„Ji buvo tokia „grybauskaitiška“, iš esmės niekuo neišsiskirianti iš tos tradicijos, kurią prezidentė kuria per dešimt metų, sunku tikėtis, kad išeidama pradėtų kažkokius didelius pokyčius daryti kalbant apie savo retoriką ir komunikaciją“, – apie D. Grybauskaitės kalbą kalbėjo A. Šuminas.

Jo teigimu, kalba turėjo tuos pačius akcentus, kurie buvo būdinti ir ankstesniems pranešimams. „Galima sakyti, kad prezidentė liko ištikima sau, tik gal vienintelis aspektas, nors tai buvo ir praėjusių metų pranešime, buvo noras apibendrinti savo dešimties metų buvimo prezidento poste laikotarpį. Iš esmės ji siuntė žinutę, kad viskas yra gerai ir pokyčiai yra į gerą, bet tuo pačiu įvardino ir tas pagrindines problemas, ir pagrindinius skaudulius, kuriuos prezidentė mato. Iš esmės tam ir yra tie metiniai pranešimai“, – teigė A. Šuminas.

Andrius Šuminas

DELFI kalbintas Gediminas Kirkilas prezidentės pranešime pasigedo savikritikos, nors A. Šuminas teigė, kad jos tikėtis pernelyg ir nereikėjo. „Prezidentė niekada nebuvo labai savikritiška savo metiniuose pranešimuose. Turbūt dabartinei prezidentei ta savikritika ir savo klaidų įvardinimas nėra jos stiprioji pusė. To mes nematėme ir ankstesniuose jos pranešimuose, – kalbėjo A. Šuminas. – Kai nesame prie to pripratę, ko gero nelabai to ir trūko, nelabai to ir tikėjausi bent jau aš.“

D. Grybauskaitės kalboje netrūko kritikos valdantiesiems, A. Šumino teigimu, ji galėjo būti ir griežtesnė. „Galima ginčytis, kas per daug, kas per mažai. Manau, drąsiai galima sutikti, kad ta kritika pagrįsta ir nėra kažkokios prezidentės asmeninės ambicijos ar noro kažkam įgnybti, išlieti kažkokias nuoskaudas. Problemos yra ir mes jas matome tas problemas. Ji iškelia tas problemas į paviršių, tarsi išryškina ir šiuo atveju palieka naujai išrinktam prezidentui, – kalbėjo A. Šuminas. – Galbūt buvo galima tikėtis ir šiek tiek griežtesnio tono dabartinei valdančiajai daugumai.“

A. Šuminas pakartojo, kad visa kalba buvo labai „grybauskaitiška“. „Retorika būdinga prezidentei. Aišku, ji per dešimt metų šiek tiek keitėsi, jei apibendrintume visus dešimt metinių pranešimų. Bet žiūrint į tai, kad kažkuo būtų labai nustebinę ar kažkas labai netikėto, tokių dalykų nepastebėjau“, – teigė A. Šuminas.

Įžvelgė ir kritikos, ir panegirikos

Tuo tarpu Mykolo Romerio universtitete dėstanti politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad akmenys į valdančiųjų daržą prezidentės kalboje skriejo kas kelias minutes.

„Matėme nemažai kritikos dabartinei valdžiai, pradedant Tijūno bizūnais, vaučeriais ir baigiant bandymais kovoti jau ne su korupcija, o su Konstitucija. Šitie dalykai buvo labai išryškinti ir faktiškai prie kritikos valdantiesiems buvo grįžtama kas kelias minutes viena arba kita forma.

Prezidentės bruožas visada buvo šitose kalbose tą kritiką rodyti ir ji tai darydavo. Šį kartą galbūt nebuvo labai aštrių išsireiškimų, nors visi tie „leiskit dyrpt“, „Tijūno bizūnas“ ir panašūs rodė pakankamai stiprią kritiką, galbūt tie žodžiai nebuvo parinkti superaštrūs , gal kažkada esame girdėję aštresnių“, – kodėl D. Grybauskaitės tonas galėjo atrodyti švelnesnis, svarstė R. Urbonaitė.

Rima Urbonaitė

Tiesa, politologė sutiko, kad panegirikos kadenciją baigiančios prezidentės kalboje buvo nemažai, ji buvo nukreipta į Lietuvą kaip valstybę, tačiau ne visada pasverta.

„Anot prezidentės, mes esame pakankamai stiprūs tarptautinėje erdvėje ir mūsų pasiekimai labai ženklūs. Tai to užaštrinimo, kiek mes galime ir kiek mes pasiekėme, buvo, jis galbūt net ne visada buvo pamatuotas, buvo toks šiek tiek hiperbolizuotas“, – komentavo pašnekovė.

Perdavė kelias žinutes Nausėdai

Anot R. Urbonaitės, ji paskutinėje prezidentės kalboje pasigedo „testamento gerąja prasme“ Gitanui Nausėdai.

„Ko pritrūko? Daugiau vizijos į ateitį. Nors prezidentė kalbėjo, kad turėtume galvoti ir kokia Lietuva bus po 30 metų, bet tokios aiškesnės vizijos pritrūko. Galbūt buvo per mažai dėmesio skirta ir gairių nubrėžimui būsimam prezidentui“, – atkreipė dėmesį politologė.

Tiesa, kelias žinutes naujai išrinktam prezidentui, teigia R. Urbonaitė, prezidentė perdavė.

„Vienintelis dalykas, kas iš esmės ir buvo pasakyta, kad reikėtų išlaikyti labai stiprų stuburą, kad Lietuva nebūtų pastumdėlė, tarsi pasakyta, kad prie Dalios Grybauskaitės ji tokia nebuvo. Tai čia Gitanui Nausėdai tarsi tokia žinutė. Taip pat žinutė, kad turėtų būti išlaikomos vertybės ir tam tikri principai, bet man detalių pritrūko“, – kalbą analizavo ji.

Politologė teigė mananti, kad D. Grybauskaitė per mažai dėmesio savo kalboje skyrė ir tokioms svarbioms sritims kaip sveikata ar švietimas. Greičiausiai, svarstė pašnekovė, taip nutiko, nes pranešimas buvo skirtas apžvelgti dešimtmetį.

DELFI primena, kad paskutinį metinį pranešimą D. Grybauskaitė sakė antradienio rytą. Kalbos metu ji kritikavo valdančiuosius teigdama, kad „bizūnais laisvos valstybės nesukursi“. Visą kalbą galite skaityti čia.

Paskutinis Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas: