„Užsienyje gyvenančiųjų lietuvių bendruomenės yra labai gausios ir galime matyti džiuginančią tendenciją, kad vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių dalyvauja rinkimuose. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoti užsiregistravo 60 640 užsienyje gyvenančių rinkėjų, kai 2014 m. Prezidento rinkimuose buvo užsiregistravę tik 15 744 rinkėjai“, – kalbėjo rezoliucijos iniciatorius liberalas Simonas Gentvilas.
Liberalų išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad rinkimų statistika, jog pasaulio lietuviai vis aktyviau dalyvauja valstybės gyvenime ir politikoje. 2019 m. rinkimuose užsiregistravusių balsuoti užsienyje padaugėjo net 45 896 rinkėjais. Visgi, pripažįsta liberalas, tokiam šoktelėjimui įtakos turėjo referendumas dėl dvigubos pilietybės.
Liberalų teigimu, užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų turėti visą teisę prisidėti ir prie valstybės valdymo, todėl, tvirtina jie, rezoliucija ir siekiama užtikrinti visų Lietuvos piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą, nepaisant jų gyvenamosios vietos.
Savo ruožtu opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina dėti visas įmanomas pastangas išlaikyti ryšį su Lietuvoje gimusiais, tačiau gyvenimą svetur kuriančiais lietuviais.
„Nors referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo nepavyko, užsienyje gyvenančių lietuvių suaktyvėjimas šiuose rinkimuose parodė, kad jiems svarbu išlaikyti ryšį su Lietuva, kaip ir Lietuvai svarbu išlaikyti ryšį su savo piliečiais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
S. Gentvilas pridūrė, kad paskutiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose užsienio rinkėjų sąraše esantys balsai buvo priskiriami Vilniaus miesto Naujamiesčio apygardai, taigi 46 proc. rinkėjų, įtrauktų į sąrašą šioje apygardoje, gyveno užsienyje.