Laidoje „DELFI diena“ Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas tikino, kad G.Nausėdos strategija yra teisinga.
„Nausėda bando pakilti virš visų. Būti politiku, stovinčiu virš visko. Tokia strategija yra teisinga, jis palieka daug galimybių kitokias pažiūras turintiems žmonėms balsuoti už jį, nes savo poziciją jis reiškia gerokai ramiau“, – tikino docentas.
Vytautas Bakas, paklaustas, ar buvo susitikęs su S.Skverneliu ir ar žino, ką jis palaikys, V.Bakas atsakė, kad premjeras pats pasakys, ką ketina remti.
„Taip, mes buvome susitikę, kiek žinau, premjeras artimiausiu metu išreikš savo poziciją. Premjeras pats pasakys, ką žada palaikyti. Aš esu sąžiningas, galiu argumentuoti savo sprendimą, o balsuoti iš kažkokių pragmatinių paskatų, nematau prasmės, ne tas laikas, mes renkame valstybės vadovą, nuo kurio lyderystės priklausys mūsų gyvenimo kokybė. Niekada gyvenime nesu stovėjęs po medžiu, stengiuosi visada priimti sprendimą“, – sakė V.Bakas.
Bakas paaiškino sprendimą
DELFI laidoje V. Bakas detaliau paaiškino savo sprendimą palaikyti I.Šimonytę. Jis paminėjo vieną, jo žodžiais, svarbų kandidatės žingsnį, kai buvo atsisakyta išties didžiulės paramos.
Anot V.Bako, tokiu elgesiu I.Šimonytė parodė, kad sugebėtų atsispirti net ir labai įtakingų žmonių paramai.
„Aš jau sakiau, kad geriau maži skaidrūs burbuliukai, negu dideli burbulai, kurie yra pučiami šešėlyje. Aš rinkausi remdamasis vertybinėmis nuostatomis tarp skaidrumo ir tarp interesų grupių, kurios akivaizdžiai matomos už vieno iš kandidatų, kuris netgi nenori kalbėtis su visuomene, atsakyti į klausimus apie finansinę kampaniją, kuri tikrai yra neadekvati. Mes matome pono Sutkaus verslo konfederaciją, kuri nuolat šmėžuoja už pono Nausėdos, tai kelia susirūpinimą. Įsivaizduokite, jeigu jam yra patogiau paskambinti Sutkui, negu kariuomenės vadui ir susitikti. Aš analizavau paramos kampaniją, mačiau, kad būtent su šia konfederacija susijusios įmonės skyrė didelę paramą. Aš turiu omenyje įmonių vadovus.
O ponia Šimonytė, tiesą sakant, didelis jos pliusas yra tas, kad ji atsisakė Vilniaus prekybos vieno iš savininkų paramos. Kaip žinia, kadaise Vilniaus prekyba dalyvavo kuriant vieną stambiausių politinių aferų „Leo Lt“. Tai yra toks rimtas žingsnis, parodantis, kad kandidatas sugeba atsispirti netgi labai įtakingų žmonių paramai. Aš organizavau parlamentinį tyrimą ir mačiau, kiek žalos padaro interesų grupės, todėl skaidrumas man labai svarbu. Savo sprendimą rinkausi ne tiek pagal asmenybę, o tarp skaidrumo ir kažkokio rūko“, – DELFI aiškino V.Bakas.
Rizikuoja prarasti pasitikėjimą
V.Bakas taip pat tikino, kad nebijo, jog gali prarasti nemažos valstiečių elektorato dalies pasitikėjimą.
„Aš suprantu, kad rizikuoju būti pasmerktas valstiečių elektorato dalies, nes tikrai tas antagonizmas yra, bet tie vertybiniai principai man yra svarbiau. Aš manau, kad atėjo laikas imtis lyderystės ir pačiam Seimui. Seimo vaidmuo galėtų būti gerokai solidesnis“, – patikslino V.Bakas.
Paklaustas apie valstiečių valdybos posėdį, V.Bakas pabrėžė, kad turbūt pirmą kartą frakcijoje buvo jaučiama demokratija. Tiesa, balsai, anot jo, pasiskirstė nevienodai.
„Aš nedalyvavau valstiečių valdybos posėdyje ir nesu valdybos narys. Tikrai keista, kad iš pradžių yra sakoma, kad abu kandidatai yra konservatorių, yra gąsdinami žmonės, o paskui staiga yra tarsi atsiverčiama. Kitas dalykas yra tas, kad frakcijos posėdyje ne visi nariai pritarė sprendimui remti vieną kandidatą. Buvo, man rodos, daugiau kaip 10 žmonių, kurie balsavo, kad nieko nereikia remti. Balsai posėdyje pasiskirstė 20 prieš 10. Aš džiaugiuosi, kad partijoje po truputėlį atsiranda demokratija. Kiek aš žinau, valdyboje vieningo sprendimo nebuvo. Kiek man skambino kai kurie nariai, tai tikrai nebuvo vieningo sprendimo“, – DELFI laidoje sakė V.Bakas.
Nausėda – valstiečių taikinys?
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas įvertino valstiečių sprendimą palaikyti G.Nausėdą, o ne I.Šimonytę.
„Džiugu, kad demokratija ateina ir į valstiečių partiją. Visiškai natūralu ir normalu, kad skirtingi partijos nariai gali turėti skirtingas nuomones, turi būti diskusijos, ginčai. Tai yra normalūs procesai. O kalbant apie patį pasirinkimą, akivaizdu, kad siekiama tam tikrų tikslų. Visų pirma, turbūt yra mąstoma apie Europos Parlamento rinkimus, kad reikia ieškoti būdų mobilizuoti rinkėjų elektoratą. Taigi yra siekiama abipusės naudos, galima sakyti, kad tam tikra prasme tai yra piršlybos iš reikalo, kad reikia tai padaryti net ir per sukąstus dantis“, – tikino A.Šuminas.
Jis taip pat pridūrė, kad žodžio laikymasis nėra stiprioji politikų pusė.
„Akivaizdu, kad tie žodžiai (apie galimą pasitraukimą į opoziciją) buvo pasakyti rinkimų kontekste, projektuojant, kad antrajame ture Saulius Skvernelis konkuruotų su Gitanu Nausėda. Gitanas Nausėda buvo kaip ir pagrindinis valstiečių taikinys. Viena vertus, buvo siekiama, kad Gitanas Nausėda nepraeitų į antrą turą, o jeigu vis tik praeitų, kad Skvernelio šansai būtų kuo didesni. O žodžio laikymasis politikoje yra labai sąlyginis dalykas, ypač, kai kalbame apie rinkimus, dažnai politikai ieško naujų sąjungininkų“, – kalbėjo A.Šuminas.
V.Bako teigimu, joks politikas ar kitas žmogus nėra ir nebuvo taikinys.
„Mūsų tikslas buvo laimėti rinkimus, abu kandidatai buvo mūsų konkurentai. Mūsų tikslas buvo mūsų rinkėjų širdys, mes labai daug dėmesio skyrėme susitikimams su žmonėmis ir neturėjome kažkokių taikinių. Mes norėjome atskleisti Skvernelį kaip asmenybė. Gal kažkiek pritrūko laiko, nei vienas žmogus tikrai nėra mūsų taikinys“, – aiškino V.Bakas.
Visą pokalbį galite žiūrėti DELFI laidoje.