Po nesėkmingai pasibaigusių prezidentinių rinkimų premjeras S. Skvernelis DELFI teigė, kad yra pasiryžęs tęsti darbus politikoje, nors užtikrintai kalbėjo apie pasitraukimą iš premjero posto.
S. Skvernelis net kelis kartus pabrėžė, kad džiaugiasi savo bendražygiais LVŽS ir teigė, kad ne tik nori toliau tęsti bendrus darbus, bet yra pasiryžęs ir būti jų vedliu. Kaip galimą tolimesnį scenarijų tuomet S. Skvernelis įvardijo pirmalaikius Seimo rinkimus, kuriuose be abejonės kandidatuotų su „valstiečiais“, ir pridūrė: „Kartu. Ir jeigu bus tokia valia, esu pasiruošęs vesti sąrašą ir dalyvauti smaigalyje rinkimų kampanijos“.
Ar įmanomas toks scenarijus, kad S. Skvernelis išstumtų R. Karbauskį iš partijos smaigalio? Kokia tikimybė, kad LVŽS skils? Ir kaip viskas atrodys nurimus audroms?
Urbonaitė: „valstiečių“ laivas siūbuoja
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė DELFI teigė, kad rinkiminę naktį ištartus S. Skvernelio pasisakymus reiktų vertinti atsargiai.
„Pirmiausia, į viską, kas buvo pasakyta ir rinkimų naktį, ir ne tik, regis, reikia reaguoti atsargiai, nes viskas keičiasi taip, jog kartais apskritai neįmanoma suprasti, kas vyksta ir kodėl neįmanoma paimti „minutės pertraukėlės“, apsvarstyti ir su aiškia žinia išeiti į viešąją erdvę“, – teigė politologė.
Jos teigimu, S. Skvernelio kaip LVŽS vedlio vaidmuo priklauso tik nuo R. Karbauskio pozicijos. „Jei jam (R. Karbauskiui – DELFI) toks scenarijus nebus priimtinas, to (S. Skvernelio tapimu lyderiu – DELFI) ir nebus. Ir taip pat klausimas, ar tikrai pats S. Skvernelis sieks tokio posto, kurio jam iki šiol tikrai nereikėjo ir jis nebuvo aktualus. Bet jeigu vis dėlto prasidėtų pertvarkos, partijai tai būtų labai nelengva transformacija. Ir klausimas, koks vaidmuo tada tektų R. Karbauskiui. Bet, kad tai sukeltų įtampas ir konfliktines situacijas, tikrai galima tikėtis“, – tvirtino R. Urbonaitė.
Politologė svarstė, kad nors „valstiečių“ laivas siūbuoja, priežasčių skilimui nematyti. „Tai nėra paprasti procesai, jie turi aiškiai signalizuoja apie politikų negebėjimą vertinti situaciją, apie politikų manipuliavimą tais pačiais rinkėjais, – apie pažadus ir „valstiečių“ gretose vykstančius procesus kalbėjo R. Urbonaitė. – Taip pat aiškiai matėme ir tam tikras takoskyras, kurios atsirado elementariai daliai žmonių vadovaujantis logika, o ne vieno žmogaus fantazijomis. Todėl ir galime matyti, jog tas „valstiečių“ laivas šiandien siūbuoja, bet turbūt šiuo metu nelabai kas mato iš skilimo kažkokią naudą. Nors, kai logika ir racionalumas nėra tai kuo vadovaujamasi, o tai tikrai matėme pastaruoju metu, tai ir prognozuoti kažką tampa gana sudėtinga.“
Vis dėlto, jei dalis „valstiečių“ atskiltų, kas galėtų tapti atskilėlių vedliu? „Tas galimų atskilėlių blokas gana neaiškus dar. Kas aiškiai oponuoja, tai ministras V. Sinkevičius, tačiau jis bent jau šiuo metu visas tokias galimas interpretacijas kategoriškai atmeta. Paties premjero pozicija visai yra išplauta ir taip pat sunku pasakyti, koks tas jo šiandienis santykis su R. Karbauskiu. Ir pasakyti, jog turime aiškiai du skirtingus blokus, šiandien turbūt sunkiai galime. Nors lyg ir kartais galime stebėti tą labiau proskvernelišką ir prokarbauskišką partijos dalis. Bet skilimas galimas tada kai bus matoma kažkam iš to nauda“, – svarstė R. Urbonaitė.
Ir nors šiuo metu partijoje vyksta daug procesų, R. Urbonaitės teigimu, labiausiai tikėtinas ir patiems „valstiečiams“ naudingiausias scenarijus – susitarti ir toliau ramiai dirbti. „Pirmalaikiams rinkimams ir pinigų net nėra, rinkėjas jau ir taip pavargęs nuo rinkimų karuselės, o ir mūsų rinkėjas labai jau mėgsta keisti valdžią. Taigi būtų gerai ir jiems viduje konsoliduotis, o ne rodyti savo silpnumą ir negebėjimą pralaimėti, ir 2020 rinkimams pasiruošti ramiai, – tvirtino politologė ir pridūrė. – Tačiau ar taip tikrai bus, sunku pasakyti, nes, kaip ir sakiau, sunku kartais vertinti tai, kur nėra nei logikos, nei racionalumo.“
Lopata: dažnai vadovaujamasi logika, kuri vadinasi: „pasikalbėjimas pats su savimi“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Raimundas Lopata atkreipė dėmesį, kad nuo pat naujo Seimo susiformavimo sklandė kalbos apie frakcijos skilimą ir pokyčius, ir iki šiol vis kalbama, kad gali atsirasti naujas darinys, kurį konstruotų tie, kurie formaliai nepriklauso partijai, ir vienijasi aplink premjerą Saulių Skvernelį.
Tačiau, nepaisant šių kalbų, pasak politologo, tas frakcijos narių nubyrėjimas yra labai smulkus ir nereikšmingas.
„Penktadienį (esminio pasikeitimo partijos vadovybėje – DELFI) sunku tikėtis dėl elementarios priežasties – patys „valstiečių“ partijos nariai turi suvokti, kad tokie blaškymaisi ir apskritai sprendimų darymas ne pagal realią situaciją, o pagal gandus, atrodo švelniai tariant juokingai. Tas supratimas turbūt vyraus. Vargu, ar galima tikėtis ko nors ypatingo šį penktadienį“, – sakė R. Lopata.
Politologas patikslino, kad kalbėdamas apie gandus jis turėjo mintyje kalbas apie tai, kad nesulaukus norimo rezultato rinkimuose, gali būti traukiamasi iš valdančiosios koalicijos.
„Nebuvo jokio faktinio pagrindo tokiems manevrams, kalbos apie tai, kad tai buvo mobilizacinė retorika, irgi atrodo neįtikinamai“, – sakė R. Lopata.
VU TSPMI profesorius nesiėmė svarstyti, kas lėmė atsitraukimą nuo tokių scenarijų, ir, ar tai buvo iš anksto numatyta viešųjų ryšių strategija, ar R. Karbauskis paskutiniu metu išsigando, kad tęsiant tokią strategiją dalis žmonių gali iš tikro atskilti, ir vienytis į atskirą politinį darinį.
„Man sunku atsakyti į šitą klausimą, neįlysi į galvą. Bet pasikartosiu, kad tai atrodo neatsakinga, o antra – tai turbūt kyla iš to, kad dažnai vadovaujamasi tokiu dalyku, kuris vadinasi – pasikalbėjimu pats su savimi“, – sakė R. Lopata.
Politologas nesiėmė spėlioti, ar viskas taip ir liks iki ir po naujų Seimo rinkimų, ar kažkuriuo metu iš tikro suskils dabar egzistuojantis politinis darinys.
„Tai priklauso nuo labai konkrečių aplinkybių, kurių mes tiesiog nežinome, ir niekas nežino“, – sakė R. Lopata.