Griaudės perkūnija, per kurią galimi vėjo sustiprėjimai iki 15–20 m/s. Didžiausia lietaus tikimybė bus Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Nepaisant popiečio lietaus, oras šils labai sparčiai. Įdienojus daugelyje šalies vietovių bus 31–35, pietiniuose ir pietvakariniuose rajonuose tikėtini ir 36 laipsniai karščio. Pajūryje vėjas suksis nuo jūros, todėl kais mažiausiai, o antroje dienos pusėje oras taps gaivesnis.
Penktadienį trumpi lietūs su perkūnija vėl tikėtini daugelyje šalies rajonų. Naktį nepastovios krypties vėjas bus silpnas. Dienos metu pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų vėjas taps labiau juntamas, o perkūnijos metu galimi gūsiai iki 15–18 m/s. Naktis išliks tvanki, oras vės tik iki 18-22 laipsnių. Dieną daugelyje Lietuvos rajonų šils iki 27–32 ir tik vakariniame šalies pakraštyje bus vėsiau – 22–25 laipsniai šilumos.
Savaitgalį šiluma nesitrauks. Naktys taps gaivesnės, kuriomis vės iki 13–18, o dienomis laikysis 28–33 laipsnių šiluma, tik pajūryje bus vėsiau.
Vandens sunaudojimas – milžiniškas
Kiek anksčiau išplatintame pranešime buvo teigiama, kad šiomis dienomis vidutiniškai Vilniaus mieste patiekiame 25 proc. daugiau vandens nei įprastai. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apie kokius vandens kiekius kalbame, vaizdžiai galima pasakyti, kad dabar vandens sunaudojame tiek, kiek paprastai sunaudoja visas Vilnius prie jo dar papildomai prijungus tokio dydžio teritorijas kaip Lazdynai, Karoliniškės, Pilaitė ir Naujininkai.
„Didžiausią problemą turime vadinamuoju piko metu. Per visą dieną žmonės vandens vartoja nevienodą kiekį. Dienos metu mes dirbame, vandens nenaudojame. Vakare grįžtame, prausiamės, laistome žolę. Tuomet vandens kiekiai padidėja 40-50 procentų.
Paros bėgyje mes išsilyginame ir tiekiame tik 20 procentų per parą daugiau vandens. Nakties metu žmonės turėtų ilsėtis ir debito visai neturėtų būti, bet gyvenimas kai kuriuose rajonuose toliau verda, vandens sunaudojama labai daug. Naktimis gyventojai laisto, tai tikrai yra problema. Neketiname nieko riboti, bet kreipiamės į gyventojus ir prašome saikingiau vartoti vandenį, atsižvelgti į situaciją. Galbūt galima truputį pakentėti ir nelaistyti. Problemą mes įžvelgiame tinklų pralaidume. Tai yra pačių vartotojų problema“, – aiškino specialistas.
Kelininkai perspėja: keliuose vietomis išplaukia bitumas
Kelininkai perspėja, jog dėl karščių keliuose vietomis išplaukia bitumas, gali būti ribojamas greitis.
Tokiuose ruožuose, nepriklausomai nuo to, ar bus pastatyti ženklai, ar ne, kelininkai prašo sumažinti greitį, nes išplaukus bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo laikas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną nepastoviai debesuota. Daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija. Aukščiausia oro temperatūra nuo 31 iki 36 laipsnių šilumos.
Dėl karščių daugėja pažeidimų prekybininkams netinkamai laikant maisto produktus
Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų.
Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų.
„Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys. Ypač, kai netinkamai laikomi gyvūninės kilmės produktai, tada yra rizika susirgti užkrečiamomis žarnyno ligomis“, – BNS sakė tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.
Pasak jos, didesnė rizika stebima turgavietėse ir mažose parduotuvėse.
„Rizikingesni objektai – turgavietės, mažos parduotuvėlės, nes prekybos centrai turi standartines procedūras ir galimybes laikymo temperatūrą išlaikyti tokią, kokią nurodo gamintojas“, – teigė O. Keblienė.
Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai vartotojams įsigijus, pavyzdžiui, pieno produktų, jų galiojimo laikas dar nepasibaigęs, tačiau produktas jau sugedęs. Taip pat sulaukiama pranešimų apie galimai nelegaliai veikiančius prekybininkus, kai prekiaujama iš automobilių ir neužtikrinamos tinkamos produktų laikymo sąlygos.
Hidrologas: visoje Lietuvoje upės stipriai senka, Vilniuje pasiektas kritinis lygis
„Tiek rytinėje, tiek pietinėje, tiek centrinėje ir vakarinėje dalyse vanduo gana ženkliai nusekęs. Visame Nemuno, Neries baseine, Nevėžio, Jūros baseine – visur yra žemesni lygiai negu įprastai birželio mėnesį“, – BNS sakė Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus. Anot jo, pavojingiausia situacija yra Neries upėje ties Vilniumi, kur vandens lygis šiuo metu turėtų būti bent metru aukštesnis.
„Šiai dienai blogiausia situacija yra Neryje. Ties Vilniumi pasiektas kritinis lygis. Dar teka gamtosauginis vandens debitas, bet jeigu ir toliau tai tęsis, bus vandens kiekis mažesnis“, – teigė hidrologas. „Gamtosauginis debitas užtikrina minimalias ekosistemos gyvavimo sąlygas“, – pridūrė jis.
Pasak jo, drėgmės stygius Neries baseine gali paveikti ir Nemuną nuo šių upių santakos iki žemupio. Pamažu artėjama ir prie hidrologinės sausros. „Jeigu tos prognozės pasitvirtins ir išsilaikys orai be lietaus, tai situacija bus nekokia. Greičiausiai artimiausiu metu skelbsim hidrologinę sausrą“, – teigė hidrologas. Anot J. Šimkaus, vandens lygis nenusekęs tik šiaurės Lietuvos upėse ir yra artimas įprastam birželio mėnesio lygiui.
Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:
Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.).
Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18ºC. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys.
Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau).
Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais.
Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos.
Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia. Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje. Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio „Prognozės-UVI prognozės“ skiltyje.
Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę.
Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
