– Premjeras Saulius Skvernelis nutarė likti ir ar nutarė likti pats?
– Žinoma, reikėtų jo klausti, bet aš manyčiau, kad taip, kad jis nutarė likti, reiškia, kad valdančiųjų gretose pagaliau buvo susitarta ir padaryta nuolaida Skverneliui. Skvernelis lieka, nes buvo padarytas susitarimas viduje.
– Ar jūs iš bendros komunikacijos matote, kad jis lieka?
– Mano galva, kol kas tai yra bendriniai susitarimai. Jeigu susiformuos nauja koalicija, koalicija, kurioje bus beveik 80 Seimo narių, ta nauja koalicija teiks ir naują Ministrų kabinetą, jis bus tikrai persvarstomas. Skvernelis turi tartis su visomis frakcijomis, kurios įeina arba, tikėtina, įeis į koaliciją. Jeigu jis tai padarė ir susitarė, akivaizdu, jis jau yra premjeras. Jeigu ne, tai ne.
– Savaitės viduryje valdančioji koalicija buvo išformuota ir viskas prasidėjo nuo balto lapo. Kam to reikėjo? Kodėl nebuvo galima tiesiog pasiūlyti lenkams ir tvarkiečiams prisijungti?
– Jeigu būtų pasiūlyta tik prisijungti į frakciją, būtų kitokios sąlygos, kalbant apie užimamas pozicijas Vyriausybėje ir Seime. Bus iš naujo kalbama apie kandidatūras. Tai naudingiau toms frakcijoms, todėl jeigu dabartiniai valdantieji, kur dominuoja valstiečiai, nori papildyti valdančiųjų gretas, turi iš naujo viską formuoti ir tartis dėl pozicijų.
– Ar tai yra tarsi nusileidimas būsimiems partneriams?
– Viena vertus, tai nusileidimas. Kita vertus, reikia suprasti, kad jeigu tai partneriai, reikia su jais susitarti.
– Kaip atrodo tai, kad anksčiau, 2016 metais ponas Karbauskis žiniasklaidai teigė, kad neis į koaliciją su teisiamomis partijomis, t. y., tvarkiečiais ir darbiečiais. Kodėl? Kas pasikeitė per bene trejus metus?
– Tiesą sakant, manyčiau, kad niekas nepasikeitė, išskyrus Karbauskio nuomonę. Paskutiniu metu matėme, kad jo nuomonė keičiasi labai greitai.
– Skvernelis pasakė savo „raudonas linijas“: finansinis populizmas ir nepriimtinų politinių nuostatų formavimas, kurios kirstųsi su Vyriausybės programa. Kaip jūs tai suprantate?
– Žodžiai kol kas yra labai bendri, į šiuos žodžius galima įdėti labai daug dalykų, bet jeigu mes susitarsime aiškiau dėl to, kas yra finansinis populizmas, gal tai bus naudinga visiems, nes daugelyje procesų tas populizmas yra labai labai nesveikas.
– Ar pavyks valstiečiams išlaviruoti, įvertinus tai, kad ir tvarkiečiai nėra labai nuspėjami, ir lenkai turi nemenkų norų?
– Manau, kad tai bus sudėtingas ir tikrai nelengvas procesas. Paskelbus po savaitės, kad koalicija suformuota, mes iš tiesų turėsime tvarią koaliciją. Aš manau, kad dar ilgai bus kalbama, deramasi dėl postų. Neaišku, kaip bus su Seimo pirmininko pozicija.
– Premjeras pateikė naują argumentą – Vyriausybės nariai profesionalūs politikai. Prieš einant į Seimą ir laimėjus rinkimus, buvo kalbama apie profesionalus. Kodėl taip keičiasi požiūris?
– Matyt, pasąmonėje jis suvokia, kad profesionalas, kaip jie jį traktavo, nepasiteisino ir ta Vyriausybė labai dažnai elgėsi nelabai profesionaliai. Dabar kalba eina apie profesionalius politikus, bet nelabai yra paaiškinta, ką turima galvoje. Žmogus, tapęs politiku, nebūtinai tampa profesionalu. Matyt, juo tampama per ilgą laiką per įvairias patirtis.
– Ar negalėtų būti taip, kad premjeras turi nelabai kokį užnugarį?
– Reikia pripažinti, kad socialdarbiečių gretose tikrai yra stiprių ir patyrusių politikų. Tikrai jų buvimas aukštesniuose postuose bus įtakingas buvimas. Kartu Skverneliui tai bus iššūkis.
– Jūsų nuomone, pagal ką turėtų būti dalijami postai?
– Aš nežinai. Tokie aritmetiniai matai, pagal kuriuos nustatomos kvotos, yra ydingi. Jeigu jau kalbama apie profesionalius politikus, tai reikia ir ieškoti profesionalių politikų, o ne vieno ministro, atitinkančio keturis Seimo narius.
– Kurių ministrų, jūsų nuomone, iš dabartinės koalicijos galėtų nelikti ateityje?
– Nelabai seku, kita vertus, mes puikiai suprantame, kad ministro išlikimas arba neišlikimas poste nebūtinai priklauso nuo to, ar jis elgiasi profesionaliai. Dažniausiai tai priklauso nuo politinių pažiūrų, santykio su politinės viršūnėmis. Jeigu politikas ar ministras stipriai save pristato politinėje partijoje, manau, kad jis gali būti garantuotas ir dėl savo tolesnio buvimo ministru.
– O kaip Kukuraičio ir Surplio likimas?
– Manyčiau, kad jeigu jiems turi klausimų išrinktasis prezidentas ir jie nėra susieti su politinėmis partijomis, tai, ko gero, yra pirmoji keitimams paruošta ministrų partija.
– Vakar pasirašytas ir memorandumas dėl derybų. Kam jis reikalingas?
– Čia tokie pirminiai kriterijai, kuriais remiantis bus pradėtas pokalbis tarp frakcijų. Toliau jau bus derybos detalizuotos, mes jau jų negirdėsime ir, matyt, mums nebus viešinama.
– Bene įdomiausias punktas – Seimo pirmininko postas atitenka socialdarbiečiams. Karbauskis taip keršija nepaklususiam ir garsiai savo nuomonę reiškiančiam Viktorui Pranckiečiui?
– Manyčiau, taip. Tokiu būdu atskleidžiama, kad prieštaravimai partijos viduje tikrai yra. Jie nėra atsitiktiniai, o įsisenėję. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad Seimo pirmininko atstatydinimas nėra toks paprastas dalykas, tai nėra ministro nušalinimas.
Visas interviu DELFI laidoje.