Tikrina, ar esame pasirengę ekstremalioms sąlygoms
Daugiau apie situaciją Lietuvoje ir kone stichinę padėtį kai kuriuose miestuose laidoje „DELFI diena“ papasakojo „Vilniaus vandenų“ Vandentiekio ir stočių vadovas Virgilijus Uždavinys.
„Situacija Vilniuje yra valdoma, vandens pakanka, visi rezervai dar neišnaudoti, galbūt mes dabar esame patikrinami, kaip mes atlaikome ekstremalias situacijas. Turime rezervinius siurblius, piko metu jie tikrai visi veikia. Jie kol kas atlaiko puikiai.
Kažkada vandens tiekimas buvo tris kartus didesnis nei šiomis dienomis. Noriu pasakyti, kad tų rezervų mes turime pakankamai, tik jie iki dabar nebuvo pilnai išnaudojami. Kažkada Vilnius buvo pramoninis miestas, paros debitas buvo 300 tūkst. ir net daugiau. Šiomis dienomis 110-115, taip kad dar rezervas yra“, – DELFI laidoje sakė sakė V.Uždavinys.
Vandens sunaudojimas – milžiniškas
Kiek anksčiau išplatintame pranešime buvo teigiama, kad šiomis dienomis vidutiniškai Vilniaus mieste patiekiame 25 proc. daugiau vandens nei įprastai. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apie kokius vandens kiekius kalbame, vaizdžiai galima pasakyti, kad dabar vandens sunaudojame tiek, kiek paprastai sunaudoja visas Vilnius prie jo dar papildomai prijungus tokio dydžio teritorijas kaip Lazdynai, Karoliniškės, Pilaitė ir Naujininkai.
„Didžiausią problemą turime vadinamuoju piko metu. Per visą dieną žmonės vandens vartoja nevienodą kiekį. Dienos metu mes dirbame, vandens nenaudojame. Vakare grįžtame, prausiamės, laistome žolę. Tuomet vandens kiekiai padidėja 40-50 procentų. Paros bėgyje mes išsilyginame ir tiekiame tik 20 procentų per parą daugiau vandens. Nakties metu žmonės turėtų ilsėtis ir debito visai neturėtų būti, bet gyvenimas kai kuriuose rajonuose toliau verda, vandens sunaudojama labai daug. Naktimis gyventojai laisto, tai tikrai yra problema. Neketiname nieko riboti, bet kreipiamės į gyventojus ir prašome saikingiau vartoti vandenį, atsižvelgti į situaciją. Galbūt galima truputį pakentėti ir nelaistyti. Problemą mes įžvelgiame tinklų pralaidume. Tai yra pačių vartotojų problema“, – aiškino specialistas.
Pagrindinė klaida – laikant mėsą
Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų. Apie juos daugiau papasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.
„Yra esminės taisyklės ir bendroji taisyklė. Visada maistą reikia laikyti švariose vietose, laikytis elementarių higienos reikalavimų, taip pat tinkamai apdoroti termiškai, ypač kalbant apie greitai gendančius produktus, pavyzdžiui, mėsą. Labai greitai gendančius produktus būtina greitai transportuoti, po poros valandų maistas, paliktas karštame automobilyje, gali sugesti. Pagrindiniai aspektai yra susiję su higiena ir tinkamomis laikymo sąlygomis“, – kalbėjo specialistė.
Ji pabrėžė, kad vieną pagrindinių klaidų daro didžioji dalis lietuvių – jie netinkamai laiko mėsą.
„Kalbant apie mėsą, puvimas gali būti ir labai nežymus, kai nėra taip karšta, bet kai yra tokia temperatūra, mėsa gali sugesti net per valandą. Jeigu vartotojas yra neatidus, griliuoja, apiberia prieskoniais, prideda majonezo, jis gali taip greitai ir nepastebėti, kad mėsa sugedo. Taigi tuos greitai gendančius produktus reikėtų pirkti labai atidžiai, o kai įsigyjame, reikia kuo greičiau įsidėti į šaldytuvą. Taip pat rekomenduojama įsigyti šaltkrepšius, taip būtų galima išvengti tokių temperatūros pakitimų“, – kalbėjo O.Keblienė.
„Tie, kurie įsigyja šviežios mėsos, važiuoja į sodybas, tikrai turėtų žinoti, kad tai yra pavojinga. Mėsa negali būti laikoma nei atokaitoje, nei bet kurioje kitoje vietoje išskyrus šaldytuvą“, – išskyrė specialistė.
Ragina atsargiai apžiūrėti produktus
Paklausta apie situaciją parduotuvėse, ji pabrėžė, kad ten sąlygos yra daug geresnės.
„Parduotuvėse yra kitokia situacija, nes jie turi kondicionavimo sistemas, šaldytuvus, ant kurių yra nurodyta temperatūra, patys žmonės gali pasižiūrėti, kaip yra laikomi produktai. Tai nėra slaptas dalykas, sąlygos yra daug geresnės. Taip pat tai yra uždara erdvė. Jeigu prekybos centre yra vėsiau, faktas, kad ir vitrinoje yra geresnės sąlygos“, – aiškino O.Keblienė.
Kai kurie prekiautojai savo produkciją siūlo tiesiog gatvėse. O. Keblienės teigimu, reikia labai atsargiai vertinti ir nuodugniai apžiūrėti siūlomus pirkti produktus. Ji pabrėžia, kad bet kokiu atveju vaisius ir daržoves būtina plauti po tekančiu vandeniu.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dalis tokių prekeivių nėra legalūs prekybininkai. Visada, prieš įsigyjant, galima paklausti, iš kur yra tie produktai, kaip jie yra užauginti, kaip ir kur laikyti, transportuoti, galima ir vizualiai apžiūrėti tuos vaisius ir daržoves. Tiesa, ir šiuo atveju reikia laikyti elementarios taisyklės – atsinešus tuos vaisius, daržoves namo, juos reikia plauti po tekančiu vandeniu. Bet kokie vaisiai, daržovės gali būti su teršalais, chemikalais. Juos būtina pašalinti. Jeigu kalbame apie sugedusį maistą, galimos ir žarnyno ligos, salmoneliozė. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad dabar yra pats rizikingiausias laikotarpis. Tokia temperatūra, kokia yra dabar, yra pati palankiausia patologiniams organizmams daugintis. Jeigu keliaujame, jeigu nesilaikome rankų higienos, neplauname vaisių, neatskiriame šviežios ir nešviežios mėsos, yra tikimybė, kad įvyks tarša, galimas susirgimas“, – DELFI laidoje aiškino specialistė.
Paklausta apie tai, ar saugu Lietuvoje vartoti vandenį iš čiaupo, specialistė atsakė, kad vandens švarumu galime tik pasidžiaugti.
„Taip. Lietuvoje vanduo yra labai geras, galime pasidžiaugti, kad jis švarus, nepaisant to, kad kai kurioe gyvenvietėse yra buvę atvejų, kai buvo rasta arseno, bet kalbėdami apie didžiuosius miestus galime tik pasidžiaugti, kad turime tokios geros kokybės vandenį“, – tikino specialistė.
Karštus orus lydės perkūnija
Karštus orus trečiadienį ir ketvirtadienį lydės trumpi lietūs su perkūnija: didesnė jų tikimybė antradienį bus šiaurinėje šalies pusėje, kai kur galima kruša. Per perkūniją pietryčių, pietų vėjo gūsiai kai kur sieks 15 m/s. Kurie tiksliai rajonai gali laukti lietaus ir kokio smarkumo jis bus meteorologai kol kas neprognozuoja. Po rekordinių karščių temperatūra turėtų šiek tiek sumažėti, tačiau kada karščiai trauksis, neaišku.
Pasak Hidrometeorologijos tarnybos, dėl karštų sausrų senka ir vandens telkiniai bei upės, o Neries ties Vilniumi debitas artimiausiu metu pasieks stichinį lygį – nukris iki gamtosauginio debito. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įspėja, jog aukšta temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai.
Perkaisti ir susirgti galima per ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje. Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti.
Pirmieji perkaitimo požymiai – ant odos pasirodę prakaito lašeliai. Neatsivėsinus pavėsyje, neišgėrus skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: ima kilti kūno temperatūra, padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas. Įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti medikus, o kol jie atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.