„Raginimas trauktis yra jų teisė. Bet tų manančių turėtų būti ne mažiau kaip 71 Seime. Aš eisiu į Seimą pasitikrinti pasitikėjimo. Tai yra normali teisinė procedūra. Jei bus tokios iniciatyvos, aš eisiu pasitikrinti į Seimą. Kalbėti apie tai, kad aš turiu savarankiškai pasitraukti iš kėdės todėl, kad kažkas su kažkuo susitarė, tikrai ne.
Pasak Seimo pirmininko, palaikymą jis turi ne tik LVŽS frakcijoje ir opozicijoje, – ne vienas LVŽS skyrius Lietuvoje jam išreiškė palaikymą.
„Frakcijoje tikrai yra mane palaikančių žmonių, ir ten tikrai yra daug žmonių turinčių stuburą (...) Lietuvoje LVŽS skyriai yra, kurie parašė man asmeniškai palaikymą, bet taip pat yra skyriai, kurie palaiko, bet nedrįsta parašyti“, – teigė jis.
Paklaustas, ar yra asmeniškumų šiame konflikte, V. Pranckietis teigė, kad taip.
„Taip, ir tai aiškiai yra matoma. Ir tai matoma jau dveji metai. Aš neturiu asmeninių santykių su Ramūnu Karbauskiu, bet, akivaizdu, jis turi kažkokių asmeninių jausmų (...) mano atžvilgiu. Aš noriu būti žodžio žmogus... Jeigu Seimas balsuos kitaip, aš jokio įsikabinimo į Seimo pirmininko kėdę neturiu. Viskas turi vykti pagal Seimo statuto procedūras“, – teigė jis.
Seimo vadovas, vertindamas derybų dėl naujos koalicijos metu keliamus reikalavimus, griežtai pabrėžia – „socialdarbiečių“ keliami poreikiai yra pertekliai, o „valstiečių“ derybininkai žada tai, ko ir patys neturi. Tai, pasak jo, valstybėje programuoja nestabilumą.
„Jie neturi tokios teisės prašyti Seimo pirmininko posto, sukūrimas tokių taisyklių (kad Seimo vadovo postas priklauso antrai pagal dydį frakcijai valdančiojoje daugumoje. – ELTA), kurių niekur nėra, yra tik kažkokios praktikos, kuri yra buvusi, prisitaikymas (...) Nestabilumą kuria pertekliniai reikalavimai.
Kažkoks dabar užsispyrimas, kad mes norime to, ko neturime, o kita pusė pasižada duoti tai, ko ir neturi. Vieni prašo ko negali prašyti, kiti siūlo ko neturi. Tam, kad turėtų turi būti nepasitikėjimo procedūra“, – sakė V. Pranckietis.