Vyriausybės išvados projektą dėl LRT įstatymo parengusi Kultūros ministerija iš esmės pritaria inicijuotiems pokyčiams, bet supeikė esminius siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo pertvarkos.
Išvadoje teigiamai atsiliepiama apie siūlymą sumažinti Seimo ir prezidento skiriamų LRT tarybos narių skaičių. Tačiau pasiūlyta keisti nuostatas, kurios numato, kad keturis tarybos narius bendru sutarimu skiria žurnalistikos studijas vykdantys universitetai.
Į tarybos formavimą siūloma įtraukti ne tik akademinės bendruomenės atstovus, bet ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, Tautinių mažumų departamentą, Nevyriausybinių organizacijų tarybą, Tautinių bendrijų tarybą.
Taip pat patariama atsisakyti nuostatos, kad vieną tarybos narį teiktų Vyskupų konferencija, nes „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“.
Pagal įstatymo projektą, LRT taryba būtų sudaroma penkeriems metams iš 12 asmenų: du skirtų prezidentas, du Seimas, keturis narius (po vieną) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, dar keturis narius bendru sutarimu skirtų žurnalistikos studijas vykdančių universitetų senatai.
Kultūros ministerijos kritikos sulaukė ir sumanymas steigti LRT valdybą bei ombudsmeną.
R. Karbauskio ir kitų parlamentarų inicijuotame projekte buvo numatyta, kad valdyba būtų sudaroma ketveriems metams iš septynių asmenų. Šiuo metu LRT valdybos neturi, nacionalinį transliuotoją valdo generalinis direktorius ir taryba.
Išvados projekte atkreipiamas dėmesys, kad valdybai būtų priskiriamos ne tik valdymo, bet ir priežiūros funkcijos, o tai prieštarauja kitiems įstatymams. Pasak ministerijos, LRT generalinis direktorius būtų įstumtas į interesų konflikto zoną, mat būdamas valdybos pirmininku turėtų spręsti klausimus, susijusius su jo paties veikla ir kontrole.
Anot Kultūros ministerijos išvados, įstatymo projekte numatoma įsteigti LRT ombusmeno pareigybė dubliuotų tarybos funkcijas.
Vyriausybei teikiamame išvados projekte atkreiptas dėmesys į būtinybę keisti LRT finansavimą, mažinant skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentą. Anot Kultūros ministerijos, po mokesčių reformos padidėjus bazei, nuo kurios skaičiuojamas GPM, valstybės skiriami asignavimai LRT išaugtų pernelyg smarkiai.
Kitame Vyriausybės išvados projekte siūloma nepritarti R. Karbauskio pasiūlymui dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.
Politikas siūlo, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos (ES) šalyse, galėtų būti atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų Lietuvoje nepriklausomai nuo to, ar yra deklaravę savo išvykimą. Jie būtų laikomi išvažiavusiais iš Lietuvos pagal „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamus duomenis.
R. Karbauskis aiškino, kad Lietuvos piliečiams, kurie gyvena kitose šalyse, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups skolos, taip palengvės skolų administravimo našta „Sodrai“.
Neigiamą Vyriausybės išvados projektą paneigė Vidaus reikalų ministerija. Ji teigia, kad PSD įmokų nemokėjimas Lietuvoje savaime neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvoje nebegyvena.
Ministerija taip pat nurodė, kad asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija irgi nėra patikimas išvykimą liudijantis veiksmas.
Išvados projekte apibendrinama, kad R. Karbauskio siūlymas „yra netikslingas ir sukurtų prielaidas kaupti neteisingus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre“.
Seimas abejoms pataisoms yra pritaręs po pirmosios stadijos – pateikimo.
Gavus Vyriausybės išvadą, klausimas grįš į Seimą. Ji teisiškai neįpareigoja parlamentarų priimti arba nepriimti pataisų.