Abi skaudžios nelaimės įvyko viena po kitos – trečiadienį ir ketvirtadienį. Medikai įspėja apie dažniausias priežastis, kurios lemia tragediją, ir primena, kad nelaimės atveju lemtingomis gali tapti vos kelios minutės.

Nuskendo du paaugliai

Trečiadienį nelaimė sukrėtė Alytų. Čia nuskendo 16-metis. Paaugliai apie 15-tą valandą dienos maudėsi Alytuje, Pramonės gatvėje esančiame tvenkinyje. Netrukus ugniagesiai sulaukė pagalbos prašymo – pranešta, kad du berniukai paniro po vandeniu ir dingo.

Jų gelbėti puolė įvykio liudininkai, jie suskubo į vandenį ir vieną berniuką ištraukė į krantą. Deja, antrojo jau nebuvo matyti.

Atvykę ugniagesiai paauglį rado nutolusį 35 metrus nuo kranto, tačiau iš keturių metrų gylio ištraukto vaikino atgaivinti nepavyko. Medikai konstatavo jo mirtį.

Foto: kaunas.kasvyksta.lt

Kitą dieną skaudi nelaimė įvyko Kaune. Ugniagesiams buvo pranešta, kad netoli vandens batutų parko dingo po vandeniu paniręs žmogus.

Bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad reikalinga ugniagesių gelbėtojų pagalba Kaune, netoli batutų parko Lampėdžių ežere, esančiame Raudondvario plente.

Padėti suskubę gretimai buvę jaunuoliai nardė aplink ieškodami skęstančio žmogaus, o gelbėtojas tuo metu bėgo į valtį ir vėliau paieškas tęsė su ja.

Įvykio vietoje paaiškėjo, kad paniręs nebeiškilo 14-15 metų paauglys.

Įvardijo esmines poilsiautojų klaidas

Gydytoja Vanda Pumputienė aiškina, kad tokių atvejų, kai bandantys perplaukti ežerą ar upę nuskendo, yra pasitaikę ir jos darbo praktikoje. Anot medikės, tragediją dažniausiai lemia esminė klaida – išsimaudyti sumanę žmonės būna apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų.

„Kai vartoja alkoholį, atsiranda didelė drąsa, neapskaičiuoja savo jėgų ir galimybių, dažnai neria į nežinomos upės ar ežero dugną, atsitrenkia kur nors į akmenį, pažeidžia stuburo kaklinės dalies slankstelį, gali pažeisti ir nugaros smegenis, ir nuvažiuoja į dugną.

O jeigu panaudoja psichoaktyvias medžiagas, tai jūra iki kelių. Jeigu jiems atrodo, šoks nuo stogo ir neužsimuš, tai ir čia tas pats – perplauks ežerą ir nenuskęs. Kitas momentas, susirenka kokia nors draugija, kepa šašlyką ir dažniausiai vartoja alkoholį. Kas organizuoja tą draugiją, tai turėtų būti ir atsakingas, kad stebėtų, kas čia vyksta – kad nebūtų užspringimų šašlyku, svetimkūnių kvėpavimo takuose ir, jeigu kas nuėjo maudytis, tai stebėtų ir vis tiek būtų kažkur netoliese, kad jeigu kas šauktų pagalbos, tai padėtų“, – pabrėžia V. Pumputienė.

Ji išskiria ir dar vieną klaidą – staigų šokimą į vandenį ilgai pabuvus saulėje: „Jeigu prisikaitina ir staiga įšoka į šaltą vandenį, o vanduo dar nepakankamai įkaitęs, tai gali būti ir mėšlungis. Sutraukia mėšlungis, prasideda spazminiai raumenų susitraukimai, skausmas sutraukia į tokį kamuolį, (žmogus – DELFI) negali atlikti jokių judesių ir nuvažiuoja į dugną, jeigu nepasiekia kojomis.“

Skęstantįjį reikia tempti už plaukų

V. Pumputienė primena, kad atsargus turi būti ir gelbėti skęstantįjį nusprendęs žmogus. Anot jos, nereikėtų stačia galva pulti į vandenį. Visų pirma, teigia medikė, reikia prisišaukti aplinkinių pagalbos. Tuomet iškviesti greitąją pagalbą, o jei to padaryti negali pats, įpareigoti konkretų žmogų skambinti pagalbos numeriu.

Taip pat, primena gydytoja, jeigu žmogus skęsta prie ežero, kur yra paplūdimys, reikėtų apie nelaimę pranešti ten budintiems gelbėtojams. Kaip elgtis, jei gelbėti nelaimėlį puoli pats?

„Tas, kuris gelbsti, pirmiausiai, turėtų mesti kokį pagalį ar virvę, kad (skęstantis – DELFI) įsikabintų. Ir jeigu jis pats (gelbėjantis – DELFI) nesiekia kojomis dugno, tai čia reikia labai atsargiai – priplaukti prie skęstančio iš galvos pusės, geriausiai būtų jį nutverti už plaukų ir vilkti. Jeigu priartėsi prie jo rankų, tai jis kaip replėmis suspaus gelbstinčio ranką ir abu nuvažiuos į dugną“, – įspėja medikė.

Gaivinimas
Foto: Shutterstock

Ištraukus žmogų į krantą, pabrėžia ji, skenduolį visada reikia kuo greičiau pradėti gaivinti. Žingsniai, kaip tai padaryti:

1. Pirmiausia, aiškina V. Pumputienė, jeigu į skendusio žmogaus kvėpavimo takus pateko smėlio ar dumblo, jį reikia iškrapštyti.

2. Paguldyti nelaimėlį ant nugaros ir pasiruošti gaivinimui

„Gaivinamas (žmogus) turi gulėti ant nugaros, atsiklaupiame šalia ir, kur jungiasi abu šonkauliai, yra tas taškas virš skrandžio, pora pirštų aukštyn dedame delno pagrindą. Vyrams delną (reikia dėti) spenelių aukštyje, tik pirštai turi būti pakelti ir ranka skersai krūtinės ląstos. Jeigu pirštais apkabinsime visą krūtinės ląstą, tai galime sulaužyti šonkaulius ir išvis pridaryti nemalonumų“, – primena V. Pumputienė.

3. Krūtinės ląstos paspaudimai – 100 kartų per minutę

„Jeigu yra nežinomas žmogus ar nepriimtina neturint priemonių įpūsti į kvėpavimo takus, tai atlikti tik krūtinės ląstos paspaudimus tempu – 100 kartų per minutę, kad krūtinkaulis link stuburo pajudėtų 4-5 centimetrus. Nuspaudus reikia pilnai atleisti. Kai nuspaudi, tai iš širdies į dideles kraujagysles išvarai kraują tolyn, o po to, kad prisiurbtų atgal ir į gyvybei svarbius organus patektų kraujas, reikia pilnai atleisti krūtinės ląstą.

Spaudžiant rankos turi būti tiesios per alkūnes, nelankstyti, nes ne taip greitai pavargsi ir (spausti – DELFI) visu kūno svoriu, maždaug 40-50 kilogramų jėga. Nors norint gerai atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, reiktų, kad per dvi minutes kas nors žmogų pakeistų, nes yra nuovargis“, – instruktuoja gydytoja.

4. Jeigu yra galimybė, atlikti įpūtimus

„Aišku, jeigu tas gaivinantis pašaukia kokį nors aplinkinį ir jis turi šalia mašiną, ir turi tokias izoliacines kaukytes, kur uždedi ant burnos, nosies, apspaudi, atloši galvą (dešinę ranką dedi ant kaktos, spaudi ir atloši), smakrą pakeli į viršų, įkvėpi apie pusę litro oro ir įpūti“, – kaip teisingai daryti įpūtimus aiškina V. Pumputienė.

Ji pabrėžia, kad pūsti reikia lėtai, nes darant greitus įpūtimus gali pakilti skendusio žmogaus skrandžio turinys ir jis gali apsivemti.

„Jeigu gaivinamas pacientas apsivemia, apversti ant šono, pravalyti kvėpavimo takus ir vėl toliau gaivinti.“

4-5 minutės yra auksinės

Tiesa, reaguoti įvykus nelaimei reikia itin sparčiai. Anot V. Pumputienės, jeigu žmogus panyra po vandeniu ir pradeda dūsti, galiausiai jį ištinka klinikinė mirtis. Ištikus klinikinei mirčiai, aiškina medikė, 4-5 minutės yra auksinės, o vėliau atgaivinti žmogų tikimybė lieka menka.

„Jeigu žmogus skęsta ir jau patenka po vandeniu, tai kiek gali išgyventi? Klinikinė mirtis trunka 4-5 minutes. Jeigu įkvėpė į plaučius arba prasidėjo gerklų plyšio lygiųjų raumenų spazmai, tada daug vandens ir neįkvėps arba neįkvėps visai, bet neįkvėps ir oro po vandeniu.

Dar priklauso nuo vandens temperatūros. Jeigu, pavyzdžiui, žiemą skęsta, tai kūnas pereina į hipotermiją ir yra atvejų, kai atgaiva ir po pusės valandos, nes užslopintos smegenys ne taip greitai žūsta. Jeigu yra vasara, tai trumpesnis laikas. Sunku pasakyti, kada įvyko klinikinė mirtis po vandeniu. Viskas nuo to priklauso“, – laiko svarbą pabrėžia pašnekovė ir priduria, kad net jei žmogus po vandeniu išbuvo gana ilgą laiką, jį vis tiek reikia gaivinti ir neprarasti vilties.

Foto: Mindaugas Milinis

Paaiškino, ką jaučia skęstantis

Anot gydytojos, viena pagrindinių priežasčių, kodėl skęstantis žmogus padėti sau negali pats – siaubas ir itin didelis organizmą apninkantis stresas.

„Mirtis įvyksta dėl to, kad organizmas negauna deguonimi pripildyto kraujo ir sutrinka visos gyvybinės funkcijos, tiesiog dūsta, pasidaro hipoksija. Esmė, kad skęstantis patiria labai didelį stresą. Mokantis plaukti juk ant nugaros makaluotų kojas, rankas ir nenuvažiuotų į dugną. Šauktų pagalbos ir stengtųsi išsilaikyti ant vandens. Jeigu, pavyzdžiui, srauni upė, reikia nesistengti plaukti į krantą, o bandyti pasroviui išsilaikyti, kol tave srovė prineš arčiau kranto. Bet kai skęstančio organizmas patiria didelį stresą, prasideda chaotiški judesiai, jo jėgos išsenka ir jis nuvažiuoja į dugną. Jis blaškosi ir nepadaro nieko naudingo sau“, – pastebi gydytoja.

Kai skęstančiam žmogui prasideda hipoksija, t.y., jis ima dūsti, anot V. Pumputienės, skausmo jis nejaučia, tačiau stipriai padažnėja jo kvėpavimas ir širdies darbas.

„Yra tokia didžiulė sujaudinimo fazė, baisus išgąstis. Gerai, kai kažkas yra šalia. Bet maudantis į nežinomą vietą eiti vienam yra ypač rizikinga. Ir jeigu kas užsibrėžė, kad perplauks ežerą ar upę, tai čia yra labai didelė rizika nuskęsti“, – įspėja pašnekovė.