Tiesa, laiškas ministro nepasiekė, jam ji jo ir nesiuntė, nes, kaip teigė laiške, „į sveikatos ministrą kreiptis beviltiška“. Laišką moteris išsiuntė Seimo nariams.

Moteris DELFI teigė, kad dar prieš kelerius metus ji kūrė eiles, tačiau dėl sutrikusio regėjimo to daryti nebegali ir vis dažniau tenka varstyti gydymo įstaigų duris. Šiuo metu antrą neįgalumo grupę dėl regėjimo turinti moteris dažnai kviečiasi ir greitąją pagalbą. Didžiausia jos problema – sutrinkantis širdies ritmas.

Pensininkė teigia, kad šįmet greitąją pagalbą teko kviestis bent dešimt kartų. Greitosios pagalbos medikais moteris džiaugiasi. „Žemai lenkiuosi greitajai pagalbai, kuri šįmet jau daug kartų buvo pas mane, tačiau jokių pretenzijų jiems neturiu, – dėkojo pensininkė. – Malonūs, padeda ir apsirengti, paklausia, ar galiu paeiti, jei reikia – neša.“

Vis dėlto, ji teigia, kad nuolat keičiami vaistai ją piktina. „Labai dažnai keičiami vaistai, siūlomi nekompensuojami, o turiu problemų, turiu antrą neįgalumo grupę jau dvejus metus, – DELFI teigė Zarasuose gyvenanti pensininkė. – Kaip galima taip dažnai keisti vaistus nuo tos pačios ligos? Buvo išrašę nekompensuojamų vaistų, pirkau nekompensuojamus, nes turiu problemų. Vėliau, kitą mėnesį, išrašė jau kompensuojamų. Tai kaip tie įstatymai pono Verygos keičiasi? Kaip susapnuoja? Man taip atrodo.“

Maža pensija nesiskundžia, bet skundžiasi gydytojais

„Žinau, man 78 metai, nėra ko norėti, tačiau koks amžius bebūtų, kiekvienas žmogus, kol dar gyvas, rūpinasi, kad negulėtų lovoje ir nereiktų būti slaugomam“, – tikino moteris.

Pensininkę iš Zarasų piktina ir gydytojo elgesys ligoninėje. „Man labai dažnai trinka širdies ritmas. Reanimacijoje atstatė ritmą, viskas buvo gerai, o anksčiau kitas gydytojas ne tik kad su manimi nekalbėjo, bet ir barė ir mane, ir dukrą, kad greičiau dingtume iš ligoninės, – pasakojo moteris. – Vienas vienintelis gydytojas yra toks, kiti gydytojai labai puikūs. Jiems galima žemai nusilenkti, nes laksto ir naktimis, kai reikia, o vienas toks, kuris prie jokio žmogaus neprieis.“

Labai dažnai keičiami vaistai, siūlomi nekompensuojami, o turiu problemų, turiu antrą neįgalumo grupę jau dvejus metus. Kaip galima taip dažnai keisti vaistus nuo tos pačios ligos? Buvo išrašę nekompensuojamų vaistų, pirkau nekompensuojamus, nes turiu problemų. Vėliau, kitą mėnesį, išrašė jau kompensuojamų. Tai kaip tie įstatymai pono Verygos keičiasi? Kaip susapnuoja?
Pensininkė iš Zarasų

Moteris tvirtino, kad kartą ją iš ligoninės bandė išprašyti nė neišėmus kateterio. „Po ritmo atstatymo net nepaprašė, kad slaugytoja padarytų kardiogramą ir pamatuotų kraujospūdį. Pradarė duris, aš pasakiau „labas rytas“, o man atsakė: „ko neini namo?“ Kateteris rankoje, – teigė moteris. – Dukra norėjo su juo pakalbėti, o gydytojas pasakė, kad ji ne pacientė, kad tegul pasiima mamą ir važiuoja namo. Ar gali taip gydytojas su žmogumi kalbėti? Su šunimis elgiamės kultūringai, o su žmonėmis bet kaip.“

Nekompensuojami vaistai, anot pensininkės, kainuoja daugiau nei dvidešimt eurų, o jų užtenka dviem ar vos vienai savaitei. Pensininkės pasiteiravus, ar užtenka pensijos ir visoms reikmėms, ir vaistams, ši nesiskundė. „Užtenka, – tvirtino moteris. – Taupiai gyvenu, viena. Man nereikia skolintis. Aš gal geriau gaunu nei kiti, nes dirbau 41-erius metus, todėl mano pensija ne 200, o apie 350 eurų. Nežinau tiksliai, nes kadangi nematau, man pensiją parneša dukra.“

Moteris dėl sveikatos sutrikimų gavo siuntimą vykti į sostinę, tačiau vizitas numatytas tik liepos pabaigoje. Ji teigė, kad medikų trūksta visur, jos mieste taip pat.

„Mūsų mieste nėra specialistų, o atvykstantys pasirodo labai retai. Žmonės laukia eilėse mėnesiais. Kur nueisime toliau?“ – klausė moteris.

Žinau, man 78 metai, nėra ko norėti, tačiau koks amžius bebūtų, kiekvienas žmogus, kol dar gyvas, rūpinasi, kad negulėtų lovoje ir nereiktų būti slaugomam.
Pensininkė iš Zarasų

Laiške, kurį moteris norėjo perduoti A. Verygai, ji kalba itin slogiomis nuotaikomis. „Jei negalite, tai priimkite eutanazijos įstatymą „seneliams sunaikinti“, – rašė moteris. – Kiek dar stovėsime už gydytojų durų eilėse po dvi savaites ar kad ir dešimt dienų laukdami eilės.“

Zarasų rajono meras teigia, kad problemos jau sprendžiamos

Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas DELFI teigė, kad buvo ir daugiau nusiskundimų dėl vieno gydytojo elgesio su pacientais, tad problema jau išspręsta.

„Dėl to skundo ir dėl kitų tam tikrų įvykių yra įstatymo tvarka atleistas ligoninės direktorius, – teigė Zarasų rajono meras. – Dėl skundų už gydymo procesus yra atsakingi ne tik gydytojai, bet ir įstaigos vadovas, todėl mano sprendimu tai įvyko.“

N. Gusevas įvardijo, kad ligoninės vadovo pareigas šiuo metu eina laikinai į jas paskirtas kitas asmuo.

„O toliau stengsimės išspręsti visas susidariusias situacijas. Neturėtų kilti tokių problemų su pacientais, kokių buvo iki šiol“, – teigė Zarasų rajono meras.

Dėl to skundo ir dėl kitų tam tikrų įvykių yra įstatymo tvarka atleistas ligoninės direktorius. Dėl skundų už gydymo procesus yra atsakingi ne tik gydytojai, bet ir įstaigos vadovas, todėl mano sprendimu tai įvyko.
Nikolajus Gusevas

Meras įvardijo, kad dėl ligoninės darbuotojų veiklos į jį kreipėsi ne vienas asmuo. „Pažįstu daugybę žmonių, gyvename nedideliame miestelyje. Tam tikrų dalykų yra. Yra tam tikrų problemų“, – teigė N. Gusevas.

Ministerija paaiškino apie eiles ir vaistus

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė DELFI teigė, kad komentuoti konkretų atvejį sudėtinga, tačiau, jos teigimu, gydytojas turėjo paaiškinti motyvus, kodėl vaistai vis keičiami.

„Suprantame moters nerimą, tačiau nežinant visos situacijos – kuo ji serga, kokie vaistai yra skiriami ir panašiai, sudėtinga komentuoti konkretų atvejį, – teigė SAM atstovė. – Kadangi laiške nėra nurodoma, kokius vaistus moteriai skyrė gydytojas, tačiau nurodo, kad vieną mėnesį jai buvo skirti kompensuojamieji vaistai, po to – nekompensuojamieji, o vėliau – vėl nekompensuojamieji, galima daryti išvadą, kad gydytojas keitė skirtingo bendrinio pavadinimo vaistus, bandydamas rasti tinkamą gydymą pacientei. Gydytojas privalėjo moteriai paaiškinti savo veiksmus. Apgailestaujame, kad nesusikalbėjimas sukėlė jai tiek neigiamų emocijų.“

Gydytojas privalėjo moteriai paaiškinti savo veiksmus. Apgailestaujame, kad nesusikalbėjimas sukėlė jai tiek neigiamų emocijų.
Gabrielė Banaitytė

Ji pridūrė, kad pacientai, nepatenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis ar turintys klausimų dėl medikų sprendimų, pirmiausia turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą. „Taip visi neaiškumai būtų sprendžiami operatyviau ir efektyviau“, – teigė G. Banaitytė.

SAM atstovė taip pat įvardijo, kodėl reikia laukti eilėse: „Kalbant apie eiles, tai pagal galiojančią tvarką, pacientas pas šeimos gydytoją turėtų patekti per 7 dienas, o pas specialistą – per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku. Jei pagalbos prireikė skubiai, kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę ją gauti nedelsiant“.

Beje, G. Banaitytė pridūrė, kad ir patys pacientai dirbtinai sukuria eiles, kuriose vėliau reikia stovėti. „Pastebima, kad eilės pas gydytojus specialistus neretai susidaro ir dėl pačių pacientų elgesio, pavyzdžiui, dėl pacientų noro registruotis būtent pas kurį nors konkretų specialistą ar pageidaujamoje įstaigoje, dėl pacientų neatvykimo nurodytu laiku, dėl tam tikrų gydytojų trūkumo, dėl įstaigų darbo organizavimo, netgi per dažno pacientų kreipimosi į medikus tuomet, kai iš tiesų to nereikia“, – tvirtino SAM Spaudos tarnybos patarėja.