„Tai nėra naujas reiškinys, karščio bangų būdavo ir anksčiau, tačiau vykstant klimato kaitai, jos yra dažnesnės ir intensyvesnės“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto klimatologas Donatas Valiukas.
Šią savaitę Lietuvoje fiksuojami karščio rekordai. Trečiadienį oro temperatūra kai kuriose vietose viršijo 35 laipsnius.
Panaši kaitra numatoma ir ketvirtadienį, ją vietomis gali lydėti liūtys su perkūnija ir kruša.
„Anksčiau temperatūra daugiau kaip 30 laipsnių būdavo gana retas reiškinys. Dabar tai būna praktiškai kasmet, karščio bangos trunka ilgiau, o temperatūros yra aukštesnės“, – teigė klimatologas.
Pasak jo, dėl klimato keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai.
„Bendras kritulių kiekis Lietuvoje truputį auga, bet pasiskirstymo tolygumas mažėja – būna daug kritulių, o paskui ilgai sausa“, – kalbėjo D. Valiukas.
„Pastaraisiais metais matėme, kaip liūtys miestuose užtvindo gatves, nes infrastruktūra tam nėra pritaikyta. Su šia problema susiduria visa Europa“, – pridūrė mokslininkas.
Pasak klimatologo, klimato kaita taip pat lemia dažnesnius stiprius vėjus, škvalus, viesulus.
Anot D. Valiuko, dažnesni orų kontrastai didina pavojų žmonių sveikatai, dėl klimato kaitos auga vandens telkinių užterštumas, dažnėja miškų gaisrai, nuo karščio bangų nukenčia kelių ir geležinkelių bėgių kokybė, apsunkinami statybų darbai, dėl sausrų vis dažniau kenčia žemdirbiai.
Mokslininkai sutaria, kad prie klimato atšilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, kurios metu vis daugiau išskiriama vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Praeitą mėnesį Vilniuje daugiau kaip šimtas žmonių dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami politikus imtus skubių priemonių kovoti su klimato kaita ir mažinti anglies dioksido išskyrimą į atmosferą.
Vandens sunaudojimas – milžiniškas
Kiek anksčiau išplatintame pranešime buvo teigiama, kad šiomis dienomis vidutiniškai Vilniaus mieste patiekiame 25 proc. daugiau vandens nei įprastai. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apie kokius vandens kiekius kalbame, vaizdžiai galima pasakyti, kad dabar vandens sunaudojame tiek, kiek paprastai sunaudoja visas Vilnius prie jo dar papildomai prijungus tokio dydžio teritorijas kaip Lazdynai, Karoliniškės, Pilaitė ir Naujininkai.
„Didžiausią problemą turime vadinamuoju piko metu. Per visą dieną žmonės vandens vartoja nevienodą kiekį. Dienos metu mes dirbame, vandens nenaudojame. Vakare grįžtame, prausiamės, laistome žolę. Tuomet vandens kiekiai padidėja 40-50 procentų.
Paros bėgyje mes išsilyginame ir tiekiame tik 20 procentų per parą daugiau vandens. Nakties metu žmonės turėtų ilsėtis ir debito visai neturėtų būti, bet gyvenimas kai kuriuose rajonuose toliau verda, vandens sunaudojama labai daug. Naktimis gyventojai laisto, tai tikrai yra problema. Neketiname nieko riboti, bet kreipiamės į gyventojus ir prašome saikingiau vartoti vandenį, atsižvelgti į situaciją. Galbūt galima truputį pakentėti ir nelaistyti. Problemą mes įžvelgiame tinklų pralaidume. Tai yra pačių vartotojų problema“, – aiškino specialistas.
Kelininkai perspėja: keliuose vietomis išplaukia bitumas
Kelininkai perspėja, jog dėl karščių keliuose vietomis išplaukia bitumas, gali būti ribojamas greitis.
Tokiuose ruožuose, nepriklausomai nuo to, ar bus pastatyti ženklai, ar ne, kelininkai prašo sumažinti greitį, nes išplaukus bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo laikas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną nepastoviai debesuota. Daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija. Aukščiausia oro temperatūra nuo 31 iki 36 laipsnių šilumos.
Dėl karščių daugėja pažeidimų prekybininkams netinkamai laikant maisto produktus
Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų.
Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų.
„Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys. Ypač, kai netinkamai laikomi gyvūninės kilmės produktai, tada yra rizika susirgti užkrečiamomis žarnyno ligomis“, – BNS sakė tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.
Pasak jos, didesnė rizika stebima turgavietėse ir mažose parduotuvėse.
„Rizikingesni objektai – turgavietės, mažos parduotuvėlės, nes prekybos centrai turi standartines procedūras ir galimybes laikymo temperatūrą išlaikyti tokią, kokią nurodo gamintojas“, – teigė O. Keblienė.