G. Nausėda pradėjo konferenciją teigdamas, kad kassavaitinis susitikimas turėtų būti tradicija. Jis apžvelgė ir politinę situaciją.
Ir nors teigė, kad negali komentuoti Seimo darbo, tačiau pridūrė, kad tikisi, jog Saulius Skvernelis atsakingai tęs savo pareigas ir į politiką atėjo ne trumpam. G. Nausėda tikisi, kad jis ir pats dės pastangas, kad liktų Vyriausybės vadovo poste. Tačiau išrinktasis prezidentas patikino - jei susiklostytų kita situacija, ir jis matys, kad noro dirbti yra per mažai, arba yra kitų tikslų, kurie lemtų, kad Vyriausybė bus laikina, tokiam premjerui ir Vyriausybei nepritarsiąs.
„Šiandien turbūt reikėtų pasakyti vieną: nepakeičiamų žmonių nebūna, ir Lietuvoje tikrai galima rasti ir daugiau kandidatų premjero pozicijai užimti“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda politinę situaciją apibūdino konstatuodamas, kad ji nėra labai paprasta ir lengva.
„Tačiau šiandien mes turėtume galvoti, kaip rasti sprendimus, kurie būtų naudingiausi Lietuvos žmonėms. Esu įsitikinęs, kad to paties nori ir valdančioji koalicija, kuri šiuo metu ieško savo kontūrų“, – sakė G. Nausėda.
Pasak išrinktojo prezidento, dar per anksti būtų teigti, kad valdančioji dauguma jau susiformavo, nes dar nėra žinoma jos sudėtis, tai pat neaišku, ar tai bus ta dauguma, kuri matematiškai turės 71 balsą Seime.
G. Nausėda teigė, kad jam, kaip prezidentui, svarbus stabilumas ir darbų tęstinumas, tačiau paaiškino, kad tai nereiškia stagnacijos.
„Mano, kaip prezidento, uždavinys yra, kad būtų valstybėje stabilumas, darbų tęstinumas. Tačiau čia iš karto norėčiau pasakyti, kad žodis stabilumas kartais painiojasi su žodžiu stagnacija. Šitos painiavos norėčiau išvengti.
Mums tikrai nereikia Vyriausybės sąstingio, nes žmonės turi lūkesčius, turi ir išgirdo per rinkimų batalijas daug pažadų, kuriuos pateikė tiek premjeras, tiek ir aš. Tie lūkesčiai yra susiję pirmiausia su gerovės valstybės įgyvendinimo principu, su pajamų didėjimu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Savo, kaip prezidento, uždavinį jis matė sekant, kad tų pažadų įgyvendinimas būtų suderinamas su valstybės finansiniu tvarumu.
„Jis, mano nuomone, yra labai svarbus, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomikos augimas nebe spartėja, jis šiek tiek lėtėja. Todėl ekonomikos augimas, aktyvi valstybės perskirstymo politika, turėtų būti šitos naujos Vyriausybės prioritetas“, – sakė G. Nausėda.
Žada aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavime
Išrinktasis prezidentas teigė iš anksto kol kas nenurašąs nei vieno iš dabartinių Ministrų Kabineto narių.
„Kol kas nei vienas ministras a priori nėra nurašomas arba sakoma, kad jis dirba nepatenkinamai. Tuos ministrus, kuriuos aš pats esu minėjęs, aš sakiau, kad aš jiems turiu daugiau klausimų, ir, jeigu jie į tuos klausimus atsakytų, galima būtų kalbėti dėl jų tolesnės perspektyvos“, – sakė G. Nausėda.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Vyriausybė formuojasi kitokiu principu nei prieš tai, kai buvo suformuota „profesionalų Vyriausybė“. Dabar Vyriausybė yra sudaroma partijų koalicijos pagrindu ir susitarimu, teigė išrinktasis prezidentas.
Jis teigė manąs, kad partijos turės savo lūkesčių, tačiau pažadėjo, kad kaip prezidentas aktyviai dalyvaus kandidatūrų parinkimo procese.
„Ir jeigu matysiu, kad yra partiniai žmonės, kurie neturi reikiamų kvalifikacijų, ir yra paskirti tik dėl konjunktūros arba dėl noro per likusius pusantrų metų pabūti politikos priešakyje, tokių kandidatūrų negalėsiu tvirtinti. Tą noriu pasakyti, kaip galima anksčiau, kad nekiltų nesusipratimų“, – sakė G. Nausėda.
Išrinktasis prezidentas nesikiša į politines diskusijos dėl Seimo pirmininko personalijos.
„Kaip Jūs puikiai žinote, prezidentas Seimo pirmininkų neskiria , netvirtina, neatstatydina, tai yra politinių partijų procesas“, – sakė G. Nausėda.
Aktyviai dalyvaus formuojant valstybės biudžetą
Išrinktasis prezidentas sako, kad norėtų iš anksto aktyviai dalyvauti formuojant valstybės biudžetą.
„Aš norėčiau būtų tas prezidentas, kuris ne baigiamosiose biudžeto svarstymo stadijose įsijungia, o vis dėlto aktyviai su savo komanda dalyvauja pačioje pradžioje“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.
Jis teigė šį klausimą praėjusią savaitę aptaręs su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, rašė BNS.
„Tikrai kaip ekonomistas negalėsiu likti, ir nenoriu, ir neturiu teisės likti nuošalyje šito labai svarbaus įstatymo ir mes tikrai būsime aktyvūs teikdami savo pasiūlymus ir diskutuodami dėl tų sprendimų, kuriuos yra numačiusi Vyriausybė“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas.
Metinis valstybės biudžetas yra rengiamas nuo pavasario, Vyriausybė jį teikia rudenį, o Seimas įstatymą paprastai patvirtina gruodį.
G. Nausėda žadėjo, kad reikalaus Vyriausybės teikti finansiškai tvarų biudžetą, tačiau jis turės įtvirtinti priemones mažinti socialinę atskirtį ir didinti gerovę.
„Šiandien ekonominė situacija leidžia tai padaryti, bet reikia tikrai ir subtilių, ir išmintingų sprendimų“, – tvirtino būsimasis šalies vadovas.
Jis remia idėją perkelti Seimo rinkimų datą į pavasarį, kad naujoji Vyriausybė iš karto galėtų rengti valstybės biudžetą.
Ekonomistas teigė šį klausimą aptaręs su kai kurių partijų lyderiais ir pažadėjo, kad prie jo bus grįžta.
Formuojasi nauja valdančioji koalicija
Šiuo metu vyksta derybos dėl naujosios valdančiosios koalicijos formavimo. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Tvarka ir teisingumas yra pasirašę memorandumą dėl ketinimų susitarti dėl jos sudarymo.
Prisijungti pakviesta ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, bet jos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis nėra pateikęs atsakymo, ar sutiks jungtis.
Valstiečiai-žalieji Seime turi 50 narių, socialdarbiečiai – 11, Tvarka ir teisingumas – 7 narius. Taigi šių frakcija, kartu su Seimo pirmininku, kuris nepriklauso jokiai frakcijai turėtų 69 narius.
Jeigu prisijungs Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tai ji pasipildys dar aštuoniais nariais.
Memorandume sutarta, kad Seimo pirmininko pareigybę turėtų siūlyti socialdarbiečiai.
Nausėda: politikoje keičiasi jėgų santykis
G. Nausėda pateikė savo matymą apie tai, kas vyksta politinėje arenoje.
„Aš manau, kad Jūs patys puikiai matote, kad šiuo metu nėra tokios aiškios daugumos – tiek matematinės, tiek politinės, kad būtų galima teigti, kad artėjantys 2020 m. biudžeto tvirtinimas būtų sklandus. Manau, kad kai kurie sprendimai tiesiog gali nesurasti daugumos ir nebūti įgyvendinti. Štai kodėl norėdami užsitikrinti stabilią daugumą, galbūt įvertinti tam tikrus pasikeitimus, kurie pastaruoju metu įvyko, ir galbūt kažkurių partijų interesą aktyviau dalyvauti Vyriausybės veikloje, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga ir jos vadovai stengiasi formuoti koaliciją šiek tiek kitokiu pagrindu negu tai buvo daroma anksčiau“, – dėstė G. Nausėda.
Pasak jo, „politikoje viskas keičiasi, keičiasi jėgų santykis“.
„Pagaliau įvertinkime ir tai, kad įvyko treji rinkimai, kurių turbūt negalima vertinti kaip laimėtus šitos partijos. Pasikeitus aplinkybėms, koalicijos partneriai norėtų turėti svaresnį savo balsą koalicijoje“, – aiškino G. Nausėda.
Kiek vėliau šiandien G. Nausėda planuoja susitikti su socialdarbiečių pirmininku Gediminu Kirkilu ir šios partijos frakcijos Seime vadovu Andriumi Palioniu.