Vytenis Andriukaitis pažymėjo, kad investicijos į kultūrą kuria ekonominį gėrį ir jas būtina didinti.
„Tai investicijos, kurios jokiu būdu negali būti įtraukiamos į valstybės skolas, ką diskutuojame su finansų specialistais. Tai investicijos, kurios padeda sukurti visą ekonominį gėrį“, - pabrėžė V. Andriukaitis LRT debatuose.
Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad investicija į kultūrą bendrąją prasme yra investicija į laisvą ir kūrybišką žmogų ir taip pat į kultūrinių vertybių išsaugojimą ateities kartoms. I. Šimonytė taip pat pridūrė, kad būtina investuoti į žmonių gebėjimą pasinaudoti kultūros produktais.
„Tai nėra vien tiktai investicijos arba vien tik tai ką valstybė skiria kultūrai. Todėl, kad tam, kad žmonės išties galėtų pasinaudoti tuo, tai taip pat turėtų būti didinamas pačių žmonių sugebėjimas tą kultūrą priimti. O čia jau matyt ir švietimo išlaidos, ir jų sinergija su kultūros išlaidomis leidžia pasiekti paties geriausio rezultato“, - pabrėžė I. Šimonytė.
Gitanas Nausėda pabrėžė, kad svarbiausia, jog kultūra ugdo kultūringą pilietį, tačiau investicijos į kultūrą yra mažesnės, nei kultūros indėlis į bendrąjį gėrį.
„Kalbant apie kultūros indėlį, pagal atskirus tyrimus kultūros indėlis į mūsų bendrąjį vidaus produktą yra 5,6 proc. 2014 metų duomenimis. Gauna kultūra iš biudžeto 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto - štai kokie mainai šiandien mūsų šalyje“, - pabrėžė G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva nemoka tinkamai pristatyti savo kultūros pasauliui ir tinkamai jos panaudoti šalyje:„Mes nemokame pristatyti M. K. Čiurionio, kuris yra kultūros pažiba. Nesugebame pavadinti mūsų Vilniaus oro uosto Čiurlionio vardu, darome visokiausias kliūtis. Nepastatome Tautos namų ant Profsąjungų kalno. Mes daug deklaruojame, bet labai mažai padarome“.
Naglis Puteikis sau suteiktą žodį apie investicijas į kultūrą išnaudojo Nacionalinio transliuotojo kritikai.
„Norėčiau pratęsti I. Šimonytės mntį su ja sutinkdamas, kad investicija į laisvą žodį, į visuomenės ugdymą yra tikrai labai savrbi sudėtinė kultūros dalis. Šiuo atveju norėčiau užsiminti apie tą lėšų dalį, kuri yra skirta Visuomeniniam transliuotojui (LRT). Ir šių dienų aktualijose prisiminkime kaip Arvydui Juozaičiui buvo parengti tendencingi reportažai, kiek jis turėjo praeiti kančių kelių kol VRK įpareigojo ištaisyti tą klaidą ir paneigti neteisingą informaciją“, - sakė N. Puteikis.
Valentinas Mazuronis pabrėžė, kad viešųjų pinigų skyrimas kultūrai yra investicija į valstybės dabartį ir ateitį, į jos piliečius.
„Ir investicijų į kultūrą negalima leisti skaičiuoti tiktai buhalteriams ar finansų ministrams. Nes jie skaičiuoja skaitliukais ir ne daugiau...Manau, kad investicijas ir jeigu reikia dotacijas pervertinti neįmanoma, nebūkime skūpūs, investuokim ir dotuokim kultūrą, nes tai geriausia investicija į ką mes įdedame pinigus“, - pridūrė V. Mazuronis.
Valdemaras Tomaševskis pabrėžė, kad investicijos į kultūrą yra investicijos į žmogaus dvasinio gyvenimo stiprinimą. Jis taip pat gyrė Vilnijos krašto savivaldybes, kurios kultūros puoselėjimui skiria nemažai lėšų ir žmogiškųjų pajėgumų.
Mindaugas Puidokas pabrėžė, kad viešųjų pinigų skyrimas kultūrai yra labai svarbi investicija į valstybės ir tautos išlikimą.
Saulius Skvernelis pabrėžė, kad kultūrai skiriami pinigai yra investicija į žmogų, į mūsų tapatybę ir identitetą, taip pat į žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti.
„Galiausia tai labai svarbi investicija į kritiškai mąstančią visuomenę, į atsparumą propagandai kur šiandien mes turime vieną iš didžiausių iššūkių, investicija į laisvą, nepriklausomą, savarankišką, objektyvų žodį“, - pabrėžė S. Skvernelis.