Pirmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidatės I. Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas išplatino aštuonis klausimus G. Nausėdai bei kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl jo rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo. VRK nusprendė išsamiai išnagrinėti skundą ir atsakyti į klausimus po rinkimų, o G. Nausėdos štabas atsakė vos į vieną klausimą – štabe visi dirba neatlygintinai, išskyrus iždininkę, nes taip numato įstatymai.
Vis dėlto, G. Nausėdos štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas DELFI atsakė į daugiau klausimų bei įvardijo preliminarias rinkimų kampanijos išlaidas, nors skaičiuoti skolų nepanoro – iki penktadienio nakties abu kandidatai vis dar gali priimti pinigines aukas, tad rinkimų kampanijai surinktos lėšos, kaip teigia A. Zabarauskas, dar gali paaugti.
Perpus mažiau nei I. Šimonytės – tiek, anot G. Nausėdos, turėtų kainuoti visa jo rinkiminė kampanija. Tą patvirtino ir jo štabo komunikacijos vadovas A. Zabarauskas, kuris, nors štabe neatlygintinai dirba jau nuo praėjusių metų spalio, pats paaukojo savo santaupų rinkiminei kampanijai. Jis – ne vienintelis štabo narys, prie kampanijos prisidėjęs finansiškai.
Komandos branduolyje – neatlygintinai dirbantys profesionalai
A. Zabarauskas teigia, kad tiksliai sunku suskaičiuoti, kiek savanorių dirba G. Nausėdai, tačiau įvardijo, kad pagrindinių asmenų štabe yra apie 10-12. „Tiksliai nežinome. Štabe yra pagrindiniai žmonės ir savanoriai. Savanorių nuolat zuja, štabe vyksta paskutiniai darbai, agitacinės medžiagos dalybos, tai tų žmonių daug. Bet kertiniai yra turbūt dešimt-dvylika“, – DELFI teigė A. Zabarauskas.
Jo teigimu, komanda susiformavo šių metų pradžioje, nors kai kurie prie jos dirba nuo tos dienos, kai G. Nausėda pranešė kandidatuosiantis į Prezidento postą. „Komandą rinkome nuo spalio. O intensyvus darbas prasidėjo jau nuo rugsėjo, kai pasiskelbė, tik nariai jungėsi pakeliui. Maždaug sausį jau turėjome susiformavę branduolį“, – kalbėjo A. Zabarauskas.
Kaip teigė štabo atstovas, renkant komandą svarbiausi kriterijai motyvacija, pagarba ir dorumas. „Rinkomės pagal tai, kokia žmonių motyvacija ateiti į šitą darbą, ko jie nori. Ar jie nori šlovės, ar nori padėti Gitanui, ar nori pramankštinti savo profesinius raumenis. Iš esmės pagrindinis kriterijus – motyvacija“, – tvirtino A. Zabarauskas, kuris iki praėjusių metų pavasario dirbo ryšių su visuomene konsultantu privačiame sektoriuje.
G. Nausėdos štabui vadovauja Algė Budrytė, jame taip pat dirba projektų vadovė Sofija Armoškaitė, Lina Svidinskaitė kuruoja savanorius ir regionų koordinatorius Lietuvoje, vizitus bei renginius šalyje ir užsienyje organizuoja Ieva Ulčickaitė, prieš tai aštuonerius metus dirbusi ES reikalų koordinavimo srityje, reklamos projektų vadovė – Daiva Mačėnaitė. Štabo komandoje taip pat dirba Jolita ir Danas Azikejevai, Liutauras Galinis, Gerda Gintautė, Vaiva Bradulskienė, Audronė Juškevičinė ir Aidas Jarušaitis.
Komandoje nuo praėjusių metų pabaigos dirba ir buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, kuris konservatorių rinkimuose dirbo Vygaudo Ušacko štabe. „Atsimenu tą pokalbį tarp Gitano ir Povilo. Gitanui padarė įspūdį tai, kaip Povilas prisistatė, kaip kalbėjo apie darbinius dalykus. Povilas pasakė: „man nesvarbu, kaip baigsis šis pokalbis, aš vis tiek rinkimuose balsuosiu už jus“, – įspūdį palikusią nuostatą įvardijo A. Zabarauskas.
Per pastaruosius metus pasikeitusias P. Mačiulio pozicijas A. Zabarauskas nekritikavo: „Žmogaus ėjimas iš vienos komandos į kitą, kaip ir sporte. Tu esi profesionalas – su kuo tu sutari, su tuo ir dirbi. Yra tik vienas svarbus motyvas politikoje, galbūt ir sporte – vertybinis pagrindas ir pamatas“.
P. Mačiulis – dar vienas štabo narys, kampanijai paaukojęs savo santaupų, nors štabe taip pat dirba neatlygintinai.
DELFI šaltinių teigimu, be įvardytų asmenų štabui padeda ir buvęs SEB banko darbo su VIP klientais vienas iš vadovų. Jis esą skambino VIP klientams ragindamas padėti G. Nausėdai finansiškai, tačiau A. Zabarauskas DELFI teigė apie tokį asmenį nė negirdėjęs ir jo tvirtino net nepažįstantis.
Buvo pasiruošę du scenarijus
Pirmojo turo metu sociologinėse apklausose trijų pirmųjų vietų nė karto nebuvo užleidę trys kandidatai: Saulius Skvernelis, G. Nausėda ir I. Šimonytė, todėl, kaip teigia A. Zabarauskas, G. Nausėdos štabas buvo pasiruošęs du scenarijus antram turui. „Tai scenarijus A ir scenarijus B. Abu lygiaverčiai. Nepriklausomai nuo to, kokios buvo sociologinės apklausos ir ką jos rodė per visą rinkimų kampanijos laikotarpį, mūsų štabe buvo tas leitmotyvas, kad yra trys lygiaverčiai lyderiai. Visus turime vertinti kaip lyderius, visi stovime vienoje linijoje, – teigė a. Zabarauskas ir pridūrė, kad ruošėsi aršesnei kovai nei pirmajame ture. – Mes tiksliai žinojome, kad antras turas bus visiškai kitoks nei pirmas ir kad antrame ture galioja kitos taisyklės.“
Jo teigimu, pirmame ture kandidatai turėjo galimybių pristatyti savo vizijas, tačiau antras turas tapo nauju baltu lapu.
„Mes atkreipėme dėmesį į Ingridos Šimonytės pasisakymą rytinėje spaudos konferencijoje (vykusioje kitą rytą po pirmojo rinkimų turo – DELFI), kad visos priemonės įmanomos. Tas visiškai atitinka antrojo turo realijas. Ne tik šiuose rinkimuose, bet ir kituose. Prisimename kratas Valdą Adamkų parėmusiose partijų būstinėse ir panašiai. Šiuose rinkimuose tokių veiksmų net nėra, todėl galima sakyti, kad jie yra švelnesni, – kalbėjo A. Zabarauskas. – Vyksta tik kova komunikaciniame lauke ir įtarimų kėlimas, bandymas pridengti savo silpnąsias vietas. Čia dar ne pati aštriausia kova, kokia galėjo būti.“
Pagal scenarijų B, G. Nausėda antrajame ture turėjo susikauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu S. Skverneliu. Ar kova būtų aršesnė nei dabar vykstantis varžymasis su konservatoriais, A. Zabarauskas nespėliojo, tačiau patvirtino, kad trečiadienį vykęs „valstiečių“ ir G. Nausėdos susitikimas parodė visuomenei, kad abi pusės linkusios kalbėtis.
„Akcentas yra, mano galva, tame, kad abi pusės neužkirto sau kelių kalbėtis. Tiek Gitanas Nausėda, tiek „valstiečių“ frakcija turi didelių požiūrio skirtumų, bet abi šalys norėjo parodyti, kad abi pusės nori kalbėtis, – tvirtino štabo komunikacijos vadovas. – Jei tokia pati iniciatyva ateisi iš konservatorių, mes lygiai taip pat elgsimės. Nepriklausomai nuo to, kokios vyksta batalijos, mes su jais mūsų pergalės atveju kalbėsimės. Konstruktyviai.“
Teigia, kad konservatoriai keliamais klausimais dangsto savo žingsnius
Pirmadienį konservatorių štabo paviešinti klausimai G. Nausėdai, A. Zabarausko teigimu, buvo bandymas užglaistyti galimą susidomėjimą konservatorių žingsniu – didelės pyrago dalies atrėžimą I. Šimonytės kampanijai.
„Svarbu suprasti bendrą kontekstą ir matyti bendrą paveikslą, – teigė A. Zabarauskas. – Ji buvo pozicionuojama kaip nepriklausoma kandidatė ir tai buvo aiškiai pabrėžiama. Tai buvo pabrėžiama renkant lėšas, ji yra daugiausia mažų aukų surinkusi kandidatė šiuose rinkimuose. Tuo bandoma parodyti, kad ji turi didelį žmonių palaikymą. Ko gero taip ir yra. Su visa pagarba tiems žmonėms, kurie aukojo jai, bet klausimas gali būti keliamas ir taip: kiek tarp tų žmonių yra konservatorių partijos narių?“ – klausė A. Zabrauskas bei pridūrė, kad viešų klausimų sulaukė iš karto po to, kai partija I. Šimonytei skyrė 330 tūkst. eurų.
Ir nors štabo komunikacijos vadovas teigė, kad norint būtų galima užduoti viešų klausimų dėl aukų I. Šimonytės štabui, pridūrė, kad jų komanda to neketina daryti. „Jei norėtume kabinėtis prie konservatorių taip, kaip jie kabinėjasi prie mūsų, paprašytume jų pateikti sąrašą arba įrodyti, kad tos smulkios aukos, kurios yra sugeneruotos ir demonstruojama, kad ji turi didžiulį visuomenės palaikymą, nėra tiesiog konservatorių partijos narių pagal komandą pervestos lėšos, – teigė A. Zabarauskas. – Nieko prieš konservatorių partiją, nieko prieš, kad yra daromos tos aukos. Esu įsitikinęs, kad tarp tų smulkių aukų yra daug žmonių, nuoširdžiai palaikančių Ingridą.“
Jo teigimu, dar vienas svarbus momentas – parašų rinkimas. I. Šimonytė VRK pateikė rekordinį parašų kiekį – vos per parą kandidatė surinko reikiamą kiekį elektroninių parašų – 20 tūkst., iki parašų rinkimo dienos pabaigos vien elektroninėje erdvėje jų buvo daugiau nei 40 tūkst., dar beveik 28 tūkst. jos rėmėjai surinko popieriniuose parašų rinkimo lapuose.
Tai, anot A. Zabarausko – rinkiminis formalumas ir pridūrė, kad parašų rinkime ir G. Nausėda buvo išskirtinis. „Buvo intensyvi kampanija ir iki paskutinės minutės buvo siekiama to rekordo, kad šiuo veiksmų parodytų masinį žmonių palaikymą ir jos nepriklausomybę nuo partijos, – apie I. Šimonytės štabo veiksmus kalbėjo A. Zabarauskas. – Tai užgožė visą faktą, kad Gitanas Nausėda – vienintelis Lietuvos istorijoje nepriklausomas kandidatas – reikiamus parašus surinko per 84 valandas tuos 20 tūkst.“
Vis dėlto, I. Šimonytės nepriklausomumą nuo partijos paneigė finansinė auka, kurią antrojo turo metu jai paaukojo konservatorių partija iš savo gautų dotacijų – 330 tūkst. „Faktais buvo demonstruojamas žmonių palaikymas kaip nepriklausomai kandidatei. Tuo pačiu buvo planuojamos rinkimų kampanijos išlaidos, kurios viršijo surinktas aukas. Planuodami jie turėjo turėti mintyje, kad ateis konservatorių partijos parama, – teigė A. Zabarauskas. – Iš karto po pirmojo turo ta parama atėjo ir vienu ypu nubraukė visą nepriklausomos kandidatės įvaizdį, kuris buvo kurtas ilgai, stropiai ir labai profesionaliai. Jie šaunuoliai dėl to.“
Tačiau, štabo atstovo teigimu, būtent po lėšų pervedimo į kandidatės sąskaitą jie sulaukė ir jau minėtų aštuonių klausimų, kuriuose buvo suabejota G. Nausėdos kampanijos finansų skaidrumu.
„Tai buvo iškelta praeitą savaitę ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį konservatorių lyderiai pasirodė su kritikos žinutėmis, o kai prasidėjo išankstiniai rinkimai, prasidėjo vieši klausimai mums. Tuo nušauta net keli zuikiai, strategiškai gerai apgalvota“, – teigė A. Zabarauskas ir pridūrė, kad G. Nausėda po tokio konservatorių žingsnio atsidūrė besiteisinančioje pozicijoje.
Šimonytei aukoja partija, Nausėdai – štabo nariai
I. Šimonytė, kaip partijos iškelta kandidatė, gali gauti finansinę partijos paramą, tačiau G. Nausėda, kaip nepriklausomas kandidatas, gali rinkti tik fizinių žmonių aukas. Vieno asmens auka negali viršyti 8850 Eur.
Ne visų žmonių aukas priėmusio G. Nausėdos štabo atstovas DELFI teigė, kad tikrina aukojančiųjų reputaciją, o apie stambias sumas paaukojusius asmenis teigia, kad normalu, jog tie žmonės yra arba verslininkai, arba aukštas pareigas užimantys asmenys.
„Sumos, kurios viršija 1, 2 ar 3 tūkstančius eurų, kai kurios sumos – 8 tūkstančiai eurų. Kas Lietuvoje turi tokias sumas pinigų? Koks visuomenės sluoksnis? Tai paprastai nuosavą verslą turintys arba aukštas pareigas užimantys samdomi darbuotojai. Tai tie žmonės. Jie – tokie patys žmonės, kaip ir mes. Kai kurie, pavyzdžiui Rajinder Kumar Chaudhary, parėmė ir Ingridą Šimonytę, ir Gitaną Nausėdą“, – kalbėjo A. Zabarauskas.
R. K. Chaudhary sausio mėnesį į I. Šimonytės aukų sąskaitą pervedė tūkstantį eurų, o balandį G. Nausėdai skyrė 1,2 tūkst.
VRK tinklapyje nurodoma (gegužės 23 d. ryto duomenys – DELFI), kad per aukų rinkimo laikotarpį G. Nausėdos štabas aukojusiems asmenims grąžino 28845 Eur. Iš viso aukos buvo grąžintos 68 fiziniams asmenims ir vienai įmonei.
Priimtos aukos siekia nuo vieno iki 8850 Eur. Daugiausia, neskaitant paties G. Nausėdos, kuris savo kampanijai skyrė 17700 Eur, paaukojo Jonas Jablonskis.
Dideles sumas paaukojo ir Rimantas Busila bei Vytautas Kupliauskas, po 7500 ir 7360 Eur. Abu dirba LTL Kredito unijoje.
Nors daugiausia investavo Danutė, Stanislovas ir Laura Vaiciukevičiai – bendra šių asmenų paaukota suma siekia 14600 Eur.
Tačiau kampanijai aukoja ir patys štabo nariai. Štabo komunikacijos vadovas A. Zabarauskas gegužės 2 d. paaukojo 3400 Eur, buvęs Kauno vicemeras P. Mačiulis dar gruodį pervedė 2400 Eur. Vizitus bei renginius šalyje ir užsienyje organizuojanti I. Ulčickaitė gruodžio pradžioje skyrė 1200 eurų.
Štabe dirbančios V. Bradulskienės vyras Povilas balandį kampanijai skyrė 5000 Eur.
A. Zabarauskas DELFI teigė, kad nenagrinėjo aukojusių žmonių sąrašo ir netikrino, ar pažįsta tuos, kurie aukojo. Tai – štabo vadovės pareigos. Tačiau A. Zabarauskas neslėpė, kad prašė žmonių aukoti. „Taip, tarp tų žmonių yra tokių, kurių mes prašėme. Tai vyko, nes yra regioniniai susitikimai. Regioninis susitikimas turi tris dėmenis: susitikimas su bendruomene, susitikimas su savivalda ir susitikimas su verslo bendruomene pristatyti savo idėjas ir prisistatyti pačiam. Ir tuo pačiu, jei palaiko asmenį ir jo požiūrį, prašyti paaukoti pinigų. Tai sugeneravo tam tikrą srautą pinigų. Bet netikrinome, kurie yra iš regioninių susitikimų, kurie yra šiaip iš mūsų rato ir palaiko. Tai nebe taip svarbu“, – teigė A. Zabarauskas.
Pasidomėjus, kodėl jis pats nusprendė paaukoti pinigų nors dirba kampanijoje neatlygintinai, teigė, kad turėjo santaupų ir aukojo įvertinęs šeimos biudžetą. „Pasiskaičiavau, kiek turiu pinigų, ar man pakaks pragyventi iki liepos mėnesio, – teigė A. Zabarauskas. – Tada pasiūliau Gitanui Nausėdai, kad galiu jam padėti, nes man atrodo, kad jei nesubursi stiprios komandos, tai iš viso to potencialo, kurį turi, nieko gero neišeis. Kodėl paaukojau tokią sumą? Pirma, galiu sau tai leisti. Antra, mums trūksta pinigų.“
Jis teigė, kad neplanavo aukoti, tačiau įvertino susidariusią situaciją. „Neplanavau aukoti, bes esame situacijoje, kai turime vykdyti bent minimalią kampaniją. Mums juokinga, kai sako, kad toks pat intensyvumas, – teigė A. Zabarauskas. – Paaukojau maksimalią pinigų sumą, kurią galėjau paaukoti pagal savo 2017 metų pajamas, deklaravau turtą, nes anksčiau to nereikėjo daryti, tam, kad parodyčiau, kad esu visas toje kampanijoje. Mes neturime nieko, kas stovi už mūsų. Esame maža trijų šimtų Nausėdos spartiečių komanda, Termopilų tarpeklyje besikaunanti su trylika tūkstančių persų iš abiejų partijų.“
G. Nausėda iki gegužės 23 dienos ryto yra surinkęs 217529,50 Eur aukų. I. Šimonytė - 541188,47 Eur, iš jų 330 tūkst. paaukojo TS-LKD partija. I
Įvardijo preliminarias kampanijos išlaidas
Didžiausią išlaidų dalį G. Nausėdos kampanijoje sudaro reklama ir jos sklaida. A. Zabarausko teigimu, reklamos sklaida ir rengimas kainavo apie 160 tūkstančių eurų.
Tiesa, G. Nausėda naudojo ne visas galimas platformas. Regioniniuose laikraščiuose ir žurnaluose, kuriuose, kaip galima pastebėti pagal VRK viešinamas ataskaitas, daugiausia reklamavosi S. Skvernelis. G. Nausėda – televizijoje, o regioninėse žiniasklaidos priemonėse nusprendė apskritai nesiviešinti.
„Televizijos reklama užima liūto dalį – daugiau nei šimtas tūkstančių eurų skirta. Lauko reklamai – 26. Lukauskas turbūt vėl sakys, kad Nausėda suklaidino, sakydamas, kad dvidešimt. Bet kandidatas neturi žinoti tikslių skaičių. Žino apytiksliai“, – teigė A. Zabarauskas.
I. Šimonytės štabo vadovas P. Lukauskas, užduodamas minėtus aštuonis klausimus G. Nausėdai, viename jų klausė: „Ar tiesa, kad antro rinkimų turo LRytas TV debatų metu visuomenei pateikėte klaidinančią informaciją teigdamas, kad aktyvi lauko reklamos stendų kampanija paskutiniame pirmojo turo etape jums kainavo tik 20 000 EUR, nors pagal reklamos monitoringo duomenis ir VRK deklaruotus įkainius, tokios apimties kampanija kainuoja ~32 000 EUR. Jei taip, tai dėl kokių priežasčių klaidinate rinkėjus?“
G. Nausėdos reklamas kampanijos metu taip pat buvo galima matyti lauko stenduose ir radijuje. A. Zabarauskas įvardijo, kiek kainavo visų reklamų gamyba. „Reklamos gamybai iš viso išleidome 3200. Tai televizijos klipo filmavimas, lauko ir radijo reklama“, – tvirtino A. Zabarauskas.
G. Nausėdos kampanijoje buvo panaudotas ne vienas reklaminis klipas. Viename, kuris garsiai nuskambėjo žiniasklaidoje, buvo panaudoti iš užsienio agentūrų pirkti filmuoti vaizdai, o kitame – kaimynai. A. Zabarausko teigimu, pirmasis klipas kainavo 2,5 tūkst. eurų, antrasis buvo pagamintas savanorių.
„Kaimynų klipas nekainavo nieko, nes jį atliko savanoriai. Mes neplanavome to daryti kaip klipo. Politikos senbuviai galvoja, kad viskas suplanuota, sustyguota, sudėliota, – tvirtino štabo komunikacijos vadovas. – Buvo taip, kad planavome nufilmuoti keletą filmukų feisbukui, atvažiavo mūsų savanoriai filmuoti, bet tuo metu atėjo kaimynai, pradėjo vaikščioti, kalbėtis ir kilo mintis nusifilmuoti ne tik tai, ką suplanavome, bet ir su kaimynais. Kai pamatėme jau sumontuotą klipą, supratome, kad reikia jį leisti į televiziją ir nesirūpinti, nes buvo planas pirkti dar vieną.“
A. Zabarauskas teigia, kad savanoriai yra tvirtas jų kampanijos pagrindas, nes visi jie dirba neatlygintinai. „Mūsų oponentų štabas darbuotojų atlyginimams išleido 15 tūkst. eurų, mes išleidome tik tūkstantį. Ir tai tik iždininkei. Visi kiti dirbame savanoriškai“, – tikino A. Zabarauskas.
G. Nausėdos reklamų nėra ne tik regioniniuose laikraščiuose, bet ir internetiniuose portaluose. Jo teigimu, taip atsitiko todėl, kad trūko lėšų.
Dar nemenką sumą pinigų komanda išleido sklaidai socialiniuose tinkluose, nors, kaip teigia A. Zabarauskas, buvo galima išleisti dar daugiau. „Socialinei medijai išleidome 13 tūkstančių, jie – 23“, – konservatorių kandidatės štabo išlaidas įvardijo A. Zabarauskas.
„Mes esame nedidelė grupė žmonių su ribotais ištekliais, kuriuos susirinkome patys ir kalamės su gerai sustyguota mašina. Būdami jų vietoje gal darytume tą patį, tik nesu toks tikras, ar elgtumėmės taip, kaip jie elgiasi. Nuoskaudos tame nėra. Yra tik šypsena. Ir dar mus kaltina lėšų neskaidrumu, intensyvia kampanija ir panašiai. Kitą savaitę tokiu pat metu viskas bus užmiršta“, – teigė A. Zabarauskas.
Vis dėlto, matydami, kaip savo kampaniją kuria konkurentai, G. Nausėdos štabo atstovai neatmeta galimybės, kad po rinkimų kels klausimą apie efektyvesnį valstybės lėšų paskirstymą. „Labai rimtai galvojame apie idėjos iškėlimą, kaip pinigus, kurie skiriami ar per partijas, ar surenkami iš žmonių, rinkimų kampanijai panaudoti efektyviau. Ar tikrai reikia tokių paklodžių ant namų? Ar tikrai reikia dešimt tūkstančių fotografijoms? Dizainas – pas mus darė savanoriai, jie išleido 6 tūkst. Ar ne geriau tas lėšas skirti kitiems valstybės poreikiams?“ – svarstė A. Zabarauskas bei pridūrė, kad būtų galima pasvajoti ir apie tokią sistemą, kai visiems kandidatams, surinkusiems reikiamą parašų skaičių, valstybė skirtų vienodą sumą pinigų.
A. Zabarausko teigimu, nemenką sumą pinigų jie sutaupė ir atsisakydami fotografų paslaugų įvairių susitikimų metu. „Fotografijas daro savanoriai. Vizituose fotografuoja savanoriai arba mes patys telefonais. Girdėjau ne vieną pašaipą feisbuke apie tai, kokios primityvios Nausėdos fotografijos ir kaip geriau dirba Šimonytė. Žinoma, taip yra dėl to, kad mūsų nuotraukos nieko nekainuoja, fotografuojame patys“, – teigė A. Zabarauskas, tačiau pridūrė, kad profesionalaus fotografo paslaugų jiems vis dėlto prireikė – fotosesijai, kurios nuotraukos naudojamos reklamoje, jis teigia išleidęs 2 tūkst. eurų.
Nemažai, anot jo, kainavo ir agitacinės medžiagos spausdinimas. „Mums – 14 tūkst., jiems – 46“, – skirtumus įvardijo A. Zabarauskas. – Apimtys daug mažesnės ir mes neplatiname per jokias platinimo kompanijas savo agitacinės medžiagos, nešioja savanoriai tiek, kiek gali išnešioti ir kabina stenduose ten, kur galima kabinti, o jeigu yra nuplėšiama, o yra nuplėšiama. Kartais tyčia per veidą. Mes kartais neturime, kuo pakeisti.“
Dar 10 tūkstančių kainavo štabo patalpų nuoma. I. Šimonytės štabo pateiktoje ataskaitoje matyti, kad jiems trys štabai trijuose miestuose kainavo tiek pat, kiek G. Nausėdai vienas štabas Vilniaus centre.
„Man keista, nes jie turi tris štabus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ir jų išlaidos yra tokios, kaip mūsų vieno štabo Vilniuje. Taip, mes esame Pylimo gatvėje, centre. Bet kad trijuose miestuose suma būtų tokia pati kaip viename, gali būti, bet yra įtarimų, kad yra kita linija, per kurią finansai skiriami šiai kampanijai“, – teigė A. Zabarauskas.
Paaiškino, kodėl oponentams taip užkliuvo stendai
I. Šimonytės štabo vadovas G. Nausėdos klausė: „Ar tiesa, kad 136 tripusių lauko reklamos stendų (stendų savininkas UAB Clear Channel Lietuva), kurių nuomos vertė naudotam laikotarpiui pagal VRK deklaruotus įkainius yra ~32000 eurų, pirmo turo kampanijai užsisakėte tą pačią dieną (balandžio 4 d.), kai jų atsisakė UAB Vilniaus prekybos akcininkui priklausanti įmonė?“
Taip pat klausė ir dar vieno klausimo apie stendus: „Antrajame ture taip pat naudojate lauko reklamos stendų kampaniją. Prieš pirmąjį rinkimų turą šių stendų nebuvote rezervavęs, todėl juos gauti galėjote tik vienu keliu – paprašius verslo įmonių perleisti dalį jų turimų, rezervuotų lauko reklamos stendų. Ar tiesa, kad antro turo kampanijai lauko reklamos stendus sutiko užleisti vienam iš UAB Vilniaus Prekybos akcininkų priklausanti įmonė. Jei taip, kokiomis sąlygomis ir kokiems įsipareigojimams esant ši įmonė sutiko savo reklaminių kampanijų sąskaita jums užleisti minėtus lauko reklamos plotus? Ar tiesa, kad asmeniškai prašėte daugiau stendų užleisti ir vienos stambios pramonės įmonės, bet susitarti nepavyko, todėl ant lauko stendų plakatų esantis tiražo skaičius 123 neatitinka realybės“.
A. Zabarauskas DELFI teigė, kad jokių stendų iš jokios įmonės neperėmė, tuo rūpinosi su štabu dirbanti įmonė „Inspired“. Pastarosios atstovai DELFI paaiškino, kaip štabas gavo reklaminės vietos.
„Paprastai reklamdaviai lauko reklamos vietas rezervuoja labai iš anksto (kai kuriais atvejais net ir prieš metus) numanydami, kad tuo laiku reklamuosis. Dėl tos priežasties kartais reklaminės kampanijos numatytu periodu tampa netikslingos įmonėms, pavyzdžiui pasikeičia planuojamų veiksmų datos, arba dėl verslo situacijos kampanijos nebeturi būti tokios intensyvios. Tokiu atveju, lauko reklamos vietų ar jų dalies atsisakoma ir jos gali tapti prieinamos kitoms įmonėms. Tarp besireklamuojančių subjektų nevyksta jokie mainai, jie ir negali vykti, nes lauko reklamos stendai yra trečiųjų šalių nuosavybė. Panaši situacija susidarė ir šį kartą. G. Nausėda antrojo rinkimo turui ieškojo laisvų kanalų savo reklaminei kampanijai“, – teigė „Inspired“ atstovai.
Įmonė neatskleidė reklaminių stendų atsisakiusių įmonių pavadinimų. „Pagal įprastinę praktiką rinkoje buvo kreiptasi į lauko reklamos tiekėjus, ir surinktos likusios laisvos vietos. Prie laisvų pridėta dalis vietų, kurių atsisakė viena įmonė. Įmonė buvo rezervavusi intensyvią reklaminę kampaniją, tačiau pagal šiandienos situaciją jai dalis rezervuotų stendų nebuvo reikalingi, kurių ir atsisakė. Konkrečių pavadinimų minėti nenorime, nes matome, kad ši tema tampa rinkiminės kampanijos įrankiu, o į jį tyčia įveliamas verslas – politinių spekuliacijų objektu“, – DELFI teigė „Inspired“ atstovai.
Ir nors nei štabas, nei „Inspired“ neįvardijo, kam prieš tai buvo rezervuoti stendai, DELFI šaltiniai teigia, kad prieš pirmąjį turą jie buvo rezervuoti „Vilniaus pergalei“, o prieš antrąjį – „Akropoliui“. Abu subjektus valdo N. Numavičius. Pastarasis yra ir pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas, o ši įmonė – viena iš „Inspired“ klienčių. Tai patvirtino pati agentūra.
A. Zabarausko teigimu, oponentams užkliuvo stendai dėl pakeisto tiražo žymėjimo – pirmajame ture kiekvienas plakatas buvo žymimas atskiru tiražu (ant tripusių stendų klijuojami trys skirtingi plakatai – DELFI), o antrajame visi žymėti vienu tiražu.
„Neplanavome antrojo turo. Antrą turą pradėjome dėliotis gegužės 13-ąją, – teigė A. Zabarauskas. – Negalėjome rezervuotis, todėl antrojo turo reklama yra tris kartus mažesnė. Tai trečdalis to, ką turėjome pirmame ture.“
„Bendrauju su „Inspired“. Mes paprašome jų, kad reikės lauko reklamos ir kiek jos reikia, kad tai būtų efektyvu. Mūsų tikslas su lauko reklama pasiekti miesto žmones, nes rajonų žmones ir kaimus pasiekiame kitaip. Su lauko reklama norime pasiekti miesto žmones, – tvirtino G. Nausėdos štabo komunikacijos vadovas. – Jie tokią užduotį gavo pirmame ture ir paruošė mums reklamos kampaniją, kurioje buvo 118 stendų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. To paties paprašėme antram turui, tik pasakė, kad visi stendai yra rezervuoti, stendų nėra. Paklausėme, ką maksimaliai galime turėti, pasakė – 31 stendą.“
„Tas tripusis stendas turi tris plokštumas, ant jų kabo trys skirtingi plakatai. Pirmame ture ant kiekvieno plakato buvo užrašytas to konkretaus plakato maketo tiražas. 136 vieno, 136 kito ir tiek pat trečio. Pirmame ture buvo daug plėšymų, teplionių, užrašymų ant plakatų. Jie buvo keičiami, nes plakatų visada pagaminama daugiau nei reikia, jie buvo keičiami intensyviai. Mūsų partneriai pasižiūrėjo, kad pagal žymėjimo taisykles nebūtina žymėti kiekvieno maketo tiražo, galima padaryti bendrą visų maketų tiražą ir nusprendė, kad tiksliau atspindės tiražą jei imsime ne kiekvieno maketo tiražą, o bendrą. Dėl to antrame ture ant kiekvieno maketo surašytas tiražas – 123. Tą mūsų oponentai užfiksavo. Tai reiškia, kad jie stebi kiekvieną detalę ir planuoja, o mūsų darbas ne toks. Mums neša daug kompromituojančios medžiagos apie juos. Yra žmonių, kurie nemėgsta tiek vienų, tiek kitų, kurie buvo pirmame ture. Mes to neleidžiame. Tai ne apie mus. Mes ne tokie“, – teigė A. Zabarauskas.
Oponentams taip pat užkliuvo ir tai, kad tarp „Inspired“ agentūros klientų yra ir „MG Baltic“. „Inspired“ atstovai DELFI tai patvirtino ir pridūrė: „Taip, mūsų įmonė teikia paslaugas „Vilniaus prekybai“, „MG Baltic“ ir dar 50 kitų žinomų įmonių ir prekinių ženklų, kurios konkursų būdu pasirinko mus kaip geriausią paslaugos tiekėją rinkoje“.
A. Zabarauskas tokių sąsajų niekaip nevertino teigdamas, kad tai „Inspired“ virtuvė bei pridūrė, kad jei patys norėtų, galėtų rasti detalių ir konservatoriams artimose įmonėse. „Su kuo dirba konservatoriai? Su „Open agency“. Kas yra „Open agency“ klientai? Tame esmės nėra, bet tarp jų yra lošimų bendrovė, alkoholio didžiulė įmonė, degalinių tinklas, kuris siejamas su Kremliumi. Su tuo dirba konservatoriai. Tai jei aš būčiau tokio sukirpimo kaip jie, jei mes norėtume vykdyti tokią kampaniją kaip jie, mes dabar muštume per jų partnerius, – tvirtino A. Zabarauskas. – Mes neėmėme visų agentūrų sąrašų, kai darėme kampaniją.“
Ir G. Nausėda, ir A. Zabarauskas skaičiuoja, kad kampanijos išlaidos gali viršyti šią akimirką surinktų aukų sumą, tačiau teigia, kad skolas skaičiuoti dar anksti.
„Dabartines išlaidas, bent jau pirmojo turo pilnai dengiame, o dėl antro turo – dar ir pinigai generuojami, ir išlaidos dar generuojamos, – tvirtino pašnekovas. – Taip, kažkiek skolos gali būti, bet ta skola tikrai nebus tokia, kaip šiandien mūsų oponentė pasakė, kad padarys oponentą pažeidžiamą. Tame istorijos nėra. Tame istorija yra tik priešrinkiminė.“
Preliminarios Gitano Nausėdos kampanijos išlaidos reklamos rengėjams ir skleidėjams (galutinių duomenų dar nėra pateikusios pačios paslaugas suteikusios įmonės), VRK duomenys:
Dienraštis „Šiaulių kraštas“ – 92,50 Eur;
Laikraštis „Kalvotoji žemaitija“ – 137,21 Eur;
Laikraštis „Telšių žinios“ – 197,82 Eur;
Savaitraštis „Ekspress Nedelia“ (rusų k.) – 1996,50 Eur;
Savaitraštis „Savaitė“ – 5808,00 Eur;
Radijo stotis „Lietus“ – 5883,43 Eur;
Radijo stotis M-1 – 9689,79 Eur;
Radijo stotis „M-1plius“ – 3274,08 Eur;
Radijo stotis „Radiocentras“ – 5844,30 Eur;
Radijo stotis „RUSRADIO LT“ – 2197,36 Eur;
Lietuvos ryto televizija – 4000,00 Eur;
Televizija BTV – 4223,14 Eur;
Televizija Info TV – 1410,26 Eur;
Televizija LNK – 12355,62 Eur;
Televizija TV1 – 2276,73 Eur;
Televizija TV3 – 41761,19;
Televizija TV6 – 9958,86;
Televizija TV8 – 1643,95;
www.Etaplius.lt – 36,30;
Lauko reklamos UAB „Clear Channel Lietuva“ – 37032,67;
Agentūra „Inspired communications“ – 80693,71 Eur.