Parlamentaras iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasidalino trimis galimais politinės ateities scenarijais po prezidento rinkimų.
„Politinės ateities scenarijai:
1.Scenarijus- jei Karbauskis toliau šaudys savo frakcijai į nugarą ir kerštaus rinkėjams, išankstiniai Seimo rinkimai pagal Konstituciją gali įvykti vėliausiai lapkričio 12-gruodžio 12 d.
2. Scenarijus – jei dalis žalia-valstiečių atsibus ir norės pamatyti žaliuojant Skvernelio pažadus (net ir su kitu premjeru) – išankstinių rinkimų nebus, bet bus eiliniai kitų metų rudenį. Bus tęsiamos atakos prieš Konstituciją.
3.Scenarijus – sudaroma technokratinė vyriausybė ir išankstiniai rinkimai skelbiami 2020 m.pavasarį (dėl amžinų aimanavimų sudarant biudžetą iškart po rinkimų pagal buvusios vyriausybės projektą)“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.
DELFI taip pat rašė, kad konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui ir valstiečių-žaliųjų pirmininkui Ramūnui Karbauskiui geriausia išeitis atrodo pirmalaikiai Seimo rinkimai.
Į antrą rinkimų turą nepatekęs premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad tai „būtų gera galimybė grįžti“ prie idėjos organizuoti Seimo rinkimus pavasarį, kad naujoji Vyriausybė galėtų pati formuoti biudžetą, o ne paveldėti projektą iš buvusios valdžios, rašė BNS.
Svarbu nesusipainioti sąvokose
Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius pažymėjo, kad yra labai svarbu atskirti, apie ką kalba politikai, nes kiekvienu atveju procedūra yra skirtinga.
Diskusijų apie tai, kad reikėtų Seimo rinkimus perkelti į pavasarį, jau būta. Tokių diskusijų metu buvo keliamas tas pats argumentas, kurį neseniai minėjo ir premjeras S. Skvernelis.
„Pagrindinis argumentas buvo – kad, jeigu rinkimai vyksta spalį, tai kol susirenka į pirmą posėdį, kol apšyla kojas, jau ateina nauji metai, reikia tvirtinti biudžetą, o jį parengė ankstesnė valdžia. Tokių idėjų buvo, kad gal reikia rinkimus nukelti į pavasarį, kad nauja Seimo dauguma galėtų formuoti biudžetą pagal savo rinkimų programą ir savo nuožiūrą. Bet tos kalbos užgeso“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak specialisto, norint grįžti prie to klausimo, reikia apsitarti dėl konstitucinės pataisos būtinumo – ar ji iš tiesų reikalinga, o po to jau ieškoti pritariančių tai pataisai. Jeigu politikai nori iš esmės keisti rinkimų ciklą, kad Seimo rinkimai būtų organizuojami pavasarį, tada reikėtų keisti Konstituciją.
„Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, spalio mėnesio antrą sekmadienį. Kitaip nieko nepadarysi, būtina pakeisti šitą konstitucinę nuostatą, ir įrašyti kitą datą.
Darant tokią konstitucinę pataisą reikėtų aptarti klausimą, kaip yra su dabartinių Seimo narių įgaliojimų laiku. Nes Seimo nario įgaliojimo laikas yra ketveri metai. Tada tas laikas sutrumpėtų. Toje pačioje Konstitucijos pataisoje visa tai būtų galima aptarti“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak jo, tokią pataisą gali padaryti ir pats Seimas, tam referendumo nereikia. Užtai turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Su pirmalaikiais Seimo rinkimais – kitaip
Tačiau, jeigu Seimo nariai nenori keisti ciklo, o tik išspręsti konkrečią situaciją, tada konstitucinės taisyklės keisti nereikia, paaiškino specialistas.
Pasak jo, Seimas gali trimis penktadaliais balsų nutarti surengti pirmalaikius rinkimus.
„Jeigu jis priimtų tokį nutarimą (tam reikia 85 balsų), tada tame nutarime turės būti nurodyta konkreti rinkimų diena. Bet nauji rinkimai turi būti surengti ne mažiau kaip per tris mėnesius nuo Seimo sprendimo priėmimo dėl pirmalaikių rinkimų“, – sakė V. Sinkevičius.
Tokiu atveju kiti eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, vėl vyktų kaip numatyta Konstitucijoje – po ketverių metų, spalio mėnesio antrą sekmadienį. Tai reiškia, kad rinkimų ciklas iš esmės nepakistų.
Krizės nenumato
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami, jeigu nebus pritarta Vyriausybės programai. 58 Konstitucijos straipsnis numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai rengiami tokiu atveju, „jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai“.
58 straipsnis
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Konstitucinės teisės specialisto teigimu, kaip bebūtų, po rinkimų nebus nė dienos be Vyriausybės ir nekils krizė.
„Nebus taip, kad nebus Vyriausybės, kad kils krizė. Jokios krizės nebus. Tai normalus procesas, kai kur laiką Vyriausybė eina pareigas, kol bus suformuota nauja Vyriausybė, – kalbėjo profesorius ir įvardijo, kad Belgijoje Vyriausybė buvo formuojama pusantrų metų, Latvijoje – pusmetį. – Tai normalus procesas, nereikia žmonių gąsdinti ir bauginti. Apskritai tas kalbas apie atsistatydinimus iš valdžios matau kaip būdą dar kartą mobilizuoti savo elektoratą rinkimuose. Tik dabar jau į Europos Parlamentą.“
Plačiau apie tai galima skaityti čia.