Dar vienas klausimas, kuriam pritaria ir valdantieji, ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda – Seimo rinkimų ankstinimas. Norima juos iš rudens perkelti į pavasarį, tačiau tam, kad šis pokytis būtų įtvirtintas, reikia arba balsavimo Seime, arba referendumo ir net dviejų Konstitucijos straipsnių pakeitimo.
Konstitucijos 57 straipsnis numato, kad „eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį“. Būtent šį straipsnį reiktų keisti arba balsavimu Seime, arba referendumu.
Jei dėl šio straipsnio pakeitimo būtų balsuojama Seime, tam turėtų pritarti mažiausiai 94 Seimo nariai iš 141. Jei būtų rengiamas referendumas, reiktų surinkti mažiausiai 300 tūkst. pritarimo balsų.
Jei dėl Seimo rinkimų ankstinimo balsuotų Seimo nariai, vieno balsavimo neužtektų. Pirmą kartą mažiausiai 94 balsais tam pritarus, po trijų mėnesių vėl turėtų būti rengiamas balsavimas, kuriame taip pat turėtų būti pritarta ne mažiau nei 94 balsais.
Tačiau vien 57 straipsnio pakeitimo neužtenka, taip pat turi būti aptariama, kodėl šio Seimo rinkimai nutrūksta anksčiau nei po ketverių metų.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, sprendimą dėl Seimo rinkimų datos pakeitimo turėtų priimti patys Seimo nariai, o ne piliečiai referendumo metu.
Tiesa, vieno straipsnio pakeisti neužteks. „55 straipsnyje pasakyta, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams, tad jei rinkimai vyktų kitų metų pavasarį, sutrumpėtų ketverių metų kadencija, todėl keičiant 57 straipsnį, reikia aptarti ir kadencijos sutrumpinimo galimybę“, – tvirtino profesorius.
„Jei Seimas nori rengti rinkimus pavasarį, kovo mėnesį, tai jau yra pats laikas galvoti apie Konstitucijos pataisą, – kalbėjo V. Sinkevičius. – Bet jos projektas Seime yra parengtas, tai nėra nauja idėja, tiesiog atidėta į šalį.“
Jei rinkimų data būtų pakeista, dabartiniams Seimo nariams sutrumpėtų kadencija. Ar Seimo nariai, kuriems sutrumpėtų kadencija, galėtų reikalauti kokios nors kompensacijos už pusmečio praradimą? „Tai įstatymo leidėjo reikalas. Manau, kad būtų teisinga ieškoti kažkokių galimybių kompensuoti kažkokius praradimus ir panašiai. Tai politinio susitarimo reikalas“, – tvirtino MRU profesorius.
Anot V. Sinkevičiaus, jei Seimas norėtų jau kitąmet rinkimus rengti pavasarį, veiksmų dėl to imtis reiktų jau dabar.
Spalį rinkimai vyksta nuo 1992-ųjų
„Prisiminkime, kodėl atsirado spalio mėnuo. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Aukščiausioji Taryba nusprendė surengti pirmalaikius Seimo rinkimus ir tie rinkimai vyko 1992 metų spalio 25 dieną kartu su balsavimu dėl Konstitucijos priėmimo“, – teigė V. Sinkevičius ir įvardijo, kad spalio mėnuo buvo pasirinktas ne iš gero gyvenimo.
„Aukščiausioji Taryba 1992 metais jau negalėjo funkcionuoti efektyviai, negalėjo atlikti įstatymo leidėjo ir panašių funkcijų, nes buvo visiškai suskilusi į dvi dalis. Net posėdžiavo atskirose salėse, – pasakojo V. Sinkevičius. – Todėl buvo nutarta surengti rinkimus rudenį, bet rengiant rinkimus rudenį akivaizdu, kad naujoji išrinkta Seimo dauguma negali formuoti biudžeto.“
V. Sinkevičius teigė, kad rinkimus perkelti į pavasarį būtų racionalų. „Jei visi supranta, kad racionalu rinkimus rengti pavasarį, kad nauja dauguma galėtų formuoti būsimą biudžetą, tai Seimo nariams teks apsispręsti, ar jie atiduoda prioritetą viešajam valstybės interesui, tai yra, kad būtų galimybė naujai daugumai rengti biudžetą, ar jie vis dėlto galvos, kad kodėl turime prarasti pusmetį ir gal neverta daryti tos pataisos“, – svarstė profesorius.
Vis dėlto, jo teigimu, visuomenės interesus labiau atspindėtų sprendimas Seimo rinkimus perkelti į pavasarį.
Seimo rinkimams pavasarį pritaria ir Nausėda
Kitą rytą po rinkimų nakties naujai išrinktas prezidentas G. Nausėda spaudos konferencijoje pritarė valdančiosios daugumos keliamai idėjai Seimo rinkimus perkelti į pavasarį.
„Seniai laikausi nuomonės, kad Seimo rinkimai rudenį nėra pats geriausias dalykas. Nuolat turime tą pačią bėdą – senoji Vyriausybė, paruošusi biudžeto projektą, palieką jį naujai Vyriausybei, kuri neturi galimybių jo iš esmės keistis. Todėl užprogramuoja dar vieneriems metams politiką, kurią yra numačiusi ta senoji Vyriausybė“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.
Seimo rinkimų ankstinimui pritarė ir į Prezidento postą kandidatavęs Vytenis Povilas Andriukaitis. „Jei būčiau išrinktas, kreipčiausi į tautą organizuoti referendumą su siūlymu paankstinti Seimo rinkimus pavasarį“, – prisistatydamas kaip kandidatas kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Po pirmojo rinkimų turo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat kalbėjo, kad naujai išrinktam prezidentui primins savo programoje įrašytą siūlymą ankstinti Seimo rinkimų datą.
Vyriausybėje tam jau pritarta
Vyriausybė siūlymui ankstinti Seimo rinkimus pritarė dar 2017-ųjų pavasarį. Tuo metu buvo siūloma, kad rinkimai iš spalio antro sekmadienio būtų perkelti į kovo antrą sekmadienį.
Pataisų iniciatoriai tuo metu teigė, kad paankstinus rinkimus naujai išrinktas Seimas bei Vyriausybė pirmaisiais kadencijos metais reikšmingiau prisidėtų prie valstybės biudžeto formavimo, sparčiau įgyvendinti rinkimų ar programinius tikslus.
2017-aisiais, Vyriausybėje svarstant rinkimų ankstinimą, premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad datos perkėlimas yra labai aktualus.
„Surengus Seimo rinkimus kalendorinių metų pradžioje, vėliausiai – iki kovo mėnesio pabaigos, būtų nutraukta ydinga praktika, kai naujai išrinktam Seimui tenka priimti ankstesnės kadencijos Seimo suformuotos Vyriausybės parengtą biudžetą“, – tuo metu kalbėjo premjeras.