O kokie kandidatų žingsniai ir kaip paveikia rinkėjų apsisprendimą? Apie tai „Žinių radijuje“, laidoje „Atviras pokalbis“, likus vos kelioms dienoms iki rinkimų antrojo turo dienos, kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė prof. Ainė Ramonaitė ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Ekspertų teigimu, pastaruoju metu vyksta rami kova, o ir didesnius žingsnius žengia ne kandidatai, o partijos.

„Komunikacijoje vadinamosios „juodosios gulbės“ nebuvo iššauta. Nebuvo iššauta kažko tokio įspūdingo, kad visiškai apverstų kortų išsidėstymą, – rinkiminę kovą vertino viešųjų ryšių ekspertas K. Gečas. – Bet matematiškai skaičiavimas yra nenaudingas Šimonytei. Nausėda labiau priimtinas platesnei visuomenės daliai, bet įdomu tai, kas paskutinėmis dienomis, paskutinę savaitę, prieš kandidatus pradėjo žaisti politinės jėgos.“

Ainė Ramonaitė

Viešųjų ryšių ekspertas įvardijo du partijų ėjimus – I. Šimonytei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) partija pervedė pinigų kampanijos išlaidoms padengti, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išreiškė paramą G. Nausėdai.

„Šimonytė buvo atitolusi nuo konservatorių, bet jie ją prisiartino su savo pinigų pervedimu. Tai toks faktas, kurio nepakeisi. Iš kitos pusės „valstiečiai“ su savo vakarykščiu Karbauskio pareiškimu ir pažadu nutraukti tyrimus, – kalbėjo ekspertas. – Kaip supratau šitą žinutę, nes jis tiesiogiai taip nesakė, kad Nausėda paskirs teisingus prokurorus ir mes („valstiečiai“ – DELFI) nebetirsime. Tai suprantu kaip tam tikrą šantažo formą, „valstiečiai“ kaip ir „prisiparkavo“ Nausėdą pas save.“

K. Gečo teigimu, toks „valstiečių“ žingsnis prie savęs prisiartinti G. Nausėdą – patogus žingsnis I. Šimonytei. Nors ekspertas pažymėjo, kad I. Šimonytei reikėjo nueiti į susitikimą su „valstiečiais“ ir parodyti, kad ji gali kalbėtis.

Laura Matjošaitytė

Kalbėdama apie rinkėjų pasirinkimus ir reakcijas į tokius politinius žingsnius profesorė A. Ramonaitė pažymėjo, kad rinkėjai remiasi ne tik simpatijomis. „Žmonės taip galvoja, kad viskas atsiremia į žmogaus vertybes, kad žiūri tik į asmenį, bet yra giluminiai dalykai, kurie daug nulemia. Metai iš metų matome rinkėjus, jie turi tam tikrą stabilią struktūrą. Tik atrodo, kad visi jie labai lankstūs – kur papučia vėjas, ten ir balsuoja, bet ne, taip nėra“, – tvirtino A. Ramonaitė.

Profesorė taip pat pažymėjo, kad rinkėjai labai ilgai atsimena visas nuoskaudas ir politikų klaidas. Net jauni rinkėjai, kurie patys neatsimena anksčiau buvusių įvykių, nuoskaudas gali perimti iš tėvų.

VRK antrajame ture skaičiuoja didesnį rinkėjų aktyvumą, nors ekspertai laidoje diskutavo, kad reiktų palaukti rinkimų dienos ir tada skaičiuoti, esą išankstinis balsavimas tikros statistikos dar neatspindi. O kas kandidatams būtų patogiau: didesnis ar mažesnis rinkėjų aktyvumas?

Kęstutis Gečas

„Man susidaro toks įspūdis, kad Šimonytei nenaudingiausias variantas – vidutinis aktyvumas. Jei būtų labai mažas jai būtų naudinga ir jei būtų labai didelis jai būtų naudinga, – teigė A. Ramonaitė. – Jos yra du skirtingi elektoratai, kurie elgiasi pagal skirtingą logiką. Vieni yra konservatorių rinkėjai. Dėl to jai tarsi mažesnis aktyvumas būtų naudingesnis, nes konservatoriai, kaip žinia, visi ateina. Bet, kita vertus, jos elektoratas yra ir jaunimas, kuris sunkiau prognozuojamas.“

Tam pritarė ir K. Gečas bei pridūrė, kad pirmame ture už G. Nausėdą balsavęs rinkėjas gali persigalvoti ir balsuoti už I. Šimonytę. Vis dėlto, jis pridūrė, kad jei nebus jokių netikėtumų, G. Nausėdos poziciją vertina kur kas stipriau.

K. Gečas dar kartą priminė ir R. Karbauskio paramą G. Nausėdai, tačiau tvirtino, kad ši parama gali daugiau pakenkti nei padėti. „Jei jie („valstiečiai“ – DELFI) būtų patylėję, tai „valstiečių“ rėmėjai natūraliai būtų tikrai balsavę už Nausėdą, o ne Šimonytę“, – tvirtino K. Gečas, kuriam pritarė ir A. Ramonaitė.

Kur aktyvumas didesnis - mažesniuose ar didesniuose miestuose? L. Matjošaitytės teigimu, mažesniuose miestuose aktyvumas visada didesnis.

O su kokiomis nuotaikomis rinkėjai ateina balsuoti? „Per išankstinį balsavimą pastebime, kad rinkėjai ateina šiek tiek piktoki, nusiteikę piktai, galbūt pavargę nuo visų rinkimų, o čia eiti balsuoti reikia. Tai referendumai, tai prezidento rinkimai, visai neseniai buvo savivaldybių tarybų rinkimai. Įvairūs moksliniai tyrimai irgi rodo, kad kuo daugiau žmogui reikia eiti balsuoti, tuo jis tampa pasyvesnis, irzlesnis, – kalbėjo L. Matjošaitytė. – Žmonės nebežino, už kurį kandidatą reikėtų apsispręsti balsuoti. Kita vertus, pasiėmę balsavimo biuletenį, kabinoje labai greitai kabinoje susisuka ir iš jos išeina. Neužgaišta, matyt, jau turi išsirinkę savo favoritą.“

Visą laidą klausykite čia: