Ministrų kabinetas trečiadienį paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja specialieji įstatymai, numatantys išankstinį LRT, atskirų fondų ar programų finansavimą.
„LRT nuomone, sugretinti visuomeninio transliuotojo ir kitus Vyriausybės teikime minėtus atvejus nėra teisinga. Šie veiksmai vertintini kaip visuomeniniam transliuotojui daromas spaudimas“, – BNS sakė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.
Nuo 2015 metų LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.
LRT tikina, kad tokia tvarka užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, nes iki tol kasmet kildavusios diskusijos dėl LRT finansavimo lygio suponavo LRT priklausomumą nuo politikų.
Vyriausybė teigia, kad automatinį išankstinį finansavimą numatantys įstatymai riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą.
Be LRT, kreipimesi į Konstitucinį Teismą nurodyti įstatymai, susiję su kelių priežiūros, aplinkos apsaugos ir sporto finansavimu.
Premjeras Saulius Skvernelis LRT kritiką pavadino keista, ir teigė, kad visas abejones turės išsklaidyti Konstitucinis Teismas.
„Yra devyni šiuo metu galiojantys įstatymai. Kodėl sau prisitaikomas vienas įstatymas?“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis, paklaustas apie LRT reakciją.
„Konstitucinis Teismas tam ir skirtas, kad visas abejones išsklaidytų“, – teigė ministras pirmininkas.
Jo teigimu, LRT nepriklausomumas labiau priklauso nuo politikų požiūrio, o ne nuo teisinio reguliavimo, nes politikai gali keisti bet kokią finansavimo tvarką.
„Jeigu kalbame apie nepriklausomumą, tai priklauso nuo politikų sąžiningumo, padorumo ir valios, o ne tai, kas yra įtvirtinta, nes tą patį įtvirtinimą politikai gali pakeisti Seime“, – sakė S. Skvernelis.