Egzaminas Nausėdai – atsispirti bandymams primesti jį valdančią struktūrą
Prof. V. Landsbergis, atsakydamas į klausimą, kokie išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos darbai iki inauguracijos yra patys svarbiausi, atsakė kalbėdamas apie komandą. Jo teigimu, svarbu susitelkti tokią komandą, „kuri nebūtų kieno nors įrankis“. „Nežinau, ar Gitanas Nausėda turi išankstinę savo komandą, nes jis neturėjo partijos, neturėjo tokios politinės organizacijos užnugaryje, bet gal mums nežinomų yra kokių nors susivienijimų“, – tvirtino profesorius.
O ar lengva ne iš politikos pasaulio atėjusiam G. Nausėdai susirinkti politinės patirties turinčią komandą? „Viskas priklauso nuo žmogaus imlumo, lankstumo ir sugebėjimų susigaudyti, įeiti į naujus, anksčiau netyrinėtus dalykus. Aš buvau panašioje padėtyje kažkada, – laidoje DELFI 11 kalbėjo prof. V. Landsbergis. – Man irgi sakė: tu atsiradai nežinia iš kur, iš muzikos. Aš sakydavau, kad muzikoje viskas taip pat.“
Prof. V. Landsbergis teigė, kad muzikoje viskas taip pat kaip politikoje, nes nei ten, nei ten negalima meluoti. „Iš karto matoma, kai meluoja. Politikoje taip pat, nors politikoje lengviau apgaudinėti, – kalbėjo V. Landsbergis. – Politika turėtų būti valstybės valdymo menas ir mokėjimas, taip turėtų būti politikoje, o mes daug dažniau matome, kad tai valdžios dalybos ir naudojimasis valdžia arba valdžios priemonėmis, kokių nors savo planų darymas arba tikslų. O tie planai dažnai nebūna visuotiniai, o kokių nors grupių, grupuočių ar panašiai.“
Jo teigimu, naujai išrinktą prezidentą taip pat bus bandoma įtraukti į valdžios dalybas. „Tikriausiai mėgins jam primesti kokią nors ne jo paties valdomą struktūrą, o jį valdančią struktūrą. Čia bus didžiausias egzaminas jam“, – kalbėjo profesorius.
Neigia, kad buvo Grybauskaitės patarėju
Daivos Ulbinaitės knygoje apie Dalią Grybauskaitę profesorius V. Landsbergis minimas kaip jos patarėjas. Ar iš tiesų juo buvo? „Tai yra mitas. Aš turiu savo minčių, kodėl ir kam buvo kuriamas tas mitas, buvo kažkas gąsdinamas ir kaip prevencija, kad tik taip neatsitiktų, kad aš netapčiau jokiu patarėju. Ir taip neatsitiko“, – teigė profesorius.
Pačią knygą apie kadenciją baigiančią prezidentę jis vertina kaip reikšmingą ir svarbią, tačiau teigia, kad ne viskas joje buvo pasakyta, o kai kurie dalykai parodyti šališkai.
„Ji primena daug konfrontacinių arba labai svarbių momentų per dešimt Lietuvos istorijos metų, kur Grybauskaitė buvo aktyvi dalyvė, turėjo savo požiūrį, kai ką neutralizavo, kai ką gerino arba įskiepijo naujus dalykus. Manau, kad ta knyga yra Grybauskaitės požiūrio perteikimas ir ne apie viską papasakota, o kai kas turbūt ir šališkai“, – teigė V. Landsbergis.
Kalba apie grupuotę, kuri galimai sieks valdžios
Profesorius teigė, kad knygoje apie D. Grybauskaitę pasigedo priešistorės – kas vyko prieš jai tampant prezidente prieš dešimtmetį. Be to, įžvelgia ir įdomią taktiką prezidentės siūlyme G. Nausėdai – įdarbinti ką nors iš jos dabartinės komandos narių.
„Keistai kai kas pasakojama apie dalykus, kurie vyko dar prieš Grybauskaitės atėjimą, kur buvo nemaži susirėmimai. Tam tikra teisininkų grupuotė buvo labai įsigalėjusi aplink ankstesnį prezidentą ir, matyt, norėjo ir toliau būti galinga. Tikriausiai taip bus ir dabar, – teigė profesorius, tačiau konkrečiau kalbėti apie minimą grupuotę nenorėjo. – Ne, apie tai plačiau nepasakosiu, bet aš nebūsiu nustebęs, jei tai pasirodys. Ypač kai jau dabar padėtas ant stalo pasiūlymas, kad tie patys žmonės toliau dirbtų Gitanui Nausėdai.“
O ar tai reiškia, kad D. Grybauskaitės valdymo laikotarpiu kažkur šalia buvo įtakos norinti grupė? „Kai ką aš matau. Daugeliu atžvilgių ji buvo nepriklausoma, savarankiška. Tai irgi labai nepatiko. Ji buvo puolama ir iki šiol yra puolama. Truputį net keista, kad savo ilgą dviejų kadencijų periodą baigianti prezidentė nėra išleidžiama ramiai, su pagarba, su vertinimu to, ką ji gero padarė. Ją lydi išpuoliai, spardymai, priekaištavimai. Tartum norint sudaryti įspūdį, kad jos prezidentavimo laikotarpis buvo prastas, blogas. Tai neteisinga, nors ten ir buvo neteisingų dalykų“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Į klausimą, kaip vertina Dalios Grybauskaitės siūlymą palikti G. Nausėdai dalį savo komandos prof. V. Landsbergis atsakė: „Aš nežinau, ar tai yra tik pačios Dalios Grybauskaitės sugalvotas pasiūlymas. Galbūt komanda to norėtų.“
Teigia, kad stengiamasi užkirsti Grybauskaitės kelią į aukštas tarptautines pareigas
Profesorius teigė, kad po kadencijos pabaigos D. Grybauskaitė gali būti pakviesta užimti tarptautines pareigas.
„Manau, kad visa tai, kas vyksta dabar, yra pastangos, kad ji nebūtų pakviesta. Nes ji yra neparanki dabartinei Maskvai. O ta jėga yra įtakinga visur. Mes matėme, kaip buvo neleista Andriui Kubiliui net kandidatuoti į aukštas pareigas, kaip buvo užkirstas kelias, nors jis turėjo neblogų perspektyvų tapti aukštu pareigūnu iš Lietuvos. Bet iš Lietuvos nereikia. Lietuva yra nepalanki Vladimiro Putino Rusijai, – teigė profesorius. – Manau, kad bus dedama pastangų, kad ir Grybauskaitė negautų aukštų pozicijų Europos struktūrose. O ar pasiseks, pamatysime. Nėra ko daug spėlioti, bet norai, tendencijos yra aiškios.“
Profesoriaus nuomone, jei D. Grybauskaitė užimtų aukštas pareigas tarptautinėje politikoje, tai būtų naudinga ir Lietuvai, o Rusijai – priešingai. Jis tikras, kad D. Grybauskaitė išlaikytų savo poziciją dėl Rusijos.
Kodėl Šimonytė nelaimėjo?
TS-LKD kelta kandidatė Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį turą ir sulaukė jaunimo palaikymo, deja, balsų pergalei neužteko. Kodėl?
„Aš matau iš esmės tą patį, ką mes matydavome visą laiką, kad Tėvynės sąjunga, paskui jau jungtinė partija su Krikščioniais demokratais, buvo didesnio rato oponentų traktuojama kaip pagrindinis varžovas, kurį reikia blokuoti. Tėvynės sąjungai visada buvo sunkiau rasti šalininkų ir koalicijų partnerių negu tiems, kurie sudarinėdavo koalicijas prieš Tėvynės sąjungą. Galbūt ir čia įvyko panašiai. Mes juk matėme atvirus skelbimus ir šauksmus: saugok, Dieve, nuo Šimonytės, tai bus didžiausia Lietuvai nelaimė. Kadaise taip prieš Landsbergį buvo vienijami žmonės, – teigė V. Landsbergis. – Tai manęs nestebina ir aš žinau, kas buvo suinteresuotas. Ne tik pačioje Lietuvoje. Galbūt ir dabar buvo suinteresuotų ir Lietuvoje, ir ne Lietuvoje.“
Jo teigimu, G. Nausėda tai pat nėra tas prezidentas, kuris būtų palankus Kremliui.
DELFI per pirmąjį rinkimų turą kalbinti rinkėjai, vardydami savo pasirinkimo priežastis, teigė, kad antrame ture balsuos už bet ką, bet tik ne už moterį. Ar tai galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams? „Turbūt galėjo, bet klausimas, ar jie patys taip susėdo prie alaus ir vieningai sugalvojo, ar jiems kas nors tą pasakinėjo, – teigė V. Landsbergis. – Labai paprasta – yra pasakinėjama, kas blogai, kas gerai, o žmonės toliau kalba lyg tai būtų jų mintys, o iš tikrųjų tai jiems pametėtos mintys, pasiūlytos mintys.“
O kokia ateitis laukia I. Šimonytės? V. Landsbergio teigimu, dar anksti kalbėti apie tai, ar I. Šimonytė galėtų Seimo rinkimuose vesti konservatorių sąrašą arba net perimti partijos vairą. „Aš matau, kad Šimonytė pasidarė svarbi Lietuvos politinėje panoramoje ir man įdomu, kur ji toliau bus ir kaip ji veiks. Ar ji toliau bus eilinė Seimo narė, ar vis dėlto bus šis tas daugiau. Turbūt šis tas daugiau“, – tvirtino profesorius.
Valdančiųjų koaliciją vadina turgeliu, kuriame perkami balsai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šiuo metu formuoja koaliciją, kurią profesorius vadina turgeliu. „Esu sakęs, kad man nepatinka, kai vyksta turgelis. Reikia sudaryti vadinamą koaliciją, kad būtų pakankamas kiekis balsų, prakalti per Seimo balsavimą tai, ką vadas pasakys. Jeigu tų balsų trūksta, reikia jų prisipirkti ką nors duodant, ką nors žadant, kad tame pačiame Seime, turgelyje būtų sulygta, – nusijuokė profesorius. – Matyt, tai neišvengiama Lietuvoje. Gal ir kitur pasaulyje.“
Profesoriaus nuomone, šiuo atveju koalicija buriama dėl kiekio, o ne dėl kokybės.
„Kadaise buvo net skaičiuojama, kad ministerijos nevienodai vertingos. Kategorijos yra kažkokios ministerijų. Svarbiausios ministerijos – pirmiausias turgelio objektas. Atliekos yra kokios nors po to“, – teigė profesorius. Ir nors konkrečių ministerijų neskirstė, įvardijo, kad svarbiausios yra tos, per kurias keliauja daugiau pinigų: „Ypač Europos pinigų. Dar paskutinis laikotarpis, kada galima semtis iš Europos pinigų“.
Tiesa, konservatoriai taip pat stiprina savo pozicijas, kviesdami prisijungti kitus Seimo narius. Neseniai prie jų frakcijos Seime prisijungė du Seimo nariai: Bronislovas Matelis ir Mantas Adomėnas. „Nemanau, kad jiems pažadėtos kokios nors ministerijos ar kitos beneficijos, pelningos vietelės ar jų draugeliams – valstybės užsakymai. Aš tikrai taip nemanau, kad iš mūsų pusės būtų taip dirbama. O iš kitur dirbama. Tartum normali praktika“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Daug reiškiantys lenkų reikalavimai
Profesorius neatmeta galimybės, kad gali būti sudaryta ir mažumos Vyriausybė, tačiau pirmiausia, anot jo, svarbu sužinoti, ko dėl galimos koalicijos pareikalaus Lietuvos lenkų rinkimų akcija su Valdemaru Tomaševskiu priešakyje.
„Tokiais atvejais, kai viena maža frakcija pasidaro reikšminga todėl, kad jos balsų trūksta, ji staigiai pradeda kelti savo kainą, – kalbėjo profesorius. – Taip yra su Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Atsirado kaina. O jai kliudo Seimo pirmininkas, kuris pagal komandą iš aukščiau nesutinka atlaisvinti to posto, kad juo būtų galima užmokėti už koaliciją.“
Profesoriaus nuomone, jei koalicijai nepavyksta susitarti, kaltas tas, kuris savo noru neužleidžia norimo posto: „Nors viršininkas jam liepia apsimesti, kad savo noru. Viršininko liepimas, matyt, jau nėra toks neįveikiamas, kad būtinai reiktų jo klausyti. Bet viskas apversta aukštyn kojomis Tai nėra geriausio pareigūno ieškojimas, bet yra dėliojama, kokiais postais galima užmokėti už buvimą koalicijoje“.
Vis dėlto, grįžtant prie mažumos Vyriausybės, ar joje galėtų kažkokį vaidmenį atlikti ir premjeras Saulius Skvernelis, jei atsiribotų nuo „valstiečių“? „Ne visai suprantu, ką reiškia „atsiribotų“, jis ir šiuo metu nėra tos partijos narys. Kai kam atrodo, kad jis yra valdomas tos partijos pirmininko. Tą paprastai parodo konkretūs veiksmai. Jei reikia daryti sprendimą, ar tas sprendimas patinka daugumiečių pirmininkui, ar daugumiečių pirmininkas pyksta, barasi ir reikalauja kito sprendimo“, – teigė V. Landsbergis.
Dabar formuojama koalicija, o ko dar galima tikėtis iš „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio? „Ten yra neprognozuojamas dalykas. Aš apskritai nemėgstu prognozuoti, o prognozuoti už „valstiečius“ – beviltiška“, – teigė V. Landsbergis.
Pirmalaikiai arba paankstinti Seimo rinkimai
V. Landsbergio teigimu, pirmalaikiai Seimo rinkimai įmanomi tuo atveju, jei Seimo dauguma dėl to sutaria.
O ar po pirmalaikių pasikeistų valdančioji dauguma? „Sunku pasakyti. Paprastai balsuoja pusė piliečių. Kitiems tartum nerūpi. Arba jie nemano, kad kas nors galėtų pasikeisti nuo jų dalyvavimo. Jiems yra įskiepytas tam tikras beviltiškumas. Tai yra negerai“, – tvirtino profesorius.
Profesorius teigė, kad neturi griežtos pozicijos ir dėl rinkimų ankstinimo.
V. Landsbergio teigimu, dar vienas savanaudiškumo akcentas politikoje – bandymas įsiteisinti rentas. „Rentos taip pat, kaip buvimas Seimo nariu. Kai kas mano, kad jis naudingas asmeniškai, todėl geriau jį pratęsti kuo ilgiau. Bet geriau yra tiems, kurie ten sėdi ir naudojasi, tada argumentai, kad yra geriau, nėra stiprūs. Kam nors asmeniškai – geriau, bet ar visiems geriau? Visiems reikia, kad būtų normalesnė, protingesnė ir nesavanaudiška valdžia, kur postai nebus pardavinėjami. Nors netikiu, kad labai greitai ateis tokie laikai, kai nevyks derybos dėl postų“, – kalbėjo profesorius.
O ką daryti, kad valdžioje pasikeistų esminiai principai? V. Landsbergio teigimu, pirmiausia reikia, kad tiems, kurie taip elgiasi, būtų gėda.
Aktualijų laida DELFI 11 – kiekvieną pirmadienį ir antradienį DELFI TV eteryje.