gūsiai siekė iki 21m/s.

Ugniagesiai po ketvirtadienio vakarą siautusios audros gavo 92 pranešimus apie nuo vėjo ant kelių ar kitur nuvirtusius medžius, įsismarkavusi audra be elektros iš viso buvo palikusi apie 100 tūkst. gyventojų.

Prie karščio bangų teks priprasti

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas teigia, kad dėl vykstančios klimato kaitos prie dažnesnių ir intensyvesnių karčio bangų teks įprasti ir Lietuvos gyventojams.

„Karščio bangų pasitaikydavo ir anksčiau, bet vykstant klimato kaitai jos aplanko vis dažniau ir jos vis intensyvesnės. Vadinasi, jos gali trukti ir ilgiau, kai temperatūra aukštesnė“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje karščio banga fiksuojama esant temperatūrai aukštesnei nei 30 laipsnių. „Paskutiniais dešimtmečiais atvejai, kai viršijama ši temperatūra, tampa vis dažnesni. Taip pat karštis vis dažniau užsilaiko ilgiau nei dieną ar dvi. Jei anksčiau karčiausias periodas šalyje būdavo liepa, rugpjūtis, tai jau pernai turėjome karštį birželį, kai kuriose Lietuvos vietose ir gegužės pabaigoje“, – pastebėjo klimatologas.

Foto: Shutterstock

Vis dėlto pašnekovas pridėjo, kad nors dabar visa Lietuva bando atsivėsinti nuo didelio karščio, prognozuoti, ar visa bus vasara karšta, neįmanoma.

„Karščio bangos yra laikinos ir įprastai anomališkos. Jos paprastai nesilaiko labai ilgai. Prognozuoti karščio bangų mėnuo ar du prieš tikrai neįmanoma nei Lietuvoje, nei kitame pasaulyje“, – tęsė specialistas.