Emigraciją pasirinkusi moteris pasakoja, kad nuolatine auginamos mergaitės globėja tapo 2016 m. balandžio mėnesį. Tuo metu viena jau augino ir sūnų, tačiau, teigia, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) leido į šeimą paimti globoti dar vieną vaiką.
„Tą sprendimą (emigruoti – DELFI) priimti buvo tikrai nelengva. Turbūt pati įsivaizduojate, ką reiškia moteriai išvažiuoti gyventi į visiškai kitą šalį. Ten neturėjau nieko. Anglijoje atvykau į miestą, kuriame neturėjau jokių draugų, jokių giminių“, – savo istoriją pradeda Jurgita.
Pajamos per mėnesį siekė 400-500 eurų, iš paskutinių pinigų nusipirko bilietus
Pašnekovė teigia, kad jos pajamos Lietuvoje siekė maždaug 400-500 eurų, o sprendimą ieškoti finansinio stabilumo svetur galutinai paskatino darbo netekimas.
„Nemačiau perspektyvų. Galbūt ir yra tų darbo skelbimų, bet mažos algos. Kitas dalykas, daug kas jau sakydavo, kad – ai, maždaug, du vaikai, nelabai mums reikalingas toks darbuotojas“, – atvirauja moteris.
Labiausiai pinigų stygius, sako ji, pasijuto artėjant žiemai. Būtent šiuo laikotarpiu daug išlaidų, anot jos, reikėjo vaikų poreikiams užtikrinti.
„Kaip tik atėjo žiema ir aš pajaučiau labai didelį pinigų stygių, nes reikėjo pirkti ir avalynę, ir paltukus, ir striukytes, viską. Tikrai jaučiau, kad pradedu įklimpti į tokią labai didelę balą. Praktiškai iš paskutinių pinigų nusipirkau bilietus sau ir vaikams, ir išvykau į Angliją“, – pasakoja moteris.
Paklausta, ką iki emigracijos veikė čia, Lietuvoje, pašnekovė tikina, kad teko dirbti įvairius darbus – buvo banko darbuotoja, 5 m. turėjo nuosavą verslą, taip pat dirbo rinkodaros specialiste. Iš Lietuvos kartu su vaikais pašnekovė teigia išvykusi 2018 m. sausio mėnesį.
„Nors turiu aukštąjį išsilavinimą, ir bakalauro, ir magistro laipsnį, Lietuvoje neturėjau stabilaus darbo, pajamos buvo labai minimalios, tiesiog praktiškai pradėjome skursti. Kadangi norėjosi gyvenimą matyti, ir sau, ir vaikams kurti kitaip, pasiryžau bandyti savo laimę“, – DELFI teigia ji.
Apie išvykimą su globotine turėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą
Kadangi Jurgita yra nuolatinė septynmetės globėja, apie savo sprendimą su atžalomis išvykti į užsienį ji turėjo informuoti VVTAĮT, o vėliau šiai institucijai pranešti, kur apsistojo Anglijoje.
Iki išvykimo Lietuvoje Jurgita gaudavo globos išmoką. Ji pagal „Išmokų vaikams įstatymą“ siekia keturias bazines socialines išmokas ir yra mokama kas mėnesį. Kaip skelbia „Sodra“, bazinė socialinė išmoka Lietuvoje šiuo metu yra 38 eurai, taigi nuolatiniam globėjui kas mėnesį turėtų būti mokami 152 eurai.
Kaip DELFI informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šios išmokos paskirtis „sudaryti sąlygas globojamo vaiko vystymuisi: patenkinti mitybos, aprangos, būsto, sveikatos priežiūros, mokymosi ir kitus ugdymo poreikius“.
Vis dėlto, stebisi moteris, gegužės 24 d. ji iš Kauno miesto savivaldybės gavo raštą, kuriame informuojama, kad išmokos mokėjimas jai yra nutrauktas nuo gegužės 1 d.
„Kai aš gavau tą laišką, tai vienas dalykas buvau šoke dėl to, kad priimta atbuline data. Ta prasme, laišką gauni gegužės 24 dieną, o priimta nuo gegužės 1 d. Ką tai reiškia, kad vaikas 24 dienas nevalgė, negėrė ir jai nieko nereikėjo pirkti?“ – susidariusia situacija stebisi moteris.
Tiesa, ji pripažįsta, kad dar prieš išvykstant vaiko teisių apsaugos specialistai buvo informavę, jog persikėlus gyventi į Angliją pašalpa jai turėtų būti mokama toje šalyje, kurioje ji kartu su globotine gyvena.
„Jie mane informavo, kad globos pašalpą turi mokėti Anglija, kadangi įdukra dabar kaip ir yra Anglijos Vaiko teisių apsaugos priežiūroje“, – tikina moteris.
Tačiau, pasakoja Jurgita, iš atsakingų Didžiosios Britanijos institucijų ji gavo atsakymą, kad jos įdukra yra Lietuvos pilietė, todėl išmoką už jos globą ir turėtų mokėti Lietuva.
„Kai Anglijos valstybė atsisakė mokėti globos pašalpą, aš visas tas žinutes siunčiau Vaiko teisių apsaugos tarnybai Lietuvoje. Net vyriausia teisininkė bendravo su Anglijos vaiko teisėmis, kodėl, kaip. Lietuva žino, kad Anglija už dukrą nemoka kažkokios globos paramos. Dabar taip gaunasi, kad Anglija nemoka, Lietuva irgi atsisako mokėti“, – apie beviltišką situaciją pasakoja Jurgita.
Nutrauktas ir tikslinio priedo mokėjimas
Tai, kad nutraukta globos išmoka, teigia Jurgita, jai buvo ne vienintelis smūgis. Neilgai trukus, birželio 4 d., du vaikus auginanti moteris gavo ir dar vieną raštą. Šį kartą iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuriame informuojama, kad globėjai nebebus mokamas ir globos (rūpybos) tikslinis priedas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje rašoma, kad šis priedas taip pat siekia 152 eurus per mėnesį.
Moteris stebisi ir tuo, kad Vaiko teisių specialistai esą prieš nutraukdami išmokas nė nepasidomėjo, kokia yra šeimos finansinė padėtis, kokiomis sąlygomis gyvena globotinė, ar jai nereikia kažkokių specialistų pagalbos.
Anot septynmetę auginančios Jurgitos, mergaitė turi emocinių ir elgesio sutrikimų, žaloja save, pradėjo vogti iš parduotuvių.
„Ta valstybės parama, kurią aš gaudavau, ir taip buvo labai minimali, o dabar gaunasi, kad palieka likimo valiai. Žinokitės, jūs išvykote į Angliją. Na ir kas? Bet tą vaiką reikia prižiūrėti.
Visi tie vaikai yra be galo sužaloti ir taip atrodo, kad gyvens šeimoje ir kompensuosis tos visos žalos. Situacija tikrai blogėja ir pati asmeniškai esu tiek pavargusi, kad man jau kartais reikia psichologo pagalbos nuo jos tų emocijų, ir nuo veiksmų“, – pripažįsta emigrantė.
Atvykus į Angliją sušlubavo sveikata
Jurgita teigia, kad pradžia svetimoje šalyje jai nebuvo lengva. Kaip pasakoja, vos atvykus į Angliją jai sušlubavo sveikata, tad pusmetį dirbti apskritai negalėjo. Dabar moteris sako dirbanti puse etato.
„Žinoma, aš neieškojau darbininko pozicijos, pas mane yra sveikatos problemų, aš negaliu kilnoti sunkių dalykų, tai aš neieškojau pozicijos fabrikuose, ieškojau kažkur administracijoje. Pirma mano darbovietė buvo, kur aš dirbau kaip dokumentų kontrolierė, dabar dirbu su personalo dokumentais. Galbūt tai lėmė, kad man buvo sunkiau susirasti darbą, nes aš nenorėjau kokiam sandėly dirbti.
Šiuo metu, kas liečia darbą, tikrai jaučiuosi patenkinta, darbdavys vertina, algos augančios, jos yra stabilios ir perspektyvos žymiai didesnės, tik tai, kad gyvenimą pradėti su dviem vaikais svetimoje šalyje tikrai nėra lengva, bet yra geriau negu Lietuvoje“, – savo istorija dalinasi pašnekovė.
Paklausta, kokios jos pajamos yra šiuo metu, Jurgita tikina, kad jos siekia 1300 svarų per mėnesį (1463 eurus).
„Mergaitė lanko prailgintą grupę po pamokų, nes pamokos baigiasi apie 15 val., aš ją pasiimu po darbo. Vien prailginta grupė mums kainuoja apie 150-170 svarų per mėnesį. Už būsto nuomą mes mokame 1450 svarų, plius dar komunaliniai, kurie siekia apie 200-300 svarų kas mėnesį. O kur dar maistas, transportas, drabužėliai, avalynė“, – būtiniausias išlaidas vardija moteris.
Vis dėlto moteris sako, kad finansiškai ji kol kas dar nesijaučia stabili, šiuo metu jai esą padeda jos partneris, su kuriuo ji gyvena.
„Gerai, šią akimirką aš galbūt galiu atsiremti į savo partnerį, bet gal mes išsiskirsime. Aš tada likčiau viena su dviem vaikais ir valstybė, kuri sako, kad mano įdukra yra valstybės vaikas, yra nusisukusi“, – piktinasi pašnekovė.
Vienai išvykti neleido net trumpam
Kaip tikina Jurgita, išvykti keliems mėnesiams į užsienį užsidirbti ji negalėjo, esą to neleido padaryti VVTAĮT.
„Buvo toks niuansas, kad aš norėjau išvykti į užsienį trumpam viena, palikti įdukrą kuriam laikui su savo mama, tai man Vaiko teisės pasakė, kad aš neturiu teisės palikti net vienai dienai, nes tai yra valstybės vaikas.“
Jos teigimu, vaiko teisių apsaugos specialistai informavo, kad ji yra vienintelė vaiko nuolatinė globėja, todėl jai išvykus vaikas esą būtų iš karto grąžintas į globos įstaigą.
„Sakė, kad pasiimsime į globos namus, nes jūs esate vienintelė globėja ir jums priklauso valstybės vaikas, kurį jūs turite čia ir dabar nuolat žiūrėti“, – nusivylimo esančia tvarka neslepia moteris.
Išmoka mokama tik gyvenantiems Lietuvoje
Kaip DELFI informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, globos (rūpybos) išmoka iš tiesų mokama tik tiems asmenims, kurie gyvena Lietuvoje.
„Globos išmoka, kaip ir visos kitos išmokos vaikams, yra skiriama ir mokama tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims ir jos mokėjimas nėra siejamas su gyvenamosios vietos deklaravimu (...). Taigi, globos išmoka, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, skiriama, jeigu tiek vaiko globėjas, tiek ir globojamas vaikas gyvena Lietuvoje“, – rašoma ministerijos pateiktuose atsakymuose.
Ministerijos pateiktoje informacijoje taip pat teigiama, kad, kai nuolatinis globėjas su vaiku persikelia į užsienį, „VVTAĮT bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis“.
Kaip rašoma ministerijos atsakymuose DELFI, kadangi Jungtinė Karalystė nėra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos, apie savo ir globotinės atvykimą į Angliją moteris turėjo pranešti šios šalies atsakingoms institucijoms. Jos, ministerijos duomenimis, vertino, ar šiai šeimai skirti išmoką.
„Kai globėjas kartu su globotiniu persikelia į kitą valstybę, išmokas šeimai, gyvenančiai užsienio valstybėje, numato tos valstybės nacionaliniai teisės aktai, o išmokų pobūdis, dydis, skyrimo sąlygos gali skirtis nuo sąlygų, kurios egzistuoja Lietuvoje.
Užsienio valstybių institucijoms sprendžiant klausimus dėl išmokos vaikui skyrimo yra atsižvelgiama į šeimos gyvenimo toje valstybėje trukmę, vaikų skaičių, jų amžių, vertinamos šeimos pajamos ir kita svarbi informacija. Tarnyboje turimais duomenimis, Jungtinės Karalystės institucijos vertino šios šeimos atvejį dėl išmokos skyrimo“, – rašoma atsakymuose.
Kauno savivaldybė teigia, kad moteriai ir toliau mokami pagalbos pinigai
Pateikus užklausą Kauno miesto savivaldybei dėl globos išmokos nutraukimo Jurgitos šeimai, Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė DELFI informavo, kad nuolatinė globėja privalėjo deklaruoti savo išvykimą iš šalies. Tą ji esą turėjo padaryti likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki išvykimo.
Specialistės atsakymuose teigiama, kad tokias taisykles numato „Išmokų vaikams įstatymas“, „Vaiko globos organizavimo nuostatos“ ir kiti teisės aktai.
Paklausta, kodėl išmoka buvo nutraukta nuo gegužės 1 d., nors globėja apie tai informuota tik mėnesio pabaigoje, A. Sudžiuvienė patikino, kad taip įvyko dėl to, kad nebuvo aišku, nuo kada globėja tiksliai persikėlė nuolat gyventi į užsienį.
„Išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, išmokų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, kurį asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės dienos. Kadangi globėja nevykdė pareigos deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal kurią mes galime nustatyti jos persikėlimo į kitą šalį datą (...), o pagal valstybės ir žinybiniuose registruose esančius duomenis globėja galimai persikėlė nuolat gyventi į kitą šalį anksčiau nei 2019 m. gegužės mėnesį, globos (rūpybos) išmokos mokėjimas nutrauktas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu nuo mėnesio, kurį gautas raštiškas patvirtinimas apie jos išvykimą nuolat gyventi į kitą šalį, pirmos dienos“, – aiškinama A. Sudžiuvienės pateiktuose atsakymuose.
Tačiau, pasak specialistės, Jurgitos šeimai visos išmokos nutrauktos nebuvo: „Jai yra paskirti ir mokami pagalbos pinigai vaiko globėjams. Šios finansinės paramos globojamo vaiko poreikiams tenkinti iš Kauno miesto savivaldybės lėšų teikimas jai nėra nutrauktas.“
Kaip rašoma Vaikų gerovės centro „Pastogė“ internetiniame puslapyje, globėjui mokami pagalbos pinigai yra 152 eurai. Tiesa, pati Jurgita teigia nesuprantanti, kokie pagalbos pinigai bus mokami, nes pagal gautus raštus iš Vilniaus ir Kauno savivaldybių atrodo, kad visos išmokos nutrauktos dėl globotinės gyvenamosios vietos pakeitimo.