Tris milijonus gyventojų turinčiame mieste gyvenantis lietuvis visuomet stengiasi būti pilietiškas ir nepraleisti nė vienų rinkimų. Tiesa, vyrui tenka balsuoti paštu ir siųsti balsavimo dokumentus į Japonijoje esančią Lietuvos ambasadą, kadangi Indonezijoje Lietuvos diplomatinės atstovybės nėra.
Galvoja, kad tai – demokratijos kaina
„Šįkart nusprendžiau balsuoti greituoju paštu, nes praėjusių rinkimų metu, kuomet taip pat balsavau užsienyje, mano balsas nespėjo nukeliauti iki ambasados. Tada balsavimo dokumentus siunčiau paprastu paštu. Prieš šiuos rinkimus registruodamasis „Rinkėjo puslapyje“ pamačiau, kad praėjusiuose rinkimuose mano balsas nebuvo įskaitytas. Spėju, kad nespėjo nukeliauti iki ambasados“, – prisiminė pašnekovas.
Dėl šios priežasties Andrius nusprendė tiek pirmame, tiek antrame rinkimų ture iš Japonijos paštu gautus balsavimo dokumentus atgal į Tokiją siųsti greituoju paštu. Siunčiant tokiu būdu jo balsas ambasadą turėjo pasiekti per 3–8 dienas.
„Toks siuntimas per abu turus man kainavo beveik 50 eur. Suprantu, kad tai demokratijos kaina, kurią pats pasirinkau mokėti. Vis dėlto norėtųsi, kad šiame amžiuje būtų atrasta būdų, kad užsienyje balsuojantys lietuviai neturėtų siųsti balsų paštu ir turėtų modernesnį sprendimą“, – svarstė pašnekovas.
Pasaulio lietuvių atstovė: sulaukiau daug nusivylusių piliečių laiškų
Pasaulio lietuvių bendruomenė pirmininkė Dalia Henke sutiko, kad organizuojant balsavimą užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams problemų neišvengta.
„Jau registracijos metu buvo daug techninių nesklandumų ir ne visiems buvo įmanoma užsiregistruoti. Vieniems kilo problemų su prieiga prie registracijos, kiti registraciją turėjo kartoti ne vieną kartą“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, net ir sėkmingai užsiregistravus balsuoti užsienyje paštu kai kurių rinkėjų balsavimo dokumentai laiku nepasiekė adresato.
„Žinoma, tam įtakos turėjo kai kurių šalių pašto paslaugos, kuriomis naudojamasi persiunčiant visus rinkimams skirtus dokumentus. O problemų su paštu tikrai būna ir dalis dokumentų nepasiekė rinkėjų, – teigė D. Henke. – Dėl pašto tarnybų darbo ypatumų ir milžiniškų atstumų kai kuriuose regionuose ir šalyse tautiečių iki šiol nepasiekė balsavimo dokumentai arba atkeliavo per vėlai. Buvo ir tokių atvejų, kai išsiuntus balsavimo biuletenius jie sugrįžo siuntėjams atgal“.
Pašnekovė pasakojo po rinkimų gavusi nemažai elektroninių laiškų iš skirtingose šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių, kuriuose jie išreiškė savo nusivylimą, kad balsavimo dokumentus gavo tik pasibaigus rinkimams arba jų nesulaukė išvis. Tokių žinių pasaulio lietuvių atstovė sulaukė iš tokių šalių kaip Australija, Italija, JAV ar Argentina.
D. Henkė teigė, kad reikėtų atlikti išsamią analizę, atskleidžiančią, kuriose rinkimų organizavimo etapuose įvyko trikdžių, o tuomet būtų galima kalbėti ir apie tai, kaip balsavimo užsienyje tvarką būtų galima pagerinti.
„Kalbant apie balsavimo biuletenių išsiuntimo laiką, jie turėtų būti Lietuvos piliečiams užsienyje išsiunčiami daug anksčiau, o ne likus kelioms savaitėms iki balsavimo. Dar blogiau buvo antro rinkimų turo metu, kai balsavimo biuleteniai buvo siunčiami likus mažiau nei 2 savaitėms iki rinkimų dienos. Dalis jų tikrai nespėjo pasiekti adresatų laiku“, – akcentavo pašnekovė.
Kartu pasaulio lietuvių atstovė pabrėžė, kad reikia padirbėti ir prie sklandžios registracijos internetu.
„Trečia, atsižvelgiant į visus buvusius nesklandumus, verta svarstyti ir pagaliau įteisinti galimybę nors užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams balsuoti internetu“, – pridėjo ji. Pasak pašnekovės, vis daugiau Lietuvos piliečių gyvenant nuolat ar laikinai užsienyje balsavimo internetu klausimas bus vis aktualesnis.
VRK: galimybių turime daugiau nei daugelis europiečių
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) portalui DELFI atsiųstame komentare teigė, kad Lietuvos piliečiai turi daugiau galimybių dalyvauti rinkimuose nei didelė dalis likusių europiečių.
Kaip paminėjo VRK, kai kurios Europos Sąjungos valstybės išvis balsavimo užsienyje nacionalinių rinkimų metu neorganizuoja, o rinkimuose į Europos Parlamentą balsavimą užsienyje organizuoja tik pusė ES valstybių. Tuo metu Lietuvoje organizuotuose rinkimuose Lietuvos piliečiai galėjo balsuoti 51 diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Balsuojantiems užsienyje buvo papildomai įsteigti 5 balsavimo punktai – 3 Jungtinėje Karalystėje ir po vieną Norvegijoje ir Australijoje.
„Pažymėtina, kad Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų pasaulio valstybių, taip pat yra organizuojamas ir balsavimas iš anksto. Be to, jis trunka gana ilgai – beveik visą savaitę. Vadinasi, asmenys, kurie laikinai planuoja išvykti iš šalies, turi galimybę balsuoti iš anksto“, – rašo VRK savo komentare.
Taip pat pabrėžiama, kad tose valstybėse, kur balsuoja dauguma Lietuvos rinkėjų (Jungtinė Karalystė, Airija, JAV, Vokietija, Skandinavijos valstybės), registracija balsuoti paštu baigiama likus tik maždaug savaitei iki rinkimų.
„Tokių lanksčių terminų registracijai balsuoti paštu užsienyje, mūsų duomenimis, praktiškai nėra nė vienoje ES valstybėje. Todėl galima daryti išvadą, kad Lietuvos piliečiai turi daug daugiau galimybių dalyvauti rinkimuose, nei daugelis europiečių“, – tvirtina VRK.
„Daugiausiai tokių rinkėjų, kurių balsavimo paštu dokumentai negalėjo pasiekti laiku, buvo Pietų Amerikos, Afrikos ir Australijos žemynuose, Pietryčių Azijos valstybėse, Rusijos Federacijoje ir Italijoje. Pažymėtina, kad ir ankstesniuose, ir šiuose rinkimuose absoliuti dauguma rinkėjų balsavo tokiose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Airija ir JAV, kur pašto tarnybos veikia arba labai gerai arba bent jau patenkinamai“, – rašo VRK komentare.
Kalbant apie balsavimo dokumentų siuntimo išlaidas, tose valstybėse, kur yra Lietuvos atstovybės, rinkėjams kartu su rinkimo dokumentais atsiunčiamas pašto ženklas ir atgalinis pašto vokas. Jei valstybėje, kur apsistojęs Lietuvos pilietis Lietuvos atstovybės nėra, išsiųsti balsavimo dokumentus rinkėjas atgal į atstovybę turi savo lėšomis.
Pasiteiravus, kaip būtų galima pagerinti balsavimo užsienyje sistemą, VRK teigė, kad galėtų būti svarstoma galimybė balsuojantiems užsienyje leisti balsuoti internetu.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija teigia, kad siunčiant balsavimo dokumentus Lietuvos piliečiams užsienyje stengiamasi atsižvelgti ir įvertinti vietos pašto ypatybes.
„Deja, pasitaiko ir nemalonios patirties. Neturime galimybių daryti įtakos užsienio valstybių pašto darbui, tačiau atstovybės deda visas pastangas išspręsti kylančias problemas“, – rašoma URM atsakyme portalui DELFI. Kartu pridedama, kad ministerija būtų pasirengusi teikti siūlymus keisti teisės aktus dėl balsavimo organizavimo užsienio valstybėse atsižvelgiant į ilgametę tokių balsavimo organizavimo patirtį.