Pasak Klaipėdos universiteto (KU) politologo, docento Sauliaus Šiliausko, tikėtina, kad prezidentės paskutiniame metiniame pranešime bus akcentuojami pasiekimai užsienio politikoje ir tarptautinėje erdvėje.

„Veikiausiai bus užbaigimo motyvas, valdžios perdavimo, galbūt netgi susikoncentravimas galėtų būti didesnis į užsienio, tarptautinę politiką, kadangi šioje srityje daugiau aiškūs tie veiklos rezultatai ir bent jau Lietuvoje jie vertinami pozityviai“, - Eltai sakė S. Šiliauskas.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis išreiškė viltį, kad D. Grybauskaitė laikysis savo taktikos ne tik konkrečiai įvardinti atliktus darbus, pasiekimus, bet ir pasisakyti apie likusias valstybėje problemas.

„Prezidentė savo metiniuose pranešimuose paprastai nevyniodavo žodžių į vatą ir Lietuvos problemas, vyriausybių klaidas ir nepadarytus darbus įvardindavo gana aiškiai bei atvirai. To tikiuosi ir šį kartą. Kadangi tai paskutinis prezidentės metinis pranešimas, tai galbūt ji taip pat pasinaudos proga apibendrinti savo vadovautą dešimtmetį: ką Lietuva per jį pasiekė, o kur dar liko didelių problemų“, - teigė G. Landsbergis.

Anot S. Šiliausko, prezidentė šiuo pranešimu turi galimybę paaiškinti ir savo kai kuriuos padarytus sprendimus.

„Galėtų galbūt prezidentė daugiau pateisinti, paaiškinti savo sprendimus, kurie dabar kelia daug diskusijų“, – sakė KU docentas. Jo teigimu, nors apie prezidentę pasirodė ir knyga, ir filmas, tarsi ir turėję kai kuriuos diskutuotinus prezidentės sprendimus paaiškinti, visgi, teigė politologas, viešojoje erdvėje vis dar liko nevienareikšmiškai vertinamų D. Grybauskaitės sprendimų.

S. Šiliauskui antrino ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, atkreipęs dėmesį, kad pastaruoju dešimtmečiu vis dėlto trūko bendradarbiavimo ir sutelktumo tarp Prezidentūros ir likusios politinės bendruomenės.

Mes išklausysim, Lietuvos visuomenė išklausys, ir viskas – durys užsidaro. (...) Šitas metinis pranešimas ir neskirtas dialogui. Dialogui buvo skirta dešimt metų ir jo pasigedau“, - sakė liberalų lyderis. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iš prezidentės tikisi ir žvilgsnio į savo klaidas.

„Norėtųsi šiek tiek ir savikritiškų elementų, kad per daug kovojo su partijomis arba tik su kai kuriomis korumpuotomis verslo grupėmis. Mano manymu, tai buvo selektyvu, bet reikia pripažinti, kad vis dėlto tai buvo kova“, - sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas, pabrėžęs, kad vis dėlto D. Grybauskaitė buvo, jo nuomone, gana sėkminga prezidentė.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius teigė, kad pasiaiškinimo dėl padarytų sprendimų neverta laukti.

„Žinant prezidentės stilių, tai, matyt paaiškinimų ar pasiaiškinimų vargu, ar galima laukti. Veikiau bus pasakytos tam tikros pagrindinės pozicijos prezidentės veiklos klausimais“, - sakė A. Krupavičius.

Eltos kalbinti pašnekovai teigė, kad prezidentė tikriausiai kalbės ir apie dabartinę situaciją valdžioje.
„Prezidentė visada reaguodavo į konjunktūrinius įvykius, į tai, kas vyksta aplinkui, tai manau, kad tų reakcijų turėtų būti. Ir teisėsaugos skandalai, tam tikras nestabilumas irgi, matyt, vienokiu ar kitokiu mastu bus atspindėti“, - teigė A. Krupavičius.

Savo ruožtu E. Gentvilas teigė manąs, kad nebus praleista proga dar kartą sukritikuoti ir politines partijas.

„Manau, kad (prezidentė. – ELTA) ir toliau sakys, kad politinei bendruomenei, partijoms reikia brandos, kad partijos brandos nepasiekė, nors ji to ir labai norėjo. Bet gal reikėjo bendradarbiauti su partijomis nuolatos, su visa politine bendruomene, o ne tik kovoti ir rodyti savo viršenybę“, - svarstė E. Gentvilas.

Tuo tarpu vienos iš valdančiąją koaliciją formuojančių partijų „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis mano kitaip, išskyręs, pasak jo, nuo praėjusių metų pasikeitusią prezidentės retoriką apie politines partijas ir to paties, teigė R. Žemaitaitis, jis tikisi ir šiemet.

„Tikiuosi, kad bus, kaip ir praėjusiais metais, pasakyta, jog politinės partijos gali prisiimti atsakomybę ir vykdyti, o ne komitetai ar dar kažkokie juridiniai asmenys, kurie iš tikrųjų išbalansuoja ir sukelia tam tikrą chaosą“, - sakė R. Žemaitaitis.

Tuo tarpu, A. Krupavičiaus teigimu, pranešimu tikriausiai bus apibendrintos abi D. Grybauskaitės kadencijos, tačiau per daug nedetalizuojant ir labiau vertinant pozityviąją pusę.

„Laukiama jame yra tam tikro dešimties metų darbų apibendrinimo, kuris, matyt, nebus detalus, bet tam tikros įžvalgos, tendencijos turėtų būti išsakytos. Kadangi pranešimas yra paskutinis, veikiausiai palikimas, kuris lieka būsimam prezidentui, bus vertinamas daugiau teigiamai nei neigiamai“, - sakė VDU politologas.

ELTA primena, kad antradienį Seime prezidentė D.Grybauskaitė skaitys savo paskutinį – dešimtą – metinį pranešimą, kurį D. Grybauskaitę daryti įpareigoja Konstitucija. D. Grybauskaitė prezidente tapo 2009 metais, o 2014-aisiais buvo perrinkta antrai penkerių metų kadencijai. Liepos 12 d. bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims Gitanas Nausėda.