Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius DELFI teigė, kad pirmiausia reikia atskirti du skirtingus dalykus: įgaliojimų grąžinimą ir atsistatydinimą. Tolesnis Vyriausybės likimas, anot profesoriaus, priklausys būtent nuo to, kokį žingsnį žengs premjeras.

Jei grąžins įgaliojimus, vėl bus paskirtas premjeru

„Saulius Skvernelis liepos 12-ąją gali pasirinkti du kelius: gali grąžinti įgaliojimus su visa Vyriausybe, tada prezidentas priims Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda premjerui toliau eiti pareigas, bet jis Seimui turės pateikti tą pačią Sauliaus Skvernelio kandidatūrą į premjerus ne vėliau nei per 15 dienų. Jis neturi kito pasirinkimo. Prezidentas turi teikti tą patį Saulių Skvernelį į premjerus, – kalbėjo prof. V. Sinkevičius ir įvardijo, kodėl taip turi būti vykdomi tolesni žingsniai. – Taip yra pasakęs Konstitucinis teismas 1998 m. sausio 10 dienos nutarime.“

Vytautas Sinkevičius

Anot V. Sinkevičiaus, po to prasideda „keturi jeigu“: „Jeigu Seimas pritart Sauliaus Skvernelio kandidatūrai, jeigu prezidentas paskirs premjerą, jeigu prezidentas patvirtins Vyriausybę ir joje nepasikeis daugiau nei pusė ministrų, bus laikoma, kad ta pati Vyriausybė iš naujo gavo įgaliojimus veikti“.

Saulius Skvernelis liepos 12-ąją gali pasirinkti du kelius: gali grąžinti įgaliojimus su visa Vyriausybe, tada prezidentas priims Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda premjerui toliau eiti pareigas, bet jis Seimui turės pateikti tą pačią Sauliaus Skvernelio kandidatųrą į premjerus ne vėliau nei per 15 dienų.
Vytautas Sinkevičius

Profesorius pridūrė, kad „jei bus grąžinti įgaliojimai, tai Vyriausybės veikla nenutrūksta, prezidentas pasitikrina, ar Seimas pasitiki šia Vyriausybe ir premjeru, ir jei bus tie „keturi jeigu“, Vyriausybė iš naujo gaus įgaliojimus“.

Saulius Skvernelis

Jei atsistatydins, arba toliau eis pareigas, arba vienas iš ministrų

Kitaip situacija dėliosis tuo atveju, jei S. Skvernelis atsistatydins. „Kai ministras pirmininkas atsistatydina, atsistatydina ir visa Vyriausybė. Tada prezidentas toliau Vyriausybei paveda eiti pareigas. Prezidentas gali pavesti toliau pareigas eiti tam pačiam premjerui arba vienam iš ministrų. Tada per 15 dienų prezidentas turi teikti Seimui nebūtinai ankstesnio premjero kandidatūrą, o tą kandidatūrą, kuri turi palaikymą Seime. Kitaip tariant, tokią, kuriai Seimas galėtų pritarti“, – įvardijo V. Sinkevičius.

Konstitucinės teisės specialisto teigimu, jei Seimas nepritars prezidento siūlomai kandidatūrai, turės teikti kitą, nors įprastai prezidentas teikia kandidatūrą jau turėdamas pritarimą.

Kai ministras pirmininkas atsistatydina, atsistatydina ir visa Vyriausybė. Tada prezidentas toliau Vyriausybei paveda eiti pareigas. Prezidentas gali pavesti toliau pareigas eiti tam pačiam premjerui arba vienam iš ministrų.
Vytautas Sinkevičius

Vis dėlto, viskas priklausys nuo to, kaip elgsis Seimo dauguma: pritars ar nepritars. „Jie gali laikytis neutraliai ir palikti pritarimą kitiems Seimo nariams, nes pritarimui reikia paprastos balsų daugumos, nereikia daugiau kaip 71 balso“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Saulius Skvernelis

Premjero kandidatūra gali būti vis nepatvirtinama iki kitų Seimo rinkimų

Profesorius įvardijo, kad Konstitucijoje nenumatoma, kiek kartų gali būti teikiama premjero kandidatūra, tad nepatvirtinus naują kandidatūrą galima teikti neribojamą kiekį kartų. Teoriškai šis procesas gali užtrukti ir iki Seimo rinkimų, kurie vyks kitų metų rudenį. „Galima teikti tol, kol sutars. O kol bus sprendžiamas naujos kandidatūros klausimas, ankstesnė Vyriausybė, kuriai pavesta laikinai eiti pareigas, funkcionuos toliau, – teigė profesorius. – Lietuva be Vyriausybės nebus nė vienos dienos.“

Galima teikti tol, kol sutars. O kol bus sprendžiamas naujos kandidatūros klausimas, ankstesnė Vyriausybė, kuriai pavesta laikinai eiti pareigas, funkcionuos toliau.
Vytautas Sinkevičius

V. Sinkevičiaus teigimu, skirtumas bus tik toks, kad prie visos Vyriausybės narių pareigų bus prirašyti žodžiai „laikinai einantis pareigas“. Profesorius patvirtino, kad teoriškai tikėtina, kad laikinai pareigas einanti Vyriausybė iš postų nesitrauks iki Seimo rinkimų, tačiau pridūrė, kad nereiktų svarstyti tokio scenarijaus: „Vis tiek Seime atsiras dauguma, kuri pritars premjerui, premjeras sudarys Vyriausybę, derins su prezidentu, prezidentas paskirs Vyriausybę ir prasidės kiti dalykai: Vyriausybė neš savo programą į Seimą, o Seimas spręs, ar pritarti programai. Ir tik po to, kai Seimas pritars programai, ta naujoji Vyriausybė, jei ji bus suformuota, pradės veikti“.

Jei nesusitars dėl programos, bus pirmalaikiai Seimo rinkimai

Tačiau, jei nebus pritarta programai, gali būti rengiamai pirmalaikiai Seimo rinkimai. 58 Konstitucijos straipsnis numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai rengiami tokiu atveju, „jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai“.

Saulius Skvernelis

Konstitucinės teisės specialisto teigimu, nebus nė dienos be Vyriausybės ir nekils krizė. „Nebus taip, kad nebus Vyriausybės, kad kils krizė. Jokios krizės nebus. Tai normalus procesas, kai kur laiką Vyriausybė eina pareigas, kol bus suformuota nauja Vyriausybė, – kalbėjo profesorius ir įvardijo, kad Belgijoje Vyriausybė buvo formuojama pusantrų metų, Latvijoje – pusmetį. – Tai normalus procesas, nereikia žmonių gąsdinti ir bauginti. Apskritai tas kalbas apie atsistatydinimus iš valdžios matau kaip būdą dar kartą mobilizuoti savo elektoratą rinkimuose. Tik dabar jau į Europos Parlamentą.“

DELFI primena, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis apie tai, kad LVŽS frakcija trauksis iš valdančiosios daugumos, jei prezidentiniai rinkimai baigsis nesėkmingai, pranešė iki rinkimų likus kiek daugiau nei savaitei.

Rinkimų naktį, vos uždarius balsadėžes, apie pasitraukimą pareiškė ir S. Skvernelis. Paaiškėjus, kad jis nepatenka į antrąjį turą, premjeras dar kartą pabrėžė, kad laikysis savo žodžio.

Antradienį, po rinkimų, S. Skvernelis nusprendė pasitikrinti pasitikėjimą frakcijoje.

R. Karbauskis dar rinkimų naktį teigė, kad jei Europos Parlamento rinkimai jiems baigsis sėkmingai, jie gali svarstyti nesitraukti iš valdančiosios daugumos. Tokiu atveju bandytų įkalbėti ir S. Skvernelį likti savo poste.