„Mano akimis žiūrint – ką esame jau ne sykį ir sakę, kad man atrodo, kad viskas prasidėjo nuo paprasto noro atsikratyti kai kuriais ministrais – Roku Masiuliu – po Vaitkaus (atleidimo iš Klaipėdos uosto vadovų) istorijos, Raimundu Karobliu, galbūt, dar kai kuriais. Manau, kad tai nėra tinkamas dalykas.
Dabar atrodo, kad lyg ir Pranckiečiu norima atsikratyti, gal yra keliamos inscinuacijos, kad gal tai irgi senas kerštas. Tai yra daugiau sąskaitų suvedinėjimas negu geresnės kokybės paieškos. Mes galime atsidurti tokioje situacijoje, kurioje suformavus koaliciją, naujoji Vyriausybė susiformuotų prastesnė negu dabar buvo, pritraukiant į ją teisiamą Tvarkos ir teisingumo partiją, su kuria Ramūnas žadėjo niekada, gink Dieve, neiti į jokias koalicijas“, – dėstė G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda.
Nėra tikras, ar užtektų valdantiesiems balsų atleisti Pranckietį
G. Landsbergis nespekuliavo klausimu, ar užtektų valdantiesiems balsų atleisti V. Pranckietį. Pasak jo, TS-LKD frakcija apie tai diskutuos rytoj.
„Aš esu išsakęs savo poziciją. Aš nepalaikyčiau nepasitikėjimo. Manau, kad jis nėra blogiausias Seimo pirmininkas. Nepritariu kai kuriems jo pasisakymams, mane jie stebina, bet – tebūnie. Manau, kad jis tą darbą, kurį darė, galėtų užbaigti iki kitų metų rinkimų“, – sakė partijos pirmininkas.
Jis nebuvo užtikrintas, kad Seime pakaktų balsų slaptame balsavime atleisti V. Pranckietį iš Seimo pirmininko pareigų.
Jeigu Lietuvos lenkų rinkimų akcija neprisijungs prie koalicijos, kartu su Seimo pirmininku valdantieji turės 69 mandatus Seime.
Pasak G. Landsbergio, realiai jau kurį laiką valdantieji nebe turėjo daugumos.
„Tik tiek, kad tai Lietuvos lenkai, tai keli liberalai, balselių primesdavo, ir įstatymai judėdavo į priekį, tai dramatiškos krizės neatsitiko. Dabar, mažų mažiausia, net jei liktų visiškai nepakeista Vyriausybė, tai vienas balsavimas Seime turi būti dėl premjero. Jis turės būti perpatvirtintas Seime, ir čia jau kiekvienas balsas yra svarbus. Lygiai tas pats – dėl Pranckiečio – ar pakanka slaptame balsavime balsų atleisti Pranckietį. Aš nebūčiau toks tikras“, – sakė G. Landsbergis.
Išreiškė paramą programinėms nuostatoms
G. Landsbergis teigė per susitikimą partijos vardu išreiškęs paramą išrinktojo prezidento programinėms nuostatoms.
„Užsiminiau, kad, jeigu būtų ieškoma sutarimo tarp partijų dėl pirmųjų žingsnių iškeltoms gerovės valstybės idėjoms, tai mes esame pasiruošę apie tai kalbėti“, – sakė partijos lyderis.
Po susitikimo jis sakė, kad pokalbis su G. Nausėda buvo konstruktyvus ir draugiškas. Partijos lyderis mano, kad pasikviesdamas jį į pokalbį G. Nausėda norėjo išgirsti situacijos vertinimą.
TS-LKD lyderis teigė taip pat pristatęs galimas vizijas, kaip galėtų situacija klostytis tokiu atveju, jeigu valdančioji dauguma nesusiformuotų.
„Turėjau galimybę išsakyti tai, ką jau esame sakę: jeigu susidarytų tokia situacija, kad Lietuvoje formuotųsi mažumos Vyriausybė, mes būtume pasirengę svarstyti paramą tai mažumos Vyriausybei. Taip pat, jeigu iškiltų galimybės suformuoti technokratų Vyriausybę, irgi svarstytume ją paremti ir palaikyti“, – sakė G. Landsbergis.
Išrinktasis prezidentas susitinka su partijų lyderiais
G. Landsbergis į susitimą Prezidentūroje atėjo pėsčiomis.
Prieš tai šiandien G. Nausėda jau buvo susitikęs su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu.
DELFI primena, kad šiuo metu Seime formuojama nauja valdančioji daugumą. Ją formuoja valstiečiai žalieji, socialdarbiečiai, Tvarka ir teisingumas. Prisijungti pakviesta ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tačiau jos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis nepateikė aiškaus atsakymo, ar ši partija jungsis prie daugumos.
R. Karbauskis yra sakęs, kad tikisi, kad derybos baigsis liepos 12 d. Pasak jo, Seimo pirmininko ir premjero personalijų klausimai turėtų spręstis per derybas dėl valdančiosios koalicijos.
Tarp valstiečių-žaliųjų, socialdarbiečių ir „tvarkiečių“ pasirašytame memorandume rašoma, kad kandidatą į Seimo pirmininko poziciją turėtų siūlyti socialdarbiečiai.