„Kad žmogus skęsta, jis tikrai supranta, nes jis būna išgąsčio būsenoje, jis labai išsigandęs, net žmogus, kuris moka plaukti, atsitikus nelaimei, sutraukus mėšlungiui, gali pradėti skęsti. Kartais taip gali būti gurkštelėjus vandens. Tada žmogus pakliūna į paniką ir padeda skęsti“, – sako treneris.
Paklaustas, ar kada pats yra skendęs, jis pripažino, ką vieną kartą yra patyręs, ką reiškia, kai koją smarkiai sutraukia mėšlungis.
„Skendęs aš nesu, bet esu patekęs į tokią situaciją, kai labai sutraukė koją mėšlungis ir galiu pasakyti, kad yra labai sunku išplaukti į krantą. Reikia atsipalaiduoti ir bandyti blaiviai priimti sprendimus, nepulti į paniką“, – DELFI kalbėjo D.Spudvilas.
Treneris taip pat įvardijo pagrindines klaidas, dėl kurių žmogus gali paskęsti.
„Visų pirma nesistengti kuo aukščiau išlipti iš vandens, nes žmogus, pradėjęs skęsti, puola į paniką ir stengiasi kuo aukščiau iššokti iš vandens, nors tokiu būdu išnaudoja labai daug jėgų ir viskas pasibaigia tragedija. Pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros ir po truputį irtis į krantą. Mokantis plaukti žmogus, kuris lankė užsiėmimus, žino, kad reikia sugebėti atlikti kelis pratimus. Vienas iš patarimų, kurį mes mokome vaikus, tai atsipalaiduoti vandenyje, atsigulti ant nugaros, iškelti krūtinę ir pakėlus veidą į viršų pagulėti.
Nemokančiam žmogui tai yra sunku, ypač patekus į tokią situaciją, kai žmogus supanikuoja. Praktiškai net negalėčiau atsakyti, ką tuomet daryti, kaip tai padaryti. Mano manymu, pačios didžiausios skendimų priežastys – per didelis pasitikėjimas savimi. Kiek esu kalbėjęs su kolegomis plaukikais, žmonėmis, kurie yra susiję su vandeniu, sportuoja, nei vienas arba labai mažas procentas žmonių gali teigti, kad eina maudytis į ežerą ir gali nuplaukti nuo vienos iki kitos pusės nepavargęs. Žinant, kaip pas mus elgiasi visuomenė, žmonės pervertina savo jėgas ir atsitinka nelaimė“, – DELFI laidoje kalbėjo treneris.
Treneris atsakė, kaip elgtis priplaukus prie žmogaus, kuris skęsta.
„Pats pirmas dalykas, priplaukus prie skęstančiojo, arba ruošiantis gelbėti žmogų, pasižiūrėti ar yra kokių priemonių, kurios galėtų padėti. Pavyzdžiui, galbūt galima tą skęstantį žmogų pasiekti su rankšluosčiu arba lazda, elementaria šaka, nes žmogus, kuris skęsta, yra šoko būsenoje. Labai gali nutikti taip, kad priplaukus prie jo tas žmogus pradės kabintis už jūsų ir galite nuskęsti ir jūs“, – laidoje „DELFI diena“ sakė treneris.
Jis taip pat patikslino, kodėl stiprūs temperatūros kontrastai gali būti labai kenksmingi. Tuo tarpu medikai tvirtina, kad didelis kontrastas duoda spazmą, gali net sustoti kvėpavimas, suimti mėšlugis.
„Lauke dabar yra aukšta temperatūra, vanduo nėra labai šaltas atviruose telkiniuose, bet jeigu vanduo būtų šaltas, tai žmogus, įšokęs į vandenį, gali patekti į šoko būseną“, – kalbėjo plaukikas.
Kalbama, kad priplaukus prie skęstančiojo, reikia trenkti jam per veidą, kad liktų sąmoningas. Treneris patvirtino šiuos dalykus, teigė, kad tai viena iš metodikų, kaip gelbėti žmogų.
„Taip. Tai yra viena iš gelbėtojų naudojamos metodikos. Nors gelbėtojai, lipdami į vandenį gelbėti žmogaus, turi suprasti, kad būtinai su savimi turi turėti užsirišę plūdurą. Tam jis ir yra reikalingas. Pradžioje jie numeta plūdurą, jeigu žmogus yra dar sąmoningas, jis už jo užsikabina ir jį traukią krantą. Jeigu žmogus nebesiorientuoja, tada jį jau traukia į krantą. Tada gelbėtojas priplaukia, jam yra smūgiuojama į veidą ir bandoma apsvaiginti, ir išvilkti į krantą, laikant jo galvą iškeltą virš vandens“, – kalbėjo treneris.
Svarbi informacija apie pagalbą: https://www.lt72.lt/