Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas sakė, kad, kaip prezidentė, D. Grybauskaitė buvo gera, tačiau klaidų buvo neišvengta. Geriausiai, liberalo nuomone, prezidentei sekėsi užsienio politikos ir saugumo srityse, nes, anot jo, D. Grybauskaitei pavyko mobilizuoti Lietuvos politikus nacionaliniams interesams užsienio politikoje. Atstovavimą šaliai užsienyje, Lietuvos europeizaciją, pasipriešinimą Rusijos hibridinėms grėsmėms, susitarimą didinti gynybai skiriamas išlaidas, pasak E. Gentvilo, reikėtų vertinti kaip labiausiai pasisekusią prezidentės valdymo dalį.
„Tiesa, kadencijos pradžioje buvo nesusipratimų – prezidentė nevyko į Prahą susitikti su Baracku Obama...“, - prisiminė E. Gentvilas, pridūręs, kad, be praleisto vizito Latvijoje dėl sugedusio lėktuvo, antroje kadencijoje tokių ryškesnių klaidų D. Grybauskaitė nepadarė.
Vis dėlto, anot jo, vidaus ir ekonomikos politikoje bei kovoje su korupcija trūko nuoseklumo. Taip pat LRLS lyderis įvardijo generalinio prokuroro Dariaus Valio paskyrimą kaip didžiulę nesėkmę ir skeptišką prezidentės požiūrį į politines partijas pavadino perspaustu.
Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bendrą prezidentės valdymo laikotarpį taip pat vertino labiau pozityviai. Prezidentės stiprybė, jo manymu, taip pat buvo užsienio politikos srityje.
„Prezidentė tvirtai dalyvavo užsienio politikos formavime, taip pat ir Ukrainos konfliktas, suskystintųjų gamtinių dujų klausimo tvirtų pozicijų laikymasis, tai manau, kad šį sekmadienį išrinktas prezidentas užsienio politikoje turės pakankamai stipriai reikštis ir tos kartelės nenuleisti“, - Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Kaip labiausiai įsiminusius neigiamus aspektus, R. Žemaitaitis įvardijo D. Grybauskaitės bandymą egzaminuoti ministrus bei prezidentės nesusikalbėjimą su partijomis.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas sutiko su kolegų nuomone, kad prezidentė savo pareigas vykdė gerai, ir bendrą dviejų kadencijų laikotarpį vertina labiau pozityviai, tačiau, anot jo, klaidų buvo neišvengta.
Kaip teigiamą dalyką G. Kirkilas išskyrė krašto apsaugos stiprinimą. Kaip buvęs krašto apsaugos ministras, G. Kirkilas teigė, jog didelis pasiekimas, pasak jo, buvo bendrieji gynybos su NATO planai, taip pat užsienio kariškių vizitai Lietuvoje.
LSDDP lyderis pažymėjo, kad labiausiai kritikos prezidentė nusipelnė dėl nesugebėjimo surasti kontaktą su politinėmis partijomis.
„Čia tikriausiai didžiausias minusas buvo“, - konstatavo G. Kirkilas.
Kitas kalbintas politikas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis atsisakė vertinti prezidentės D. Grybauskaitės valdymo dešimtmetį.
„Rinkimai vyksta, nėra prasmės jau vertinti. Viską išsakiau“, - trumpai konstatavo V. Tomaševskis.
D. Grybauskaitė nuo 1999 metų iki 2000 m. dirbo finansų viceministre, 2000-2001 m. - užsienio reikalų viceministre, 2001-2004 m. - finansų ministre. 2004 m. buvo deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. Nuo 2009 m. liepos 12 d. eina Lietuvos prezidentės pareigas. Antroji jos kadencija baigsis 2019 m. liepos 12 d.