Gegužės 17-25 dienomis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad vienintelis pokytis, kuris peržengė 3,1 proc. paklaidos ribą, buvo Vytenio Povilo Andriukaičio kaip galimo Ministro Pirmininko vertinimas.
Prezidento rinkimuose dalyvavusio Europos Komisijos nario, socialdemokrato vertinimas išaugo nuo 1,6 proc. – balandį, iki 4,7 proc. – gegužę.
Visų kitų vertinimų skaičiai kito paklaidos ribose.
Iš reitingų matyti, kad prezidentės kampanijos vaisiais negali džiaugtis nė viena politinė partija. Nė vienos jų reitingas neišaugo.
Pirmoje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kuriuos gegužę palaikė 20 proc., o balandį – 20,4 proc. respondentų. Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kuriuos gegužę Seimo rinkimuose būtų balsavę 17 proc., o balandį – 17,3 proc. apklaustųjų.
Treti – Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai, kurių reitingas gegužę buvo 8,8 proc., o balandį – 8,3 proc. Į Seimą taip pat būtų patekęs Liberalų sąjūdis, už kurį gegužę būtų balsavęs 7,1 proc., o balandį – 6,4 proc. apklaustųjų, Darbo partija, kurios reitingai buvo – atitinkamai 5,9 proc. ir 5,6 proc. ir Tvarka ir teisingumas, kurį gegužę palaikė 5,2 proc., o balandį – 5 proc. apklaustųjų.
Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją gegužę būtų balsavę 4,2 proc., o balandį – 4,6 proc., o už Lietuvos socialdemokratų darbo partiją – atitinkamai 2,7 proc. ir 1,6 proc. apklaustųjų.
Gegužę 4,1 proc. respondentų būtų rinkęsi kitą partiją, 12,9 proc. būtų nebalsavę, o 12,1 proc. nežinojo, už ką balsuoti arba neatsakė.
Atsiriekė savo žinomumo dalį
Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, normalu, kad prezidento rinkimų kampanijos aidai nesukėlė didžiulių pokyčių partijų reitingusoe.
„Prezidento rinkimuose renkamas ne partijų atstovas, o asmenybė. Tai, kad partijos savinasi asmenybes, yra abipusiai naudinga, nes asmenybėms reikia palaikymo, organizacijos, partinio resurso, todėl jie limpa prie partijų. Bet iš tikrųjų galiausiai žmonės puikiai supranta – renkame vieną žmogų, o partija yra antras planas“, – sakė L. Bielinis.
Tačiau politologas nemano, kad toms partijoms, kurios kandidatus kėlė labiau kaip investiciją savo žinomumui didinti, tokie veiksmai nepasiteisino.
„Nesvarbu, kad dabar reitingas nieko nerodo. Reitingas yra apie palankumą, bet dar egzistuoja žinomumo efektas. Žmogus pastoviai kalbėjo apie savo partijos interesus, ideologiją, principus, galiausiai, rodė partijos ženklus, tad žinomumo prasme jie gavo savo rezultatą“, – sakė L. Bielinis.
Lyderiai išliko savo pozicijose
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka irgi nemano, kad partijų pastangos nuėjo veltui.
„Išliko aukščiausi taškai – konservatoriai 20 proc. reitingą turėjo per Seimo rinkimus, vienu metu tas skaičius buvo nukritęs iki 12-13 proc. Jie per rinkimus rezultatą atsistatė, ir tas reitingas balandį-gegužę laikėsi, o dabar turbūt birželį-liepą jis pakris“, – prognozavo R. Valatka.
Pasak jo, tas pats yra ir su „valstiečiais“, ir su socialdemokratų partija.
„Žmonėms partijos, kad ir kaip būtų liūdna, nėra taip labai įdomios. O prezidento rinkimai, kaip ir bet kurie kiti rinkimai, aktyvuoja žmones. Todėl aš manau, kad partijos pasielgė teisingai – jos buvo matomos. Jei jos to nebūtų darę, turbūt būtume turėję dviem-trim procentais mažesnius reitingus“, – sakė R. Valatka.
Resursų daugiausiai kairėje
Apžvalgininko teigimu, dabar į viršų galėjo šauti nebent kurios nors kairiosios partijos reitingas.
„Valstiečiai“ savo resursą yra išsėmę, konservatoriai – irgi. Kažkada, A. Butkevičiaus laikais, socialdemokratai turėdavo ir 26 proc., ir 27 procentus. Tik kairieji gali priartėti prie 30 procentų“, – sakė R. Valatka.
Tačiau tam, apžvalgininko nuomone, neužtenka V. P. Andriukaičio lygio kandidato prezidento rinkimuose.
„Jiems reikia I. Šimonytės lygio kandidato, ir partijos lyderis irgi turėtų būti A. Brazausko lygio“, – sakė R. Valatka.
Ūgtelėjo Andriukaičio populiarumas
Tarp asmenų, vertinamų pagal tinkamų užimti Ministro Pirmininko pareigas, pirmoje vietoje liko dabartinis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, kurio reitingas gegužę buvo 15,9 proc., o balandį – 13,5 procento.
Antroje vietoje – susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kurį gegužę premjeru matė 8,8 proc., o balandį – 10,2 proc. respondentų.
8,4 proc. aklaustųjų gegužę ir 9 proc. – balandį teigė, kad geriausias premjeras būtų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Atitinkamai – 7,4 proc. apklaustųjų gegužę ir 4,4 proc. – balandį šiose pareigose matė socialdemokratę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.
Prezidento rinkimuose dalyvavusi parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė geriausia premjere gegužę atrodė 5,6 proc., o balandį – 5,2 proc. apklaustųjų.
4,7 proc. respondentų gegužę ir 1,6 proc. – balandį Vyriausybei vadovauti patikėtų socialdemokratui, eurokomisarui V. P. Andriukaičiui. Išrinktasis prezidentas, ekonomistas Gitanas Nausėda geriausiu premjeru gegužę atrodė 3,2 proc., o balandį – 5,4 proc. respondentų.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį geriausiu premjeru gegužę matė 2,7 proc., o balandį – 4,5 proc. apklaustųjų. Taip pat 2,7 proc. respondentų gegužę ir 1,8 proc. – balandį norėjo, kad Vyriausybei vadovautų nušalintasis prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas.
2 proc. apklaustųjų gegužę ir 2,9 proc. – balandį manė, kad labiausiai į premjero pareigas yra tinkamas „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas.
Vyriausybės reitingas – stabilus
Vyriausybės reitingas per rinkimines kovas liko stabilus. Gegužę teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 33,9 proc., o balandį – 32,2 proc. respondentų.
60,3 proc. apklaustųjų gegužę ir 63,4 proc. – balandį Vyriausybės darbą vertino neigiamai arba greičiau neigiamai. 5,8 proc. apklaustųjų gegužę ir 4,4 proc. – balandį neturėjo atsakymo į šitą klausimą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2019 metų gegužės 17-25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.