DELFI Dėmesio centre – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
– Kaip po visų rinkimų apibūdintumėte situaciją ir frakcijoje, ir partijoje?
– Situacija ir frakcijoje, ir partijoje – komentuojame labai įvairiai rinkimų rezultatus, bet, manau, pagal tai, koks buvo bendras balsuojančiųjų skaičius už mūsų partiją, kandidatus, tai buvo pakankamai geri rinkimai. Galbūt negalime sakyti, kad prieš visus laimėjome, bet patys prieš save, ir, lenktyniaudami su ankstesniais savo rezultatais, mes tikrai daug kur laimėjome.
– O po rinkimų situacija ir frakcijoje, ir partijoje?
– Situacija formavosi jau po pirmojo etapo, kada Skvernelis neišėjo į antrąjį turą – kalbėjome, kad turėtume pasitikrinti pasitikėjimą ir prisiimti atsakomybę. Situacija keičiasi, ir keičiasi labai greitai, turbūt – į gerąją pusę.
– Ar, jūsų nuomone, LVŽS partija turėtų rinktis naują pirmininką?
– Mano nuomone, esamam pirmininkui reikėtų truputį pailsėti nuo vadovavimo partijai. Manau, kad daug kas partijoje panašiai galvoja. Bet reikia, kad jis ir pats to siektų. Bent jau pasitikrinimo. Jei slaptu balsavimu žmonės pritartų veiklai, ir toliau tęstų veiklą.
– Pailsėti, sakote. Koks to turinys?
– Partijai kurį laiką galėtų vadovauti kas nors kitas.
– Kurį laiką?
– Manau, taip. Po rinkimų visuose civilizuotuose kraštuose, jei lūkesčiai neatitinka to, ko siekėme, civilizuotas būdas – paklausti „ar jūs toliau pasitikite manimi?“. Turbūt nereikėtų slėptis nuo tokio sprendimo.
– Ar Ramūnas Karbauskis taip darys? Kaip jūs jaučiat?
– Ramūnas Karbauskis visą laiką žadėjo, ir aš noriu tikėti jo žodžiu. Sakė, kad po trečiųjų rinkimų, t.y., prezidento antrojo rinkimų turo ir rinkimų į Europarlamentą surinks tarybą. Po pirmojo rinkimų turo susirinkusi taryba sprendė, ir tą sprendimą atidėjo iki trečiųjų rinkimų. Sakė, kad bus taryba, ir joje bus sprendžiamas toks klausimas.
– Apie jūsų viešus nesutarimus su Ramūnu Karbauskiu visuomenė girdi, su kai kuriais kitais žinomais LVŽS atstovais – taip pat. Kaip jūs, kaip stebėtojas, apibūdintumėte Ramūno Karbauskio santykius su Sauliumi Skverneliu?
– Jie yra darbiniai. Jie tikrai sprendžia tuos darbinius klausimus. Kaip tik šiandien rinkosi ir sprendė naujos koalicijos kūrimo procesą ir galimybes. Tuos darbinius santykius ir matau.
– Nematote kažkokios galimos konkurencijos, kažkokių bendraminčių telkimo būsimiems politiniams veiksmams?
– Visada yra tokios kalbos, bet aš, būdamas viduje, nematau šių veiksmų. Taigi, tie veiksmai nevyksta. Jei vyktų, galėtume diskutuoti.
– Netgi išrinktasis prezidentas prakalbo, ir, suprask, tai – jau visų lūpose, ar bent visi yra girdėję apie galimą „valstiečių“ sąjungos skilimą. Jums tai atrodo reali situacija?
– Man atrodo, kad toks klausimas „valstiečiams“ ir man, kaip Seimo pirmininkui, jau yra užduodamas dvejus metus ir kokius tris mėnesius.
– Bet turbūt sutiksite, kad dar niekada nebuvo tokia situacija, kad tiek žinomi „valstiečiai“ – tiek jūs, tiek ponia Baškienė, kalbėtų garsiai ir aiškiai apie tai, kad partijai reikėtų keisti pirmininką, ir pirmininkas su tuo, bent jau kol kas, nesutinka?
– Turbūt tai būtų pati didžiausia dovana ir partijai, ir valstybei, dėl ramumo, jeigu pirmininkas pasitikrintų ir pailsėtų kažkiek laiko ir tai nuimtų klausimą apie kokį nors skilimą.
– Tai vis dėlto tokia galimybė yra, jei situacija nesikeis?
– Kol kas nebandyčiau nei paneigti, nei patvirtinti. Bet niekas nenori suskilti, visi nori būti drauge.
– Paklausiu kitaip: kaip įsivaizduojate, kas būtų su partija ir visuomenės parama, jei situacija niekaip nesikeistų, ir partijai ir toliau vadovautų R. Karbauskis, ir toliau vyrautų tokia pat retorika, kuri buvo pastaruosius dvejus su puse metų. Kuo visa tai baigtųsi?
– Dideliais sunkumais kituose rinkimuose.
– Jūsų nuomone, partija važiuotų žemyn, visų pirma visuomenės palaikymo prasme?
– Turbūt apie tai ir turime kalbėti.
– Prasidėjo naujos derybos dėl koalicijos. Pirmiausia – kaip jūs vertinate tą ketinimą derėtis nuo „balto lapo“, suprask, visi klausimai yra galimi, visi postai yra laisvi, ir t.t.
– Teisingai paminėjote. Balto lapo dabar nėra, galbūt tai galima įvardinti „geltonąja spauda“, kadangi postai visi yra užimti, visos kvotos yra aiškios, postų užėmimo tvarkos yra aiškios. Į kai kuriuos postus, kuriuos jūs turite mintyje, yra renkama ketveriems metams, t.y., kadencijai.
– Dar neturėjau mintyje, bet jūs jau pradėjote kalbėti apie Seimo pirmininko pareigas.
– Taip, ir pavaduotojų, ir visos vadovybės. Taigi, nėra balto lapo. Kalbant apie Seimą. Vyriausybė – taip, ji yra baltas lapas, nes kasdien ministrui galima pasakyti „ačiū, dabar bus kitas“. Aišku, įskaitant visas procedūras. Bet visiškai kitaip yra su Seimu, nes tai yra jau atliktos procedūros, ir jų atstatyti į nulinę stadiją taip paprastai negalima.
– Įsivaizduokime situaciją, kad pas jus ateina Gediminas Kirkilas, Ramūnas Karbauskis, Remigijus Žemaitaitis, galbūt dar ponia Tamašūnienė ir sako, kad jie pasikalbėjo ir nutarė, kad Seimo pirmininku bus, pvz., Gediminas Kirkilas. Ką jūs į tai?
– Aš sakyčiau, kad rinkimus pralošė kažkas, o atsakomybė perkeliama čia. Sakyčiau, jei jūs turite priežasčių nepasitikėti mano veikla, maloniai prašome, dėstykite nepasitikėjimo priežastis, teikite Seimui, ir vykdykite nepasitikėjimo procedūrą. Tai yra įmanoma, tai yra teoriškai įmanomas būdas.
– Bet tam turi būti pagrindas, ar ne?
– Žinote, sakyti, kad tavo akys nebegražios – turbūt ne tai turėtų būti priežastimi patraukti iš posto.
– Jaučiate daugumos Seimo narių palaikymą savo veiklai ir sau, kaip Seimo pirmininkui?
– Ir labai tuo džiaugiuosi, kad šiomis dienomis daug kas prieina. Man niekas nesiūlė trauktis, beje.
– Na, Ramūnas Karbauskis sakė, kad jūs galite likti, galite nelikti, dar pažiūrėsim, kaip susitarsim.
– Ne pirmą kartą. Grįžtant prie tų procedūrų, visos procedūros turi būti atliktos, ir visiškai neabejoju, kad paklusiu Seimo daugumai, kaip ir paklusau tapti Seimo pirmininku. Berods, 93 balsais buvau išrinktas. Tai buvo didelė dauguma, pasitikėjimas didelis.
Rinkdami visi žino statutą, kad renka kadencijai, ir kad renka nominuotos partijos arba frakcijos, bet išrenka visas Seimas. Ir aš negaliu atstovauti vienai partijai ar jos pirmininko nuomonei, interesams, ar dar kam nors.
Turiu palaikymą ir iš Seimo narių, ir, svarbiausia, ir iš savo skyriaus, ir iš kitų skyrių partijoje – mes skambinamės, bendraujame. Man nei vienas nepasakė „traukis“, bet labai daug žmonių pasakė „laikykis“. Sakiau, kad nematau priežasties nei laikytis, nei nesilaikyti. Aš esu pagal procedūras atsiradęs šioje pozicijoje, ir pagal procedūras būti priverstas iš ten išeiti.
– Vėlgi, hipotetinis klausimas. Jeigu būtų inicijuojama nepasitikėjimo procedūra, kas dabar, tam tikra prasme, aštrėjant retorikai tarp jūsų ir R. Karbauskio, yra tikėtina, kaip manote, opozicija jus palaikytų?
– Manau, nė vienas žmogus viešai nepasakytų. Tai yra slaptas balsavimas, ir labai gerai, nes tai leis žmonėms balsuoti pagal savo sąžinę.
– Šiek tiek buvome užsiminę apie Ministrą Pirmininką. Jis pats prieš rinkimus pareiškė savo apsisprendimą atsistatydinti, nes, jo nuomone, nesėkmė būtų buvusi patekti į antrąjį rinkimų ratą, į antrąjį rinkimų ratą jis nepapuolė. Manote, kad Saulius Skvernelis turėtų keisti savo poziciją? Panašu, kad jo pozicija kinta, bet dar nepasikeitė iki galo.
– Nuosekliai nuo pat pirmos dienos sakiau, kad premjeras yra geras premjeras, visi tai pripažįsta, net opozicinės partijos. Ir kad premjeras turi tęsti savo veiklą. Ir po to, kai net frakcijoje buvo kalbama, kad reikia pritarti tokiai nuomonei. Bet kai padarėme atskirą slaptą balsavimą dėl premjero frakcijoje, visi balsavusieji, išskyrus, berods, vieną žmogų, balsavo už tai, kad jis turi tęsti veiklą, kad juo pasitikima.
Toliau taryboje balsavo virš septyniasdešimt žmonių, trys pasisakė, kad nepasitiki, visi kiti pasisakė, kad pasitiki. Tai buvo žmonių atvira nuomonė. Ir kada žmonės reiškia tokį pasitikėjimą, ir 280 tūkst. balsuoja už jį, manau, jis turi didžiulį pasitikėjimą tarp žmonių ir partijoje, ir to pasitikėjimo jis negali nematyti. Jis – atsakingas asmuo. Gal reikia tiesiog vieną dieną aiškiai pasakyti: taip, aš turiu pasitikėjimą, ir galiu tęsti, ir privalau tęsti darbus.
– O ką daryti su tuo duotu žodžiu?
– Politikų nuomonės priklausomai, nuo sąlygų, gali keistis, ir tai yra natūralu ir normalu. Jei tau reiškia pasitikėjimą ir sako „Sauliau, mes su tavimi“, galima jį perkalbėti.
– Ar visuomenė galėtų pasitikėti toliau Ministru Pirmininku...
– Už kurį balsavo 280 tūkstančių.
– Už jį balsavo kaip už kandidatą į prezidentus, ir visuomenė netgi tam tikra prasme buvo įspausta į kampą, nes buvo bandoma mobilizuoti visuomenę sakant, kad jei nebalsuosite, neliksiu nei Ministru Pirmininku, nei niekuo.
– Manau, mobilizuoti buvo kiti žmonės, ne jo elektoratas.
– Kalbate apie R. Karbauskio gąsdinimus griūtimi, nauja valdžia, pirmalaikiais rinkimais ir t.t.?
– Aš tikiu, kad šie pareiškimai mobilizavo Ingridos Šimonytės rinkėjus, kurių atsirado daug daugiau, nei būdavo.
– Jei taip susiklostytų, kad Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, valdančioji dauguma patartų prezidentui, nes tai konstituciškai, išskyrus Konstitucinio Teismo nutarimą, niekaip neaprašyta, nes Ministro Pirmininko kandidatūra pagal Konstituciją tiesiog teikia prezidentas Seimui. Bet prieš tai pataria valdančioji dauguma. Jei valdančioji dauguma teiktų Sauliaus Skvernelio kandidatūrą, jūsų nuomone, su rimtumu, solidumu, ir visais kitais svarbiais dalykais viskas būtų tvarkoje?
– Taip, ir su ramybe ateičiai. Manau, viskas būtų tvarkoje ir S. Skvernelis galėtų tęsti savo veiklą kaip Vyriausybės vadovas.
– Ką turėtų Saulius Skvernelis, jūsų nuomone, pasakyti visuomenei prieš pakeisdamas savo sprendimą? Koks turėtų būti argumentas?
– Aš atsižvelgiu į tų žmonių, kurie išreiškė pasitikėjimą manimi, nuomonę. Ir esu pareigingas.
– Na, bet jis turbūt tikėjosi kur kas didesnės paramos, nei gavo.
– Premjeras yra nominuotas Seimo daugumos, ir jis tos daugumos pasitikėjimą turi. Juolab, kad ir opozicinės partijos pasisakė, kad tai – geras premjeras. Visi įrankiai duoti tam, kad būtų galima sakyti, kad jei manimi pasitikite, aš privalau tęsti darbą. Galbūt nelabai noriu, bet privalau, nes esu įsipareigojęs ketveriems metams.
– Esate gana populiarus savo partijoje, net ir taip netikėtai pareikšdamas apie norą kandidatuoti į prezidentus kaip alternatyvą Sauliui Skverneliui, surinkote gana ženklią paramą partijoje. Kas, jūsų nuomone, turėtų būti kitas LVŽS lyderis. Jūs turite favoritą? Gal pats kandidatuotumėte?
– Neturiu tokių ambicijų, bet matau, kad partijoje yra daug užaugusių gabių lyderių, tame tarpe ir jaunų, ir Saulius Skvernelis galėtų įstoti į partiją, ir partija pritartų jo lyderystei.
– Jūsų nuomone, S. Skvernelis būtų stipriausias sprendimas partijai?
– Vienas iš sprendimų. Pvz., Rima Baškienė – labai populiari partijoje, daug metų dirbusi. Tarkime, Virginijus Sinkevičius – jaunas, augantis populiarus politikas. Tomas Tomilinas – jaunas, su labai išaugusiu populiarumu jau būnant Seime. Turime žmonių, manau, ir iš skyrių būtų pasiūlyta. Galima būtų padaryti dviejų etapų rinkimus, ir išsirinktume.
– Dviejų etapų, reiškia, kad skyriai teiktų kandidatūras?
– Taip, į antrąjį etapą patektų, pvz., du, ir iš tų dviejų išsirinktume vieną. Tuose rinkimuose galėtų dalyvauti ir Ramūnas Karbauskis.
– Kuo jūs aiškinate, kad Ramūnas Karbauskis nenori tokių procedūrų?
– Autoritariniu valdymu.
– Esate susidūręs su tokiais valdymo metodais per pastaruosius dvejus su puse metų?
– Esu.
– Galite pasakyti situacijų?
– Tai nebuvo vieša.
– Kaip pasikeitė situacija partijoje po rinkimų? Kaip pats vertinate?
– Manau, daug žmonių išreiškė savo nuomonę, kai mes balsavome slaptai ir dėl pasitikėjimo S. Skverneliu, ir kai visi frakcijos nariai kalbėjo, išreikšdami kitokią savo nuomonę nei partijos pirmininko. Kai pradėjome kalbėti ir skyriuose, kai pradėjo skambinti skyriai – tas pokytis vyksta, bet jis – neįvykęs.
– Pone Pranckieti, ką sako jūsų vidinis balsas? Kuo viskas baigsis?
– Mano vidinis balsas sako, kad S. Skvernelis turi tęsti veiklą, kad Vyriausybė turi būti kažkiek performuota ir su koalicijos partneriais pasidalinta valdžia, ir labai norėčiau, kad partija neskiltų vien dėl to, kad mes niekaip nepasakome lyderiui, jog jis turėtų pasitikrinti savo populiarumą ar savo atsakomybę slaptu balsavimu.
– Ar, jūsų nuomone, iki S. Skverneliui priimant galutinį sprendimą, ar sutikti būti Ministru Pirmininku, privalėtų būti išspręstas lyderystės partijoje klausimas? Tai yra svarbiausias klausimas ir S. Skverneliui, ir daugeliui kitų?
– Manau, kad tai būtų vienas iš labai svarbių klausimų, į kurį būtų labai paprasta atsakyti.
– Ar teisingai suprantu, kad, jūsų nuomone, S. Skvernelis nesutiktų būti Ministru Pirmininku, jei dabartinis status quo liktų?
– Čia reikėtų klausti paties S. Skvernelio. Bet manau, kad jam būtų didelė paspirtis, jei kažkokie pokyčiai būtų įvykę.
– O jei partijoje viskas lieka po senovei, koks jūsų santykis su partija? Jūs liekate partijos nariu?
– Žinoma, lieku. Esu partijos narys, ne kažkieno paskirtas narys partijoje. Aš esu iš kaimiško skyriaus, kur žmonių yra labai įvairių, kurie drąsiai ir atvirai kalba, yra nepriklausomi žmonės, ir aš noriu būti tokių žmonių atstovas. Esu demokratas, ir mano tolesnės siekiamybės yra tokios.
– Kaip jaučiate nuotaikas partijoje? Kalbu apie daugumą partijos narių po visų rinkimų ir ultimatumų.
– Suprantamai, jos nėra geros. Turi būti pokyčiai.
– Sakote, kad didesnė dalis partijos narių norėtų, kad pirmininkas būtų kitas asmuo?
– Grįžčiau prie to paties: kad tas pats asmuo pasitikrintų, ir jei gautų daugumą palaikymo, tai būtų visai kitas faktas. Dabar visi abejoja, ar jis turi palaikymą, ar neturi palaikymo. Įsitikinti galima labai paprastu būdu. Galbūt vien taryba galėtų balsuoti, kaip S. Skvernelis tikrinosi – vien taryboje, slaptu balsavimu.
– Kokį rezultatą prognozuotumėte?
– Gali būti ir vienaip, ir kitaip.
– Ir turbūt tai atsako į klausimą dėl nenoro tikrintis, ar ne?
– Galbūt. Nežinau, sutikęs paklausiu.
– Kalbasi su jumis? Nes per spaudą kalba gana grubiai.
– Susitikę pasikalbame. Tiesiogiai taip grubiai niekad nepasako, dažnai per spaudą sužinau tokių įdomių dalykų. Geriau būtų tiesiogiai kalbėtis. Daugiau ir dažniau.