I. Šimonytė pirmajame rinkimų ture surinko 31,13 proc. balsų. Ji aplenkė ilgą laiką pirmavusį G. Nausėdą, kuris liko su 30,95 proc. balsų. Skirtumas tarp šių kandidatų – vos 2647 balsai. Įtempta kova tęsėsi ir pat paskutiniosios balsus atsiuntusios – Lazdijų – balsavimo apylinkėse. Prieš šią apylinkę dar pirmavo Nausėda, o kandidatus skyrė vos 77 balsų persvara.
Trečioje vietoje liko Saulius Skvernelis surinkęs 19,72 proc. balsų. Ketvirtas – Vytenis Povilas Andriukaitis sulaukęs 4,79 proc. rinkėjų palaikymo.
Po jo rikiuojasi Arvydas Juozaitis su 4,69 proc., Valdemar Tomaševski surinkęs 4,00 proc. balsų.
Vieną procentą balsų perkopė Mindaugas Puidokas, kurį palaikė 2,58 proc. rinkėjų. Prasčiau rinkimuose sekėsi Nagliui Puteikiui ir Valentinui Mazuroniui, kurie atitinkamai surinko 0,79 proc. ir 0,65 proc. balsų.
Nulėmė rezultatai didžiosiose savivaldybėse
I. Šimonytės persvarą lėmė daugiausia rezultatai didžiosiose savivaldybėse. Pergalę Šimonytė pasiekė vos 8 savivaldybėse, kai Nausėda dominavo net 46-iose.
S. Skvernelis ir V. Tomaševski pergalę pasiekė vienodai kartų – po tris.
Šimonytė pergalė pasiekė Anykščių rajono, Birštono, Kauno miesto, Kauno rajono, Molėtų rajono, Neringos, Panevėžio miesto, Vilniaus miesto ir užsienio savivaldybėse. Vilniaus mieste ir užsienyje už kandidatę balsavo 42,95 proc. rinkėjų. Kauno mieste – 37,72 proc. rinkėjų.
Skvernelis pergales skynė tik Akmenės, Kelmės bei Širvintų rajono savivaldybėse. V. Tomaševski – daugiausia lenkakalbėse ir rusakalbėse Šalčininkų, Vilniaus ir Visagino rajonuose.
Likusiose savivaldybė G. Nausėda skynė pergales, kurių įspūdingiausios – gimtojoje Klaipėdos miesto (36,33), Klaipėdos rajono (39,46 proc.) ir Pagėgių (38,39 proc.) savivaldybėse.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Pirmajame rinkimų ture dalyvavo 56,85 proc. turinčiųjų teisę balsuoti.
Prezidento rinkimai ir du referendumai (05 12)
Policija gavo 59 pranešimus dėl galimų rinkimų pažeidimų, ikiteisminių tyrimų nepradėtaBalsavimas prezidento rinkimuose ir referendumuose vyko ramiai, ikiteisminių tyrimų dėl galimų pažeidimų nepradėta, pranešė Policijos departamentas.Iš viso policija dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų nuo gegužės 6 dienos iki gegužės 12 dienos gavo 59 pranešimus. Anksčiau skelbta, kad 18 pranešimų gauta dėl galimų pažeidimų išankstinio balsavimo metu. Daugiausia pranešimų apie galimus pažeidimus gavo Vilniaus ir Kauno apskričių vyriausieji policijos komisariatai – atitinkamai 25 ir 10 pranešimų.Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 6 pranešimus, kitų apskričių komisariatai – mažiau kaip po 5 pranešimus. Vilniaus ir Šiaulių apskričių policija surašė po vieną Administracinių nusižengimo kodekso protokolą dėl alkoholinių gėrimų gėrimas arba neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose.Policija skelbė, kad daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, įtartinų asmenų ar automobilių prie rinkiminių apylinkių, viešosios tvarkos pažeidimų. Pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvavo 56,85 proc. turinčiųjų teisę balsuoti. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
https://www.facebook.com/ingrida.simonyte1/posts/692883171161154&width=500
Rezultatai iš paskutiniosios apylinkės Suskaičiavus paskutiniosios apylinkės, paaiškėjo, kad pirmąjį rinkimų turą minimalia persvara laimėjo I. Šimonytė. Ji G. Nausėdą aplenkė 2 647 balsais.
1971 iš 1972 Suskaičiavus visų apylinkių rezultatus Klaipėdos mieste, G. Nausėda vėl grįžo į lyderio poziciją. Šiuo metu prieš I. Šimonytę jis pirmauja 77 balsų persvara.
1970 iš 1972Suskaičiavus likusias Kauno miesto apylinkes, I. Šimonytė išlaiko kuklią 0,01 proc. persvarą prieš G. Nausėdą. Juos skiria vos 147 balsai.
Intriga iki galoDar laukiama duomenų iš 2 Kauno miesto, 1 Klaipėdos miesto ir 1 Lazdijų rajono apylinkės. Kaune rinkėjai rinkėjai buvo palankesni Ingridai Šimonytei, Klaipėdoje ir Lazdijuose - Gitanui Nausėdai.
I. Šimonytė išsiveržė į priekį - dar nesuskaičiuoti 4 apylinkių duomenysLaukiant vos keturių iš 1972 rinkimų apylinkių duomenų, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai keičiasi: pirmadienio rytą į priekį išsiveržė I. Šimonytė su 30,94 proc. balsų ir vos 0,01 proc. arba vos 15 balsų lenkia G. Nausėdą. VRK primena, kad tai yra išankstiniai duomenys.
Vilniuje - užtikrinta I. Šimonytės pergalėVilniuje suskaičiavus visų 152 apylinkių duomenis I. Šimonytė užtikrintai laimi su 42,57 proc., antras - G. Nausėda su 26,79 proc., trečias - S. Skvernelis su 13,32 proc.
Šiauliuose laimi G. Nausėda - laukiama paskutiniųjų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos duomenųŠiauliuose suskaičiavus 34 rinkimų apylinkių duomenis nugalėjo G. Nausėda, surinkęs 33,33 proc., antra - I. Šimonytė su 27,45 proc., trečias - S. Skvernelis su 22,52 proc.
Pirmojo turo kova tarp I. Šimonytės ir G. Nausėdos dar nebaigta - varžovus skiria vos šimtas balsų Tokio prezidento rinkimų pirmojo turo Lietuva senokai nematė. Nors pergalę dar sekmadienio vakarą šventė abu į antrąjį turą patekę kandidatai, nematoma kova tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės – kas iš jų taps pirmojo turo nugalėtoju, truko visą naktį, skaičiuojant balsus, o tikrasis rezultatas nebuvo aiškus net ankstyvą pirmadienio rytą. G. Nausėdos persvara, iš pradžių siekusi kelias dešimtis tūkstančių balsų, palaipsniui tirpo, ypač skaičiuojant Vilniaus apylinkių balsus, o tada sumenko iki šimto prieš paskutiniųjų balsų skaičiavimą. Liko sulaukti duomenų iš dar penkių apylinkių.
Panevėžyje laimi I. ŠimonytėSkaičiuojant paskutiniuosius balsus iš 1972 apylinkių suskaičiuota 1959 apylinkių duomenys. Pagaliau paaiškėjo pirmojo turo nugalėtoja Panevėžyje. Čia suskaičiavus 29 rinkimų apylinkių duomenis nežymia persvara nugalėjo I. Šimonytė, surinkusi 33,36 proc. balsų, o G. Nausėda liko su 32,23 proc. S. Skvernelis liko trečias su18,45 proc.
Laukia fotofinišas: persvara tarp lyderių nesiekia pusės procentoĮnirtingos lenktynės dėl to, kas užims pirmąją vietą pirmajame prezidento rinkimų ture, regis, dar nesibaigė. Naujausiais duomenimis, suskaičiavus 1951 rinkimų apylinkės duomenis iš 1972, G. Nausėdos persvara - visiškai minimali, jis turi surinkęs 30,99 proc. I. Šimonytė – 30,55 proc. Trečias – S. Skvernelis 20,07 proc.
Aiškūs nugalėtojai dar dvejose savivaldybėse, laukiama duomenų iš paskutiniųjų 40 rinkimų apylinkiųNeringos savivaldybė šį kartą neliko paskutinioji pagal balsų skaičiavimą. Gavus duomenis iš visų trijų apylinkių čia laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 40,21 proc. balsų, antras su 33,7 proc. liko G. Nausėda, trečias - S. Skvernelis (12,47 proc.)Marijampolėje suskaičiavus visus duomenis iš 37 rinkimų apylinkių paaiškėjo, kad čia laimėjo G. Nausėda su 31,73 proc., o I. Šimonytė nuo jo atsiliko su 27,57 proc. S. Skvernelis liko trečias su 25,5 proc.
Paskutiniai duomenys: Alytuje laimi G. Nausėda, liko suskaičiuoti pusšimčio apylinkių duomenisNaujausiais duomenimis, suskaičiavus 1916 rinkimų apylinkių duomenis iš 1972, G. Nausėdos turi surinkęs 31,02 proc. I. Šimonytė – antra (29,9 proc.). Trečias – S. Skvernelis (20,72 proc.). Alytuje suskaičiavus visus duomenis iš 23 rinkimų apylinkių paaiškėjo, kad čia nežymia persvara laimėjo G. Nausėda su 31,27 proc., o I. Šimonytė nuo jo atsiliko su 30,197 proc. S. Skvernelis liko trečias su 20,46 proc.
Likus suskaičiuoti 85 apylinkių duomenis persvara tarp lyderių – vos daugiau nei procentasNaujausiais duomenimis, suskaičiavus 1887 rinkimų apylinkių duomenis iš 1972, G. Nausėdos persvara dar labiau sumažėjo – jis turi surinkęs 31,07 proc. I. Šimonytė – antra (29,46 proc.). Trečias – S. Skvernelis (20,72 proc.).
Liko visai nedaug, o persvara tarp lyderių tirpstaNaujausiais duomenimis, suskaičiavus 1831 rinkimų apylinkės duomenis iš 1972, toliau pirmauja G. Nausėda – 31,09 proc. I. Šimonytė – antra (29,09 proc.). Trečias – S. Skvernelis (21,01 proc.).
Naujausi duomenys iš didžiųjų miestų: kova tik dviejuose miestuoseVilniuje suskaičiavus 103 apylinkių duomenis iš 152, I. Šimonytė padidino persvarą iki 40,47 proc., antras - G. Nausėda su 26,34 proc., trečias - S. Skvernelis su 14,44 proc.Kaune suskaičiavus 55 apylinkių duomenis iš 91-os, I. Šimonytė vis dar pirma su 37,26 proc., G. Nausėda su 32,01 proc. atsilieka, o trečias - S. Skvernelis su 15,94 proc.Klaipėdoje suskaičiavus 44 iš 55 apylinkių duomenis toliau pirmauja G. Nausėda su 36,29 proc., antra - I. Šimonytė su 26,49 proc., trečias - S. Skvernelis su 17,02 proc.Šiauliuose suskaičiavus 29 iš 34 rinkimų apylinkių duomenis pirmauja G. Nausėda su 33,17 proc., antra - I. Šimonytė su 27,57 proc., trečias - S. Skvernelis su 22,51 proc.Panevėžyje suskaičiavus 24 iš 29 rinkimų apylinkių duomenis toliau nežymiai pirmauja I. Šimonytė su 33,35 proc., nuo jos vos atsilieka G. Nausėda su 32,33 proc. S. Skvernelis turi surinkęs 18,50 proc.Alytuje - panaši, tik atvirkščia situacija: čia suskaičiavus 22 iš 23 rinkimų apylinkių duomenis, vis dar nežymiai pirmauja G. Nausėda su 31,24 proc., o I. Šimonytė nuo jo atsilieka su 30,17 proc. S. Skvernelis trečias su 21,70 proc.
Nausėda sako, kad pasitraukus Skverneliui galimi pirmalaikiai Seimo rinkimai Pirmajame prezidento rinkimų ture pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad rinkimus pralaimėjusiam premjerui Sauliui Skverneliui pasitraukus iš pareigų, tampa įmanomi pirmalaikiai Seimo rinkimai, nors tai ir būtų mažiausiai tikėtinas scenarijus.Pasak jo, atsistatydinus S. Skverneliui ta pati valdančioji dauguma galėtų tęsti darbus su kitu premjeru, gali būti formuojama mažumos arba technokratinė Vyriausybė.„Aš manau, kad situacija yra tokia, kad ji palieka daugybę alternatyvų šioje vietoje“, – žurnalistams savo štabe Vilniuje pirmadienio naktį sakė G. Nausėda.„Galima ta pati valdančioji koalicija su kitu premjeru, galima mažumos Vyriausybė, technokratinė Vyriausybė. (...) Na ir mažiausiai tikėtina, bet neatmestina tikimybė yra išankstiniai Seimo rinkimai“, – pridūrė jis.Vis dėlto kandidatas tvirtino, kad valdantiesiems „valstiečiams“ palankiai susiklosčius vėliau gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatams niekas gali ir nepasikeisti.
Landsbergis: mes nesiveržiam į valdžią Premjerui Sauliui Skverneliui žadant atsistatydinti iš pareigų, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai nesiveržia į valdžią. „Mes nesiveržiam į valdžią. Mes objektyviai kaip frakcija, kaip partija vertiname savo galimybes Seime, nes turime 33 mandatus. Akivaizdu, kad šalia „valstiečių“, tai nėra adekvatu“, – BNS sakė G. Landsbergis.Anot jo, pasitraukus premjerui, galimi įvairūs variantai, tarp kurių – ir plati koalicija, ir mažumos Vyriausybė. „Bet mes kalbam apie scenarijus, kurie galbūt sutelktų platų Seimo palaikymą, jeigu tai būtų logiškasis variantas, kur iš viso be opozicijos lieka Seimas – krizei suvaldyti suburiama tokia Vyriausybė. Mažumos Vyriausybė – galbūt. Reikia objektyviai žiūrėti, kokios yra konstitucinės galimybės“, – teigė konservatorių lyderis.S. Skvernelis teigia, kad jo nepatekimas į antrąjį turą rodo visuomenės nepasitikėjimą Vyriausybe, todėl jis liepos mėnesį atsistatydins iš Vyriausybės vadovo pareigų.„Valstiečiai“ Seime turi 51 atstovą. G. Landsbergis teigia, kad S. Skvernelį išprovokavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.„Mano vertinimu, tai yra R. Karbauskio sukelta krizė, į kurią S. Skvernelis buvo priverstas reaguoti akivaizdu, kad S. Skvernelis nenorėjo dalyvauti toje krizėje, į kurią buvo įveltas“, – teigė konservatorių lyderis.„Realiai tai yra krizė, bet pirmiausia – R. Karbauskio krizė“, – pridūrė jis.
Sysas: Nausėda – vilkas avies kailyjePo I prezidento rinkimų turo, kuomet paaiškėjo, kad į II turą patenka Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, kilo klausimų, o ką gi rems pralaimėjusieji kandidatai ir jų partijos. Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad neaišku ar partija priims vieningą poziciją, bet pats teigia, kad ir vienas, ir kitas kandidatas – blogas.Pats socialdemokratų kandidatas Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad pats nemato galimybės remti vieną ar kitą kandidatą, o ir socialdemokratų partijai, galbūt, būtų netikslinga remti kandidatus, kurie atstovauja ne kairiosios politikos pažiūras.Socialdemokratų štabe buvęs Algirdas Sysas taip pat antrino, kad reikėtų laikytis tokios pozicijos.„Manau, kad kadangi prezidento rinkimai yra asmenybių rinkimai ir akivaizdžiai net politologai sakė, kad dalis socialdemokratų rėmėjų balsavo už kitus kandidatus suprasdami kokioje situacijoje esame. Nežinau, ar partija priims kažkokį sprendimą. Palaikyčiau Andriukaičio pozicija, kad kas norės dalyvauti rinkimuose turėtų patys pasirinkti, nes partija negali įsakyti, kad po to nekaltintų“, – DELFI sakė jis.Politikas taip pat negailėjo kritikos į II turą patekusiems kandidatams ir pats abejojo, ar iš viso bent už kažkurį balsuos. „Abu dešinieji kandidatai. Jauti, kad ir vienas gali būti blogai, ir kitas. Mes pakankamai daug kritikavome Ingridą Šimonytę kaip buvusią finansų ministrę, Kubiliaus dešiniąją ranką, kai priimta krūva įstatymų, kuriuos Konstitucinis teismas pripažino antikonstituciniais. Gitanas Nausėda visada kritikavo mūsų socialdemokratinę poziciją, kad turtingi turi didesnius mokesčius mokėti, kad perskirstymas turi būti didesnis, kad socialinio teisingumo būtų daugiau. Nežinau kurią iš dviejų blogybių man rinktis geriau.Gal aš 24 dieną ar 26 dieną pabusiu ir nuspręsiu, gal nebalsuosiu nei už vieną, tik Europos Parlamento rinkimuose, nes pasirinkimas tikrai yra prastas mano galva. Galbūt Šimonytę daugiau pažįstu dėl bendro darbo metu Seime. Apie Gitaną Nausėdą galiu pasakyti tik tiek, kad šnekėjo viena, o dabar apsimeta vilkas avies kailiu, kuris ateina ir sako, kad džiaugiuosi, jog manim patikėjo. Situacija tokia, kad Lietuvos žmonės gyvena labai gerai, nes balsuoja už dešiniąją politiką“, – rezultatus apibendrino A. Sysas.
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 1668 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,82 proc. ir 77,61 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą.VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Pateikti duomenys iš 1685 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 50,93 proc. ir 73,56 proc. pasisakė už dvigubos pilietybės išsaugojimą.
Naujausiais duomenimis, toliau pirmauja G. Nausėda – 31,39 proc. I. Šimonytė – antra (28,25 proc.). Trečias – S. Skvernelis (21,84 proc.).
Politologai: antrame ture geresnes starto pozicijas turi Nausėda Politologai sako, kad antrajame prezidento rinkimų ture geresnes starto pozicijas turi ekonomistas Gitanas Nausėda, bet daug kas priklausys nuo rinkimų kampanijos ir rinkėjų aktyvumo.Ekspertų teigimu, konservatorių remiamai Ingridai Šimonytei gali būti sudėtinga sulaukti paramos iš žmonių, balsavusių už kitus kandidatus.„Žiūrint į tai, kas kieno balsų galėtų pritraukti, jei rinkėjų aktyvumas būtų panašus, tokiu atveju turbūt G. Nausėdos galimybės yra geresnės“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.„Jo rinkimų kampanija ekonomine ir socialine prasme buvo nukreipta į kairią nuo centro pusę, kultūrine prasme – labiau į dešinę, šitaip mėginant aprėpti kuo daugiau rinkėjų. Jis turi daugiau šansų pritraukti už kitus kandidatus balsavusiųjų balsus, ypač kairiųjų kandidatų“, – pridūrė jis.Anot R. Vilpišausko, I. Šimonytės naudai galėtų suveikti mažesnis rinkėjų aktyvumas, be to, daug lems kandidatų kampanija artimiausias dvi savaites.„Svarbus veiksnys – tai, kas vyks per sekančias dvi savaites, nes G. Nausėda padarė ne vieną klaidą savo kampanijos metu, kuri galėjo dalį didmiesčių rinkėjų pastūmėti balsuoti ne už jį, o už I. Šimonytę, ir klausimas ar jis panašių klaidų nedarys per artimiausias dvi savaites“, – kalbėjo politologas.Panašios pozicijos laikosi Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Gintaras Šumskas – anot jo, G. Nausėda turi potencialo perimti kai kurių iš rinkimų iškritusių kandidatų paramą, bet jo rinkėjai pasižymi žemesne motyvacija balsuoti.„Gali būti, kad antrame ture G. Nausėdos elektoratas nebus toks drausmingas ir ta intriga išliks“, – BNS sakė politologas.Jo teigimu, rezultatai parodė, jog I. Šimonytę labiau remia miestų gyventojai bei emigrantai, tačiau G. Nausėda turi platesnę rinkėjų bazę.G. Šumskas neatmetė tikimybės, kad dalis rinkėjų antrajame ture nebalsuos išvis, nematydami potencialaus savo pažiūras atitinkančio kandidato.„Protesto balsuotojai gali neturėti nė vieno pasirinkimo. Gali atsitikti ir taip, kad jie visai neateis ir turėsime gerokai mažesnį aktyvumą antrame ture“, – sakė jis.Antras prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną su Europos Parlamento rinkimais.
Skvernelis sako, kad atsistatydins, bet neatmeta, kad dauguma gali likti Į antrąjį prezidento rinkimų turą nepatekęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad atsistatydins iš Vyriausybės vadovo pareigų, bet neatmeta galimybės, kad valdančioji dauguma išliks.„Nepatekimas į antrą turą yra mano kaip politiko įvertinimas. Aš tą įvertinimą kaip politikas priimu ir turiu padaryti tą žingsnį“, – LRT televizijai pirmadienio naktį sakė ministras pirmininkas. „Gali būti, kad ta pati valdanti dauguma formuos Vyriausybę ir turės savo ministrą pirmininką“, – pridūrė S. Skvernelis.Premjeras sakė, kad visuomenės parama yra būtina, siekiant vykdyti reformas. Atsistatydinimo pareiškimą jis žada pateikti liepos mėnesį. Jo teigimu, „valstiečių“ atstovai sprendimus priims įvertinę galutinius rezultatus.Pirminiai rezultatai rodo, kad antrajame prezidento rinkimų ture susitiks nepriklausomas ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.
1724 apylinkių iš 1972 duomenys jau pateikti. Pirmauja G. Nausėda su 296813 balsų (31,37 proc.). Antroje vietoje I. Šimonytė – 266065 balsų (28,12 proc.). Trečias S. Skvernelis – 207381 balsas (21,92 proc.).
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 1557 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,58 proc. ir 78,09 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą. VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Pateikti duomenys iš 1596 apylinkių apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 50,37 proc. ir 73,68 proc. pasisakė už dvigubos pilietybės išsaugojimą.
Pagal naujausius duomenis, toliau pirmauja G. Nausėda (31,46 proc.). Antra – I. Šimonytė (27,71 proc.). S. Skvernelis – trečias (22,18 proc.).
Ališauskienė apie tolesnę kovą: dabar viskas prasidės iš naujo „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė DELFI laidoje sakė, kad labiausiai per šiuos rinkimus ją nustebinęs dalykas yra tas, kad Vyteniui Andriukaičiui nepavyko pasiekti geresnio rezultato. „Jau apie tai kalbėjome prieš kelias dienas ir matėme rezultatą. Matėme, kad rezultatai buvo labai panašūs paskutinėmis savaitėmis. Daugelis skambių pareiškimų nebeturėjo didelės įtakos. Daug buvo kalbėta, kad Nausėdai reikia mobilizuoti rinkėjus, kažko netikėto nebuvo, bet gal šiek tiek buvo keista, būčiau maniusi, kad Andriukaitis daugiau surinks, bet kai žiūrėjome tyrimų rezultatus, matėme, kad socialdemokratų šalininkai rinkosi ne Andriukaitį, o Nausėdą, ypač jaunesni, kurie Andriukaičio net nelabai atsimena“, – rezultatus įvertino R.Ališauskienė. Ji tikino, kad jeigu prezidentinė kampanija nesikeis, daugiau šansų laimėti antrajame ture turi Nausėda. „Bent jau tie duomenys, ką rodė skaičiai prieš pirmą turą, jeigu niekas nesikeistų, tai daugiau galimybių turi Gitanas Nausėda, bet nepamirškime, kad tos partijos, kurios neturės prezidentinio kandidato, jos turės bandyti mobilizuoti savo rinkėjus“, – DELFI laidoje sakė R.Ališauskienė. R.Ališauskienės teigimu, per antrąjį rinkimų turą aktyvumas turėtų būti mažesnis. Tiesa, anot jos, intriga tikrai nemažėja, o jau nuo pirmadienio viskas prasideda iš naujo. „Aktyvumas turėtų būti mažesnis, nes atkris Puteikio, Juozaičio rinkėjai, kuriems nepatinka abu kandidatai, o abu kandidatai turi atsiminti, kad nuo rytojaus viskas prasidės iš naujo. Būtų labai keista, jeigu kandidatai nesiimtų aštresnės retorikos, kol kas skirtumas pagrindinis tas, kad Nausėda yra nepartinis, o Šimonytė labiau remiama konservatorių“, – prognozuoja R.Ališauskienė.
Skvernelis: signalas yra aiškiai pasiųstasPremjeras Saulius Skvernelis, apsilankęs DELFI studijoje, sakė, kad nepavyko įtikinti žmonių, kad jis gali būti geras prezidentas. „Nužfiksavau tikslaus laiko, bet gal tai buvo tada, kai pradėjo keistis skaičiai. Tai lėmė žmonių apsisprendimas, jie norėjo matyti kitus kandidatus. Matyt, čia turėtų analizuoti politologai. Aš manau, kad tas darbas, kuris buvo daromas, nebuvo priimtinas žmonėms. Nuomonės dėl atsistatydinimo nekeisiu“, – tikino S.Skvernelis.„Man atrodo, kad visi Seimo nariai yra paprasti“, – juokais kalbėjo S.Skvernelis.„Manau, kad partija turės priimti svarbius sprendimus. Aš nesu partijos narys. Aš palaikau savo asmeninį vertinimą, supraskime, kad skaičiai ir signalas yra aiškiai pasiųstas. Mano darbą vertina rinkėjai“, – tikina S.Skvernelis. Galimas pralaimėjimo priežastis jis sako paliekantis vertinti politologams.„Galbūt ir ta priežastis yra, kad mokesčių mažinimas, galimybė uždirbantiems žmonėms turėti daugiau vaiko, šeimos politikos skatinimas nėra priimtinas“, – svarstė jis.S. Skvernelis teigė, kad „būtų gera galimybė grįžti“ prie idėjos organizuoti Seimo rinkimus pavasarį, kad naujoji Vyriausybė galėtų pati formuoti biudžetą, o ne paveldėti projektą iš buvusios valdžios.
Andriukaitis jau prabilo apie Seimo rinkimusLietuvos socialdemokratų partijos narys, eurokomisaras ir kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad svarstys dalyvauti Seimo rinkimuose, o ketvirta vieta prezidento rinkimuose – tikėta.Pas V. Andriukaitį į štabą buvo atvykę ir Ingridos Šimonytės rinkimų štabo nariai, perdavė gėlių ir pasveikino su dalyvavimu. Kaip teigia V. Andriukaitis, pasiūlymo palaikyti Šimonytę antrajame rinkimų ture neišgirdo. Taip pat kol kas nesikreipė ir kito kandidato atstovai su tokiu pasiūlymu.„Aš nežinau, turėčiau gerokai pasvarstyti, ar reikia čia išreikšti paramą esant dviem dešiniesiems kandidatams. Vis tiek yra dešiniojo centro kandidatai. (…) Aš pavyzdžiui manau, kad dar turėtume padiskutuoti, bet kad tai yra netikslinga reikšti paramą. Aš pats asmeniškai nematau jokios galimybės remti vieną ar kitą kandidatą. Ar socialdemokratų partijos valdovybė svarstytų, nežinau“, – teigė jis.Kaip pats Andriukaitis sakė, jo prognozės pasitvirtino, buvo svarstyta, kad liks ketvirti ar treti.„Kas matėsi tai, kad mes turbūt nesugebėjome išnaudoti vidinių partijos išteklių, kurie būtų geriau mobilizuoti tiems rinkimų rezultatams, bet apklausos rodė, kad kažkur apie 6–7 proc. yra toks pasitikėjimas. Vadinasi tos apklausos kaip ir nenuvylė. Man būtų buvę skaudu, jei būčiau buvęs ne ketvirtas. Tada būtų taip, kad kažką padarėme blogai. Kol kas mes ketvirti ir kol kas tai atspindi ir tą tendenciją, kurioje mes per mėnesį kilome. Bet aišku to neužteko, kad pasiektume 12–13 proc. barjerą“, – sakė jis.V. Andriukaitis neslepia, kad tolimesnis žingsnis gali būti Seimo rinkimai.„Aš manau, kad aš svarstysiu vieną klausimą, kad iš politikos iki 2020 metų tikrai nesitrauksiu. Kaip bus, bus matyt. Bet dabar reikia užbaigti žingsnius kaip komisarui ir tada žiūrėti, kaip mes galime konsoliduoti socialdemokratų poziciją, nes tikrai noriu, kad socialdemokratai atsitiestų“, – teigė jis, o perklausus tai ar dalyvautų Seimo rinkimuose pridėjo, kad „Taip, manau. Tokią galimybę tikrai rimtai svarstysiu“.Pasiteiravus, ar galėtų vesti partijos sąrašą teigė, kad tai priklausys nuo partijos vadovybės.
Panevėžio miestas VRK jau pateikia pirmuosius rezultatus. Kol kas pateikti 12 apylinkių rezultatai ir iš jų matyti, kad vis dar pirmauja I. Šimonytė su 32,97 proc. balsų, vos keliais procentiniais punktais nuo jos atsilieka G. Nausėda su 32,63 proc. balsų. Trečioje vietoje - S. Skvernelis su 19,05 proc. balsų. Šiauliuose jau yra rezultatai iš 20 apylinkių. Čia pirmoje vietoje užtikrintai pirmauja G. Nausėda su 33,18 proc. balsų, antroje – I. Šimonytė su 27,42 proc. balsų, ir trečias S. Skvernelis su 23,03 proc. balsų.
Visagine jau suskaičiuoti visi balsai. Čia rinkimus laimėjo V. Tomaševski (29,59 proc.).
Naujausi duomenys iš didžiųjų miestų:Vilniuje suskaičiavus 39 apylinkių duomenis iš 152, I. Šimonytė pirmauja su 36,30 proc., antras - G. Nausėda su 26,49 proc., trečias - S. Skvernelis su 15,88 proc.Kaune suskaičiavus 9 apylinkių duomenis iš 91 I. Šimonytės persvara dar labiau sumažėjo, bet ji vis dar pirma su 31,66 proc., jai ant kulnų lipa G. Nausėda su 27,76 proc. trečias - S. Skvernelis su 13,92 proc.Klaipėdoje suskaičiavus 27 iš 55 apylinkių duomenis toliau pirmauja G. Nausėda su 36,12 proc., antra - I. Šimonytė su 26,45 proc., trečias - S. Skvernelis su 17,25 proc.Šiauliuose suskaičiavus 15 iš 34 rinkimų apylinkių duomenis pirmauja G. Nausėda su 33,33 proc., antra - I. Šimonytė su 27,37 proc., trečias - S. Skvernelis su 23,06 proc.Panevėžyje suskaičiavus 9 iš 29 rinkimų apyinkių duomenis vis dar nežymiai pirmauja I. Šimonytė su 32,62 proc., nuo jos vos atsilieka G. Nausėda su 32,27 proc. S. Skvernelis turi surinkęs 19,19 proc.Alytuje - panaši, tik atvirkščia situacija: čia suskaičiavus 17 iš 23 rinkimų apylinkių duomenis, nežymiai pirmauja G. Nausėda su 31,51 proc., o I. Šimonytė nuo jo atsilieka su 30,12 proc. S. Skvernelis trečias su 21,40 proc.
Prezidento rinkimų balsai jau suskaičiuoti Alytaus rajone, Jurbarko rajone, Kalvarijų savivaldybėje, Kazlų rūdoje, Pagėgiuose, Raseinių rajone, Skuode.
VRK pateikė naujausius duomenis. Pirmas – G. Nausėda (31,52 proc.). I. Šimonytė – antra (26,15 proc.). S. Skvernelis – trečias (23,24 proc.).
Neringa vidurnaktį pateikė pirmuosius duomenis iš vienos iš trijų apylinkių. Čia laimi I. Šimonytė (45,43 proc.). Antras – G. Nausėda (32,88 proc.). Trečioje vietoje – S. Skvernelis (12,10 proc.).
Nausėda - apie galimą politinę krizę LietuvojeLietuvos prezidento rinkimuose kol kas pirmaujantis Gitanas Nausėda sakė, kad valstybė privalo būti stabili ir turėti aiškią valdančiąją daugumą. Tiesa, panašu, kad jis labiau linkęs palaikyti galimybę turėti mažumos Vyriausybę nei idėją rengti išankstinius Seimo rinkimus.„Jei atsitiktų taip, kad valdančiosios daugumos neliks ar ji subyrės dėl destrukcinių veiksmų, tikrai yra ir kitos alternatyvos. Daugelis valstybių išbandė ir mažumos Vyriausybės formavimą. Juo labiau, kad neliko jau tiek daug laiko iki kitų Seimo rinkimų. Norėtųsi išvengti išankstinių Seimo rinkimų. Tai būtų turbūt pati prasčiausia opcija. Todėl pirma reikia išbandyti tuos variantus, kurie yra naudingi Lietuvai ir teikia stabilumą“, – tiesioginiame LRT eteryje sakė G. Nausėda.Anot jo, aptariami variantai turi ir privalumų, ir trūkumų, tad dabar svarbiausia palaukti, kol nusės pirmajame rinkimų ture pakilusios dulkės ir sprendimus galiausiai priimti blaivia galva.„Jei valstiečių-žaliųjų sąjungos desperatiški sprendimai įvyks artimiausioje ateityje, tiesą sakant, net dabartinei prezidentei prisies spręsti šiuos klausimus“, – pastebėjo G. Nausėda.Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad Saulius Skvernelis dar gali pakeisti savo sprendimą ir iš premjero posto nepasitraukti.„Lietuva tikrai neliks be variantų. Lietuva ras alternatyvą tokią, kokia būtų pati geriausia likus šiek tiek daugiau kaip vieneriems metams iki Seimo rinkimų. Jei man pavyks laimėti prezidento rinkimus, būsiu aktyvus to proceso dalyvis“, – LRT eteryje aiškino G. Nausėda.Paklaustas, ar galima solidžiu politiniu ėjimu laikyti sprendimą susieti dalykus, kurie iki šiol Lietuvos politikoje nebuvo susieti, G. Nausėda aiškino, kad tai nesolidumo ir neatsakingumo prieš savo rinkėjus pavyzdys.„Žmonės 2016 m. išrinko valstiečių-žaliųjų sąjungą kartu su koalicijos partneriais vadovauti šaliai, sudaryti Vyriausybę. Gerai ar blogai jiems sekėsi, kitas klausimas. Buvo ir sėkmių, ir nesėkmių. Tačiau dabar staiga sukabinti savo tolesnį darbą Vyriausybėje su prezidento rinkimų rezultatais? Juk rinkėjams tai nebuvo įdomu ir jie šių dalykų niekaip nesiejo, kai darė savo sprendimus“, – kalbėjo G. Nausėda.Paklaustas, kaip vertina savo galimybes antrajame ture, G. Nausėda tikino esantis nusiteikęs dirbti ir aplankyti tuos Lietuvos regionus, kurių dar nespėjo: Šilutę, Mažeikius, Skuodą, Širvintas.„Aš tikėjausi purvinesnės“, – paklaustas, kaip vertina praėjusią rinkimų kampaniją, kalbėjo G. Nausėda.
Karbauskis užsiminė apie Skvernelio likimą po pralaimėtų rinkimųRamūnas Karbauskis, atrodo, jau susitaikė su Sauliaus Skvernelio pralaimėjimu ir tikina, kad yra tik viena sąlyga, kuriai pasitvirtinus jie liktų valdžioje. „Mes suprantame rezultatus taip, kad miestų duomenys rodo, jog mūsų kandidatas nepateks, todėl mes savo kandidato į premjerus tikrai nesiūlysime, mes kitos Vyriausybės darbe nedalyvauysime tik su viena sąlyga, jeigu pralošime Europos Parlamento rinkimus. Po šio rezultato aišku tik viena, kad jeigu EP negausime daugiausia balsų, tikrai nedalyvausime kitoje valdančiojoje daugumoje“, – griežtai atsakė valstiečių lyderis. Anot R.Karbauskio, valstiečiai jau susitaikė, kad visuomenė neparodė Sauliui Skverneliui palaikymo ir pasitikėjimo. „Bet kokiu atveju buvo įvykdyta daug darbų, visuomenė mano kitaip. Aš suprantu, nors apklausose Skvernelis kaip premjeras, vertinamas gerai, vis tik tai yra pasitikėjimo klausimas, o mes jo nesulaukėme, mes nesielgsime kaip visi, mes atiduosime valdžią“, – tikino R.Karbauskis. Jis dar kartą pakartojo, kad jeigu G. Landsbergis būtų siūlomas į premjerus, jo kandidatūrai būtų pritarta. „Jeigu konservatoriai imtųsi atsakomybės, o kol kas jie tik daug kalbėjo, jeigu bus siūlomas į premjerus Landsbergis, mes palaikysime. Aš suprantu konservatorius, kad jie nenorėtų imtis valdžios, nes jie neturi jokios programos“, – patvirtino R.Karbauskis. Jis taip pat miglotai užsiminė, koks likimas, pralaimėjimo atveju, lauktų S. Skvernelio. „Jis yra mūsų komandos narys, mes visi liktume opozicijoje, visi liksime Seimo nariais, paprastais Seimo nariais, kaip ir visi kiti. Noriu pasakyti, kad žmonės išreiškė savo sprendimą ir mes jį matome“, – DELFI laidoje sakė R.Karbauskis.
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 1347 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,32 proc. ir 78,53 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, preliminariais duomenimis, dalyvavo 61,11 proc. rinkėjų, 71,53 proc. pasisako už Seimo narių mažinimą.
Vidurnaktį pateikti nauji duomenys iš 1471 apylinkės. Pirmas G. Nausėda su 189513 balsais (31,52 proc.). Antroje vietoje – I. Šimonytė, surinkusi 154456 balsus (25,69 proc.). Trečioje vietoje S. Skvernelis su 142048 balsais (23,63 proc.).
Skvernelio štabe - netikėti svečiai Į S. Skvernelio štabą prieš vidurnaktį atvyko M. Navickienė iš I. Šimonytės štabo ir įteikė gėlių štabo vadovui V. Bakui. Pastarasis dėkojo, tačiau vėliau žiniasklaidai teigė, kad vis dar lauks galutinių rezultatų, nors S. Skvernelį vis labiau lenkia I. Šimonytė.„Tai toks mandagus gestas, taip ir turėtų būti“, – apie M. Navickienės apsilankymą kalbėjo V. Bakas ir teigė, kad lauks galutinių rezultatų. Jo teigimu, S. Skvernelis surinko daugiau balsų nei per Seimo rinkimus prieš trejus metus. „Manau, kad Saulius Skvernelis iš šios kampanijos išėjo sustiprėjęs, padaręs dar vieną žingsnį į priekį, nes tikrai politika nesibaigia rinkimais“, – kalbėjo V. Bakas ir teigė.
Šimonytė jau svarsto ateities scenarijus: galėtų formuotis nauja daugumaKandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė specialioje DELFI laidoje patvirtino, kad, ko gero, tikrai bus antrame ture. „Manau, kad jau esu antrame ture. Kai buvau trečia, buvau rami, nes puikiai žinau, kaip atrodo rezultatų laukimas. Žinote, visko esu mačiusi, nesu linkusi labai išgyventi, noriu sulaukti to, kas iš tikro yra įvykę. Duomenys, kuriuos gauname, yra tokie, kad Vilniaus apylinkėse laimiu. (…) Antrame ture laimės tas, kas bus stipriausias, nesiimu prognozuoti, vėl atsidarys visai kitoks vaizdas, daug kas priklausys nuo to, ar kandidatai reikš paramą, priklauso nuo aktyvumo, reikės dirbti iš naujo, reiks tiesiog atsidaryti naują dviejų savaičių laikotarpį. Su Skverneliu kampanija galėtų būti agresyvoka, o dabar to agresyvumo nereikia tikėtis“, – DELFI laidoje sakė I.Šimonytė. Ji tikino, kad neatmestų varianto, kad ateityje gali formuotis nauja dauguma. „Manau, kad kai žmonės renkasi konkretų lyderį, o ne partiją, daugiau vizijos atrado manyje ir pas Nausėdą. Rinkimai nėra tokie kaip ankstesni, daug kas prikausys nuo to, koks bus balsų skirtumas, bet aš nemėgstu postringauti, kol neturiu galutinių rezultatų. O premjeras yra žodžio žmogus, pardavė namą ir paskui atsiėmė, gal jis paklaus žmonos ir ji pasakys, kad solidūs politikai taip nesielgia. Gali valdančioji dauguma keistis, bet reikia ramia galva sulaukti pirmadienio, o pirmalaikiams rinkimams reikia Seimo sprendimo. Aš neatmesčiau, kad galėtų formuotis nauja dauguma, visos opcijos yra įmanomos, akivaizdu, kad gali būti, jog Karbauskis tiesiog pasikarščiavo“, – kalbėjo I.Šimonytė. Anot I.Šimonytės, artimiausiu metu svarbiausia bus išanalizuoti, kaip buvo balsuota skirtinguose regionuose. „Aš manau, kad tų taškų, kurie mane skiria nuo Nausėdos, tikrai yra. Aš būčiau labai keistas žmogus, jeigu dabar išpasakočiau savo visą taktiką, ką daryčiau antrajame ture arba prieš jį, bet daug kas priklausys, kaip atrpdys skaičiai tam tikruose regionuose. Reikia, kad žmonės ateitų į antrą turą, bet iš tiesų visko gali būti“, – taip pat sakė I.Šimonytė.
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 1280 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,24 proc. ir 78,78 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, preliminariais duomenimis, dalyvavo 61,11 proc. rinkėjų, 71,19 proc. pasisako už Seimo narių mažinimą.
Naujausiais duomenimis, G. Nausėda gerina savo rezultatą (31,33 proc.). Antra – I. Šimonytė – 25,13 proc. Trečias – S. Skvernelis (23,78 proc.)
Naujausi duomenys iš didžiųjų miestų:Vilniuje suskaičiavus 16 apylinkių duomenis iš 152, I. Šimonytė vis dar pirmauja su 37,17 proc., antras - G. Nausėda su 26,01 proc., trečias - S. Skvernelis su 15,32 proc.Kaune suskaičiavus 9 apylinkių duomenis iš 91 I. Šimonytės persvara dar labiau sumažėjo, bet ji vis dar pirma su 31,66 proc., jai ant kulnų lipa G. Nausėda su 27,76 proc. trečias - S. Skvernelis su 13,92 proc.Klaipėdoje suskaičiavus 15 iš 55 apylinkių duomenis toliau pirmauja G. Nausėda su 36,01 proc., antra - I. Šimonytė su 27,14, trečias - S. Skvernelis su 16,76 proc.
Puidokas Šimonytės tikrai neremsKandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas pripažino, kad ankstesni jo samprotavimai, jog reitingai neatspindi jam skirto visuomenės palaikymo, buvo klaidingi. Politikas teigia susitaikęs, kad rinkimus pralaimėjo ir sako dar galvosiantis, kam deklaruoti savo elektorato paramą. Pasak jo, tai tikrai nebus konservatorių keliama Ingrida Šimonytė.„Tikrai neparemsiu ponios Šimonytės. Aš nesu kaip ponas Puteikis, esu nuoseklus politikas, tai jei pasakiau, kad jokiomis sąlygomis neremsiu ponios Šimonytės, tai reiškia, paremčiau tą kitą kandidatą, kuris būtų antrajame ture su ja - šiuo atveju tai greičiausiai būtų ponas Nausėda“, - Eltai sakė M. Puidokas.Jeigu antrajame rinkimų ture visgi būtų G. Nausėda ir S. Skvernelis, tvirtino M. Puidokas, dar savaime nėra aišku, ką remtų. „Tokiu atveju tartumėmės štabe ir žiūrėtume, kuris variantas Lietuvai yra geresnis ir kuris būtų labiau telkiantis valstybę ir žmones“, - sakė M. Puidokas, pabrėždamas, kad tai, jog S. Skvernelis yra buvęs frakcijos kolega dar nieko nereiškia. Maža to, sakė M. Puidokas, jam nerimą kelia autoritarinės tendencijos „valstiečių“ partijoje. Tai, pasak jo, būtų svarbus veiksnys, galvojant, ar skirti paramą „valstiečių“ kandidatui. „Autoritarizmo tendencijos yra keliančios nerimą ir liūdinančios, ir kontekstas, kuriame buvo vykdomi šie rinkimai, šantažas rinkėjams, kad jei nebalsuosite už poną Skvernelį, grės Landsbergio valdymas... Manau, kad tai nėra valstybiška pozicija“, - Eltai sakė M.Puidokas.
Sinkevičius: ar trauktis, turi nuspręsti dauguma, o ne vienas žmogus„Matome, kad tendencija tokia, kad nepavyks mūsų kandidatui patekti į antrąjį turą“, – LRT televizijai sakė Ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas Virginijus Sinkevičius.Tiesa, kalbėdamas apie traukimąsi iš valdančiosios daugumos, jis kiek švelnina toną. Anot V. Sinkevičiaus, tai turi spręsti ne vienas žmogus, o dauguma.„Manau, sulaukime trijų rinkimų rezultatų ir tada partijos taryba turėtų spręsti, ar tie rezultatai mus tenkina. Tai turi nuspręsti dauguma, o ne vienas žmogus“, – nurodė jis.Paklaustas, ar tai reiškia, kad Ramūno Karbauskio žodžių neturėtume vertinti rimtai, V. Sinkevičius pakartojo, kad, ar trauktis iš valdančiosios daugumos, galiausiai spręs frakcija ir taryba.„Daugelis žmonių pasisakė už pasitraukimą. Galimai tas sprendimas nesikeis“, – pridūrė V. Sinkevičius.Anot jo, apie S. Skvernelį žmonės atsiliepia kaip apie labai gerą premjerą, kurio darbu yra patenkinti, tačiau nemato jo prezidentu. „Daugeliui rinkėjų atrodo, kad pagrindinė prezidento funkcija yra tarptautinis šalies atstovavimas, tinkamas jos reprezentavimas, o ne vidaus politika. <...> Aš manau, kad daugelis rinkėjų tikrai mano, kad S. Skvernelis yra daug geresnis premjeras nei prezidentas. Antra, mes matome procentus ir tų kandidatų, kurie, sakykime, labai stipriai pervertino savo jėgas, tačiau prisidėjo prie to, kad S. Skvernelis nepatektų į antrąjį rinkimų turą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jau yra pirmosios apylinkės iš Palangos rezultatai. Pirmauja G. Nausėda 38,45 proc. I. Šimonytė – antra (29,82 proc.). Trečias Palangoje S. Skvernelis – 15,92 proc.
Šimonytė skelbia patekusi į antrą prezidento rinkimų turą Kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė skelbia patekusi į rinkimų antrąjį turą.„Ta teorija, kurią prieš keletą mėnesių kažkas išmetė kaip planą chuliganą, kad gali būti antrame ture du dešiniųjų kandidatai ir daug kas tada juokėsi, tai panašu, kad juoktis nereikėjo – tai gali būti tikėtinas antro turo scenarijus“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.„Tai ačiū labai visiems už balsus ir panašu, kad laukia dar dvi savaitės rimto darbo“, – pridūrė ji.Išankstiniai rezultatai iš 1366 apylinkių rodo, kad ji yra antroje vietoje su 24,56 proc. balsų.
Naujausiais duomenimis, I. Šimonytė toliau didina atotrūkį tarp S. Skvernelio. Ji antroje vietoje su 24,56 proc. balsų. S. Skvernelis – trečias 24,06 (proc.)
Skvernelis pripažįsta, kad nepateko į prezidento rinkimų antrąjį turąPremjeras Saulius Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.„Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.
Šimonytė: iš to scenarijaus juoktis nereikėjoIngrida Šimonytė ruošiasi dar dviem savaitėms rimto darbo prieš antrą rinkimų turą.„Atrodo, kad ta teorija, kurią prieš keletą mėnesių išmetė kaip „planą-chuliganą“, kad gali būti antrame ture du dešiniųjų kandidatai, ir daug kas tada juokėsi, tai panašu, kad juoktis nereikėjo , ir kad tai gali būti tikėtinas antro turo scenarijus. Labai ačiū visiems už balsus. Panašu, kad laukia dar dvi savaitės rimto darbo“, - sakė I. Šimonytė.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas rinkimuose rėmė S. Skvernelį. Tačiau jo parama, preliminariais duomenimis, pergalės Druskininkuose S. Skverneliui neužtikrina. Pirmauja G. Nausėda (35,98 proc.). Antras – S. Skvernelis (25,65 proc.). I. Šimonytė – trečia (26,56 proc.).
VRK pasirodė primieji rezultatai iš Šiaulių miesto, tiesa, duomenys atplaukė tik iš vienos iš 34 rinkimų apylinkių. Šiauliuose pirmauja G. Nausėda su 35,86 proc., antra - I. Šimonytė su 26,45 proc., trečias - S. Skvernelis su 21,59 proc.
Gitanas Nausėda didina savivaldybių skaičių, kuriose pirmauja – 46. Saulius Skvernelis pirmauja – 6, Ingrida Šimonytė – 4. Ingrida Šimonytė toliau užtikrintai pirmauja tarp užsienyje balsuojančių lietuvių – 55,39 proc., antas Gintanas Nausėda – 25,76 proc., trečias Saulius Skvernelis – 6,97 proc. 34 iš 52 diplomatinių atstovybių duomenys.
Širvintų merė Ž. Pisnkuvienė per Prezidento rinkimus paramą išreiškė S. Skverneliui. Ir panašu, kad jam tai padėjo. Suskaičiavus balsus 21 apylinkėje iš 23 S. Skvernelis laimi (30,64 proc.). Antras Širvintose G. Nausėda – (27,83 proc.). I. Šimonytė trečia – (24,09 proc.).
Ingrida Šimonytė toliau užtikrintai pirmauja tarp užsienyje balsuojančių lietuvių – 55,39 proc., antas Gintanas Nausėda – 25,76 proc., trečias Saulius Skvernelis – 6,97 proc. 34 iš 52 diplomatinių atstovybių duomenys.
VRK praneša, kad pirmas toliau lieka G. Nausėda. Tiesa, jo surenkamas procentas mažėja. Dar prieš 15min buvo 31,18 proc. 23.15 val. duomenimis – 30,95 proc. I. Šimonytė – antra (24,34 proc.). Trečias – S. Skvernelis – 24,28 proc. Ketvirtas – V. Andriukaitis – 5,24 proc. Penktas – V. Tomaševski (4,99 proc.) Šeštas – A. Juozaitis (4,48 proc.). Septintas – M. Puidokas (2,98 proc.). N. Puteikis aštuntas – 0,94 proc. V. Mazuronis – devintas (0,79 proc.).
Vilniuje suskaičiavus 14 apylinkių duomenis iš 152, I. Šimonytė pirmauja, jos atotrūkis toliau mažėja ir siekia su 38,22 proc., antras - G. Nausėda su 25,91 proc., trečias - S. Skvernelis su 14,9 proc.
Naujausiais VRK duomenimis, I. Šimonytė jau aplenkė S. Skvernelį. Ji antroje vietoje 24,34 (proc.). S. Skvernelis – trečias 24,28 (proc.).
Landsbergis prakalbo apie scenarijus, jeigu išsipildytų Karbauskio gąsdinimaiKonservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis DELFI laidoje pabrėžė, kad kol kas visi trys lyderiai žengia koja kojon, todėl sakyti, kas bus antrame ture, dar per anksti. Laidoje jis taip pat sakė, kad konservatorių štabai ir Ingrida Šimonytė atskirai laukia rinkimų rezultatų.„Ji yra nepriklausoma kandidatė, manau, kad tai yra visiškai natūralu, tai yra nepriklausomas žmogus, ji jau seniai yra ne konservatorių kandidatė. Man tas jau seniai aišku, keista, kad jus tai stebina“, – sakė G.Landsbergis. „Manau, kad dar šiek tiek reikia palaukti, taip pat reikia palaukti užsienio rezultatų. Po kelių valandų paaiškės. Aš turiu lūkesčių, kad Ingrida Šimonytė bus antrajame ture. Aš manyčiau, kad nei vienas iš trijų kandidatų negali būti užtikrintas, kad bus antrame ture, net kaimiškose vietovėse balsai gana apylygiai, o didieji miestai, kurie keis visą vaizdą, tai palaukime. Aš tik pakartosiu, kad visi trys turi pakankamai panašius šansus“, – sakė G. Landsbergis. „Aš pats ramiai žiūriu į tą vadinamąjį feisbuko burbulą. Aš jį priimu kaip pozityvų ženklą, bet reikia žiūrėti į bendras tendencijas, kurios nesuteikia pagrindo nerimauti. G.Landsbergis DELFI laidoje sureagavo į profesoriaus V.Landsbergio žodžius, kad Gitanas Nausėda jam atrodo labiau panašus į prezidentą. „Aš nustebau, kai profesorius tai pasakė, jam net paskambinau ir paklausiau, ką jis turėjo omenyje. Galiu paaiškinti, vienas kriterijus pagal išvaizdą, o kitas – pagal turinį. Galima suprasti, kad Šimonytė yra turinio prezidentė. Negaliu jo žodžių komentuoti, bet gal žmonėms ir gali susidaryti įspūdis, kad žmogaus išvaizda gali būti prezidentinė, bet uždavinys yra pamatyti, kokios tikrosios kandidatų vertybės, ar jis gali atlaikyti spaudimą, kaip jis atrodys Briuselyje, derybose, čia yra svarbiausia. Aš turiu savo pasirinkimą ir man yra visiškai aišku. O kaip rinksis Lietuva, nežinau, dabar Lietuva yra tokioje kryžkelėje. Vienas dalykas aiškus, kad gąsdinimo taktika nepasiteisino. Aš net būdavau nustebęs dėl kai kurių Karbauskio pareiškimų, tai buvo labai negatyvi jo žinutė“, – tikino G.Landsbergis. Jis taip pat įvertino R.Karbauskio gąsdinimus ir užsiminė, kas būtų, jeigu jo gąsdinimai išsipildytų. „Aš spėjau permesti kai kuriuos Pranckiečio ir Karbauskio pasisakymus ir jie nesutampa. Man rodos, kad kol kas niekas negali atsakyti, kas laukia valdančiosios daugumos. Retorika tikrai kinta, manau, kad pirmiausia reikia palaukti, kol Skvernelis ir Karbauskis išsiaiškins, valstiečiai turi išsiaiškinti. Jų yra atsakomybė, o mes turime palaukti. Jeigu matytume, kad kai kurie Karbauskio pasvarstymai išsipildytų, tai išsigąsti nereikėtų, Seime yra ateitis ir po Ramūno Karbauskio. O tarp galimų scenarijų yra ir parama Sauliaus Skvernelio Vyriausybei, jeigu Skvernelis būtų linkęs nepaklausyti Karbauskio, galbūt galėtų likti didžioji dauguma ministrų. Tai tiesiog yra Karbauskio sukelta krizė. Taip pat manau, kad išankstiniai rinkimai būtų neišvengiami“, – kalbėjo G.Landsbergis. Jis taip pat įvertino I.Šimonytės teigiamas puses, kurios galėtų jai padėti laimėti.„Kai kuriose apygardose buvo labai stiprios Ingridos pozicijos, net pozityviai netikėta, kad kai kuriose apygardose Ingrida pirmauja, o antroje vietoje Nausėda, trečioje – Skvernelis, tačiau rezultatai labai pirminiai. Dar noriu pasakyti, kad Vilniuje atotrūkis yra didesnis. Žmonės jau šiandien pamatė, kokia yra Šimonytė, ji turėjo puikias galimybes atsiskleisti, žmonės vertina nuoširdumą ir balsuos už ją. Mano įsivaizdavimu, prezidentas turi būti kompetetingas, turintis humoro jausmą, mėgstantis „Metallicą“. (…) Aš manau, kad mes nuo pačių pradžių sakėme, kad konservatoriai remia Šimonytę, tai yra parama“, – patvirtino G. Landsbergis.
Sociologė įsitikinus: antrajame ture matysime Nausėdą ir Šimonytę „Baltijos tyrimų“ vadovė bei sociologė Rasa Ališauskienė prognozuoja, kad pagal dabartinius duomenis antrajame prezidento rinkimų ture matysime Gitaną Nausėda ir Ingridą Šimonytę. Pasak jos, „valstiečių“ gąsdinimai pasitraukti iš valdžios galėjo būti jų klaida.R. Ališauskienė Laisvės TV eteryje komentavo, kad pagal dabartinius skaičius į antrąjį turą išeis G. Nausėda ir I. Šimonytė. „Nes dar neturime nei Kauno, nei Vilniaus. Didžiųjų miestų neturim. Bent jau Vilnius tai tikrai, ir Vilnius ypač Ingridai Šimonytei, po to Nausėdai. Nei „valstiečiai“, nei pats premjeras neturėjo Vilniuje didžiulio palaikymo, niekada. Kaunas buvo truputį intriga, kai meras parėmė Saulių Skvernelį, bet klausimas, kiek tai suveikė, nes tai jau ne savivaldos rinkimai. (…) Kaune vis tiek simpatijos konservatoriams stipresnės nei „valstiečiams“ kaip partijai. Taip pat visą laiką pakankamai aukštą reitingą turėjo ir Gitanas Nausėda“, – teigė ji.Pasak. R. Ališauskienės, „valstiečių“ pareiškimai trauktis iš valdančiųjų galėjo ne išgąsdinti, o suteikti rinkėjams viltį.„Turėjome skaičius, kad ar žmonės nori permainų, ar nori tos pačios valdančiosios koalicijos. 2 iš 10 norėjo tų pačių valdžioje, o daugiau kaip 6 – kitų. Tai pareiškimas, kad trauksimės galėjo suaktyvinti, kam nepatinka ši koalicija. Ir intriga, ar Gitano Nausėdos rėmėjai, kurie apklausose jį palaikė, ar ateis. Bet valstiečių ir Karbauskio pareiškimai net galėjo suaktyvinti, kad pagaliau išaušo ta diena, kai galima atkeršyti valdantiesiems. Tai galėjo būti ir klaida valstiečių. Galėjo neišgąsdinti o suteikti viltį“, – sako ji.
Pirmas – G. Nausėda – 31,18 proc. Antras – S. Skvernelis – 24, 75 proc. Trečia – I. Šimonytė – 23,94 proc. Ketvirtas – V. Andriukaitis (5,28 proc.). Penktas – V. Tomaševski – 4,84 proc. Šeštas – A. Juozaitis – 4,48 proc. M. Puidokas – septintas (3,04 proc.). Aštuntas N. Puteikis – 0,96 proc. V. Mazuronis – paskutinis (0,80 Proc.)
Vilniuje suskaičiavus 7 apylinkių duomenis iš 152, I. Šimonytė pirmauja, bet jos atotrūkis gerokai sumažėjo ir siekia su 39,79 proc., antras - G. Nausėda su 25,06 proc., trečias - S. Skvernelis su 13,68 proc.
Referendume dėl pilietybės išsaugojimo jau suskaičiuota 1131 iš 1972 apylinkių rezultatai. Kol kas TAIP pasisako 73,94 proc. rinkėjų, NE – 26,06 proc. Pagal gautus duomenis kol kas referendume dalyvavo 295675 rinkėjai, iš jų 287869 į balsadėžes įmetė galiojančius biuletenius.
Panevėžio miestas VRK jau pateikia pirmuosius rezultatus. Kol kas pateikti penkių apylinkių rezultatai ir iš jų matyti, kad vis dar pirmauja I. Šimonytė su 32,83 proc. balsų, tačiau ją sparčiai vejasi G. Nausėda su 32,44 proc. balsų, trečioje vietoje - S. Skvernelis su 18,48 proc. balsų. Į ketvirtąją vietą Panevėžyje išsiveržė Arvydas Juozaitis su 5,97 proc. balsų.
„Rizikuodamas šiek tiek savo reputacija galėčiau pasakyti, kad antrame ture yra Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė“, – tiesioginiame LRT eteryje pareiškė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Klaipėdoje suskaičiavus 13 iš 55 apylinkių duomenis toliau pirmauja G. Nausėda su 36,27 proc., antra - I. Šimonytė su 27,52, trečias - S. Skvernelis su 16,2 proc.
Ušackas: manau, kad Ingrida ir Gitanas bus antrame turePalaikyti Ingridos Šimonytės atėjęs Vygaudas Ušackas teigė manąs, kad į antrą turą išeis Gitanas Nausėda ir I. Šimonytė.„Esu nustebęs Nausėdos proveržiu, nes tikrai maniau, kad jam bus sunkiau, kadangi jis neturi struktūrinės bazės. Bet tai parodo, kad žmonės turi savo nuomonę, nepriklausomai nuo politinės priklausomybės“, - sakė V. Ušackas.Jis pasidalino savo spėjimu dėl antro turo scenarijaus.„Aš manau, kad Ingrida ir Gitanas bus antrame ture“, - sakė V. Ušackas.
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 1085 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,13 proc. ir 79,19 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą.Lietuvos diplomatinėse atstovybėse referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, preliminariais duomenimis, dalyvavo 56,26 proc. rinkėjų, 73,12 proc. pasisako už Seimo narių mažinimą.
I. Šimonytė ir toliau daugiausiai balsų yra surinkusi Vilniuje (skaičiuojama kartu su LR diplomatinių atstovybių rezultatais) ir Kaune - abiejuose miestuose po daugiau nei 40 proc. balsų, Panevėžyje 34,01 proc. balsų.
Rusnėje savo prezidentinę rinkimų kampaniją pradėjęs S. Skvernelis stipriai laimėjo rinkimus. Čia jis absoliutus lyderis – 61,58 proc. Antra – I. Šimonytė (16,92 proc.). Trečias – G. Nausėda (15,12 proc.). Rusnė yra Šilutės rajone. Joje – 37 apylinkės, o duomenis jau pateikė 26. Tačiau rusniškių balsai S. Skverneliui kol kas pergalės negarantuoja. Pirmas rajone G. Nausėda (36,82 proc.). Antras – S. Skvernelis – 30,08 proc.
Naisiuose rinkimus laimėjo S. Skvernelis. Čia jis surinko 167 balsus (47,18 proc.). Antroje vietoje su 75 balsais – G. Nausėda (21,19 proc.). Trečia – I. Šimonytė – 63 balsai ir 17,80 proc.
Diana Nausėdienė: šis etapas buvo labai sunkus man„Pirmoji emocija – begalinis dėkingumas Lietuvos žmonėms. Kiekvienam žmogui, kuris balsavo už Gitaną, sakau širdingą, didžiulį „Ačiū“. Šis pasitikėjimas ir tikėjimas Gitanu yra nepaprastai svarbus, tai – didžiausia dovana“, – LRT televizijos žurnalistams sakė Diana Nausėdienė.Kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos žmona tikino norinti, kad antrajame rinkimų ture kandidatai koncentruotųsi į dalykinių problemų analizę, savo programų pristatymą ir tuos dalykus, kurie rūpi kiekvienam Lietuvos žmogui.„Šis etapas buvo labai sunkus man asmeniškai, nes judėjome po visą Lietuvą, susitikome su žmonėmis ir kalbėjomės apie socialines problemas, kurių, iš tiesų, yra Lietuvoje daug. Mes lankėmės ir Moterų krizių centre, ir lankėme žmones su negalia, bendravome su seneliais, buvome vaikų namuose – įvairiausiose socialinėse įstaigose. Įžvelgėme galybę klausimų ir problemų, kurių – sočiai susikaupę. Tai buvo sunkiausia dalis“, – rinkiminę kampaniją apžvelgė D. Nausėdienė.
Pas Šimonytę užsuko Šimašius: Ingridos pažiūros ne liberalios, bet linkusios į tą pusęPas rezultatą laukiančią Ingridą Šimonytę į štabą užsuko ir liberalių pažiūrų Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.„Tikiuosi, kad ateis laikas, kai bus toks (liberalių pažiūrų – DELFI) kandidatas. Kita vertus, nebūkime naivūs – liberalizmas nėra toks metras, kurį pridėjus prie kandidatų galima paskaičiuoti. (…) Man atrodo, kad Ingrida gali atstovauti visus Lietuvos žmones: jos pažiūros nėra liberalios, bet linkusios į tą pusę, manobalsas.lt neblogas testas tą ir parodo. Man atrodo, čia nėra taip blogai“, – sakė R. Šimašius.Jis savo apsilankymu pareiškė palaikymą I. Šimonytei, tačiau nemano, kad ir Gitanas Nausėda būtų prastas prezidetas.„Tiesa sakant aš labai džiaugiuosi, kad prezidento rinkimuose yra geri kandidatai. Tarp gerų kandidatų yra labai gerų kandidatų. O Ingrida yra pagal pažiūras yra artimiausia.Teko matyti ją dirbant, tai tos savybės, kurios reikalingos prezidentui, man atrodo, kad jos visos yra – ir darbštumas, ir atsakingumas, ir drąsa. Manau, kad tai yra labai gerai. Gitanas irgi yra puikus kandidatas. Nemanau, kad jis būtų prastas prezidentas“, – kalbėjo R. Šimašius.Politiko nuomone, Ramūno Karbauskio pareiškimas apie galimą pasitraukimą buvo padarytas nelaiku.„Prieš pat rinkimus iš pono Karbauskio pusės tai skambėjo kaip šantažas. Aš nežinau, ar tinkamas laikas apie tai dabar kalbėti, galbūt pasibaigus balsavimui – taip. Manau, kad tai būtų logiškas žingsnis, nes vis tiek premjeras tai yra labai svarbus žmogus. Dalyvaujant rinkimuose, nesurinkant pasitikėjimo, natūralu, kad reikia daryti išvadas . Tikrai nesiečiau to su geru arba blogu darbu, bet manau, kad tai yra logiškas pasvarstymas“, – kalbėjo R. Šimašius.
Panevėžio miestas VRK jau pateikia pirmuosius rezultatus. Kol kas pateikti trijų apylinkių rezultatai ir iš jų matyti, kad pirmauja I. Šimonytė su 33,65 proc. balsų, tačiau ją sparčiai vejasi G. Nausėda su 33,43 proc. balsų, trečioje vietoje - S. Skvernelis su 16,73 proc. balsų. Ketvirtas Panevėžyje kol kas yra Vytenis Povilas Andriukaitis su 4,88 proc. balsų.
Vilniuje suskaičiavus keturių apylinkių duomenis iš 152, pamažu auga I. Šimonytės atotrūkis, ji pirmauja su 45,59 proc., antras - G. Nausėda su 24,44 proc., trečias - S. Skvernelis su 10,49 proc.
VRK jau pateikti duomenys iš 1166 apylinkių. Laimi G. Nausėda – 31,20 proc. S. Skvernelis – antras – 25,18 proc. I. Šimonytė – trečia (23,56 proc.). Dar prieš 15 min. S. Skvernelis turėjo 25,54 proc. I. Šimonytė tuo tarpu – 23,29 proc. Taigi, atotrūkis tarp antros ir trečios vietos vis mažėja.
Kėdainių rajono savivaldybėje suskaičiavus 38 iš 52 apylinių rinkėjų balsus pirmauja Gitanas Nausėda – 33,51 proc., antras Saulius Skvernelis – 26,20 proc., trečia – Ingrida Šimonytė – 23,03 proc.
Alytaus mieste suskaičiavus 5 iš 23 apylinkių duomenis pirmauja G. Nausėda su 32,38 proc., nuo jo nedaug atsilieka I. Šimonytė su 32,35 proc. , trečias - S. Skvernelis su 19,41 proc.
Širinskienė apie referendumą dėl dvigubos pilietybės: pagaliau mes padėsime taškąPasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke DELFI laidoje sakė, kad džiaugiasi žmonių aktyvumu ir tikina, kad bet kokiu atveju referendumas jau yra laimėtas.„Aš norėčiau Lietuvos piliečiams padėkoti, kad jie taip aktyviai registravosi, tai yra džiugi žinia, kad jiems rūpi pilietybės išsaugojimas, mes jau širdyse laimėjome referendumą, nes visi apie tai kalba. Daugelis žmonių susivienijo, net prezidentė pareiškė, reikia apie tai ir toliau kalbėti, bet tas referendumas yra laimėtas. Džiaugiuosi, kad mūsų tauta pribrendo“, – teigė D.Henke. Seimo narė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad nemaža tikimybė, jog referendumai neįvyko. „Žinant, kad pakankamai nedaug žmonių dalyvavo, kad referendumas įvyktų, tai nemaža tikimybė, kad referendumai neįvyko, bet mes greitai sužinosime, bet kuriuo atveju tikiuosi, kad tai bus tam tikras ženklas, kad pokyčiai yra reikalingi“, – DELFI sakė A.Širinskienė. Ji taip pat tikino, kad dėl formuluotės buvo diskutuota mažiausiai pusę metų ir tai buvo pats paprasčiausias įmanomas variantas. „Klausimas dėl pilietybės išsaugojimo bus atviras tol, kol jis nebus išspręstas. Esame per maža valstybė, kad kasmet rizikuotume prarasti savo piliečius. Manau, kad klausimo atvirumas yra neišvengiamas, su kiekvienais prezidento rinkimais tas klausimas kils. Mano galva, tai neišvengiama, o dėl formuluotės dirbome mažiausiai pusę metų, buvo pasirinktas pats paprasčiausias variantas“, – DELFI laidoje A.Širinskienė. „Pagaliau mes padėsime tašką, tik nežinau, į kurią pusę. Jeigu neįvyks referendumai, manysime, kad tai bus tautos sprendimas“, – taip pat įvertino A.Širinskienė. VU Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius sakė, kad kol kas turėjome per mažai paaiškinimo apie referendumus. „Aš nenorėčiau vertinti, tačiau faktas, kad klausimai opūs, kitas man faktas svarbus atrodo, kad turėjau bent keturis kartus perskaityti formuluotę dėl dvigubos pilietybės ir visiškai nesuprantu, kodėl mes darome dviejų rūšių lietuvius. Diskutuoti yra geras pagrindas ir pasiekti bendrą sutarimą, nes, manau, buvo per mažai aiškinimo ir viešinimo, o kvota yra labai didelė. Aš vertinu tai kaip gerą diskusijos pradžią“, – sakė V. Nekrošius.
Panevėžio miestas VRK jau pateikia pirmuosius rezultatus. Kol kas pateikti dviejų apylinkių rezultatai ir iš jų matyti, kad pirmauja I. Šimonytė - 34,21 proc. balsų, antroje vietoje G. Nausėda su 33,40 proc. balsų ir trečioje vietoje S. Skvernelis su 15,95 proc.
Nausėda jau džiaugiasi: aš dėkoju visiemsĮ savo rinkimų štabą 22:25 val. atvykęs kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda kolegų buvo pasitiktas plojimais.„Šiuo metu tendencijos, aišku, yra geros. Aš dėkoju visiems – ir mažų miestelių, ir vidutinių miestelių, kaimų gyventojams, kurie palaiko mus, kurie suprato ir priėmė širdimi tą žinutę, kurią mes nusiuntėme Lietuvos visuomenei. Mes tikrai norime, kad Lietuvoje būtų sukurta gerovės valstybė, kad mūsų šalyje būtų daugiau politinės taikos, sprendimų priėmimo, o ne tuščio stumdymosi. Man džiugu, kad žmonės patikėjo. Žiūrėsime, kaip patikėjo kiti miestai – skaičiuojamos didesnių miestų apylinkės. Tikiuosi, jos labai smarkiai rezultato nepakeis“, – kalbėjo G. Nausėda.Paklaustas, ar politinės partijos jam jau siūlo vienokią ar kitokią paramą, G. Nausėda patikino, kad kol kas nesikalba su niekuo.„Dar ne dabar reikia apie tai kalbėtis. Juo labiau, kad, kaip dažnai pasirodo, pati partijų parama nebūtinai reiškia ir rinkėjų paramą. Arba konkretaus politiko konkrečiame mieste parama nebūtinai reiškia pergalę tame mieste. Lietuvos žmonės yra sąmoningi, išmintingi. Jie patys daro savo sprendimus. Net ir šiandien būtų galima pamatyti, kad nemažai žmonių, kurie renka socialdemokratų partiją, renkasi prezidento rinkimuose mane. Taigi ta partijos parama daugiau yra simbolinis aktas“, – aiškino jis.Anot G. Nausėdos, antrame rinkimų ture jis yra pasiryžęs varžytis su bet kuriuo kandidatu.
Panevėžio miestas VRK jau pateikia pirmuosius rezultatus. Kol kas pateikti dviejų apylinkių rezultatai ir iš jų matyti, kad pirmauja G. Nausėda - 33,40 proc. balsų, antroje vietoje S. Skvernelis su 15,95 proc.
Suskaičiuota beveik pusė apylinkių rezultatų referendume dėl pilietybės išsaugojimo – 968 iš 1972. Iš gautų duomenų kol kas jame dalyvavo 223082 rinkėjai. Iš jų galiojantys biuleteniai – 217069, kuriuose TAIP pasakė – 73,81 proc., NE – 26,19 proc. rinkėjų.
Kaune suskaičiavus dviejų apylinkių duomenis iš 91 pirmauja I. Šimonytė su 43,34 proc., antras - G. Nausėda su 29,13 proc. trečias - S. Skvernelis su 14,34 proc.
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 909 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 45,90 proc. ir 79,56 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą.Lietuvos diplomatinėse atstovybėse referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, preliminariais duomenimis, dalyvavo 54,83 proc. rinkėjų, 74,22 proc. pasisako už Seimo narių mažinimą.
VRK jau pateikė duomenis iš 1098 apylinkių. Laimi G. Nausėda su 31,12 proc. Antras S. Skvernelis su 25,54 proc. Ir jį vis labiau vejasi I. Šimonytė su 23,29 proc. Tarp antros ir trečios vietos atotrūkis vis mažėja.
Degutienė prabilo apie variantą, jei Šimonytei nepavyktų Pasveikinti Ingridos Šimonytės atėjusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos senbuvė Irena Degutienė pareiškė, kad, jei taip nutiktų, kad partijos remiama kandidatė nepatektų į antrą turą, partija galėtų remti Gitaną Nausėdą. Ji pažymėjo, kad tai yra jos asmeninė nuomonė. „Aš manau, kad mums vis tiek artimesnis būtų G. Nausėda. (…) Iš savo pozicijų, kurias jis garsiai išreiškė, ir pripažįstame ne vieną dieną, tai plačiąja prasme G. Nausėda yra mums artimesnis, nes jo elektoratas vis tiek yra arčiau TS-LKD, negu Skvernelio“, – sakė I. Degutienė.Ji pažymėjo, kad tai yra jos asmeninė nuomonė. „Čia mano asmeninė nuomonė. Tikrai dar nepiešiame scenarijų, kas laimės pirmąjį turą. (…) Bet aš čia išdėsčiau savo asmeninę nuomonę, kad, man atrodo, kad toks variantas būtų tinkamiausias“, – sakė I. Degutienė.„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kalbėjimą apie galimą traukimąsi iš valdančiųjų po pralaimėtų rinkimų, parlamentarė įvertino kaip politinę nebrandą.„Rimtas politikas niekada taip nesielgs. Asmeninės ambicijos politikoje yra pats blogiausias požymis. Tu esi išrinktas žmonių, ir tu prisieki, padėjęs ranką ant Konstitucijos, tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms. Šiuo atveju tai yra, kaip tie vaikai, sėdintys smėlio dėžėje: „pažaidėme, tu man nepatinki, tai aš trenkiu ir išeinu“. Taip niekas nedaro, ir demokratinėje valstybėje politikai taip nesielgia“, – sakė I. Degutienė.MO įsikūrusiame partijos štabe matyti kol kas nedaug žinomų TS-LKD partijos veidų. Tarp I. Šimonytės rėmėjų matosi Monika Navickienė, į TS-LKD frakciją perėjęs parlamentaras Justas Džiugelis.
Bakas: Skvernelis rinkiminėje kampanijoje parodė tikrąjį veidąS. Skvernelio štabo vadovas Vytautas Bakas DELFI teigė, kad rinkiminė kampanija buvo „tokia, kokią aš norėčiau matyti būdamas paprastu Lietuvos piliečiu“. Jo teigimu, kampanija buvo įdomi. „Manau, žmonės turėjo, ką pamatyti. Turėjome galimybę į pačią Prezidento instituciją pažvelgti kitaip“, – teigė V. Bakas. Jis tvirtino, kad nuo pat pradžių jie siekė parodyti, kad prezidentas privalo ir gali imtis spręsti sunkiausius vidaus politikos klausimus. S. Skvernelis rinkiminės kampanijos metu daug kalbėjo apie senjorus ir vaikus. V. Bako teigimu, prezidentui realu rūpintis šiomis ir kitomis visuomenės grupėmis. „Visiškai realu, – įsitikinęs V. Bakas. – Esame tikri, kad būtent atskirtis, pagalba žmonėms, kuriems šiandien sunkiausia, pagalba jauniems žmonėms, turintiems vaikus, šeimoms, senjorams, korupcijos ir teisingumo klausimai – tai, kas turėtų būti prezidento darbotvarkėje.“V. Bakas teigia nemanantis, kad užsienio politika, jei S. Skvernelis taptų prezidentu, būtų nustumta į šoną. Jo teigimu, buvo priešingai – vidaus politikos klausimai iki šiol buvo nustumti į šoną. DELFI sekmadienį kalbino rinkėjus Trakų rajone. Viena iš rinkėjų teigė, kad balsavo už S. Skvernelį, nes jis pakėlė pensijas ir žada dar labiau pakelti. Ar šis pažadas realus? „Praėjusią savaitę kalbėjau su pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininke, kuri man pasakė taip: aštuonerius metus mūsų niekas nematė, o šitas premjeras pradėjo spręsti problemas, kurios rūpi senjorams, – kalbėjo V. Bakas. – Klausimas yra apie tai, ar mes matome žmones paraštėse, ar ne. Žmones, kurie tiesiog politikos nustumti į paraštes.“V. Bakas teigė, kad pensijų pakėlimas nevyksta vien spragtelėjus pirštais. Taip pat paprastai nevyksta ir kiti dalykai. Pasidomėjus, kuris oponentas labiausiai klydo rinkiminėje kampanijoje, V. Bakas įvardijo vieną iš devynių, tačiau teigė, kad jis tiesiog nebuvo pasiruošęs. „Šis kandidatas (Gitanas Nausėda – DELFI), mano nuomone, daug metų buvo komforto zonoje. Paruošti, apgalvoti komentarai, patogūs, kalbi tai, ką užsirašei arba parengė kažkokie analitikai, komanda. O debatuose pamatėme, kad kai klausimai nesuderinti – šitam kandidatui trūksta žinių ar pasirengimo įvairiausiose politikos srityse“, – nuomonę dėstė V. Bakas. O atsakydamas į klausimus, ar S. Skvernelis šioje rinkiminėje kampanijoje padarė klaidų, įvardijo, kad buvo padaryta daug pokyčių, vienas jų – S. Skvernelis esą parodė žmonėms, koks yra iš tikrųjų. „Jis sugebėjo pasiryžti labai intensyviam turui, – teigė V. Bakas ir vardijo dešimtis miestų bei tūkstančius nesuderintų klausimų. – Jis sugebėjo įtikinti visuomenę, parodyti tą tikrąjį Saulių Skvernelį, ne tą, kurį matome per televiziją. Tą nuoširdų, darbštų, į rezultatą orientuotą žmogų.“
Klaipėdoje iš 55 apylinkių jau 4 pateikė rezultatus. Pirmoje vietoje su 36,27 proc. G. Nausėda. Antra – I. Šimonytė (24,55 proc.). S. Skvernelis – trečias (17,37 proc.)
Vilniuje suskaičiavus trijų apylinkių duomenis toliau pirmauja I. Šimonytė su 44,62 proc., antras - G. Nausėda su 24,95 proc., trečias - S. Skvernelis su 10,37 proc.
Bačiulis: jeigu Skvernelis išeitų į antrą turą, jis gali laimėti Prezidento rinkimusPolitikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis DELFI studijoje tikino, kad jeigu Saulius Skvernelis pateks į antrą turą, jis gali būti vienas rimčiausių konkurentų, o gal net laimės rinkimus. Jis pabrėžė, kad tas, kas šiandien užims antrąją vietą, turi rimčiausių šansų laimėti rinkimus.„Taip, be jokios abejonės jau galime sakyti, kad Gitanas Nausėda yra antrame ture. Jeigu suskaičiavus pusę, jis turi trečdalį balsų, jis tikrai bus antrame ture, gali švęsti, o kas bus antras – įdomu. Kol kas Skvernelis su Šimonyte eina visiškai lygiai. Šimonytės yra Vilnius, o Skverneliui palankiau yra provincijose, kur balsų skaičius yra mažesnis. Aš manau, kad iki vidurnakčio bus galima skaičiuoti procentus, kas laimės, bus tampomi nervai. Galėsime melstis. Jeigu Skvernelis išeis į antrą turą, jo šansai bus labai dideli. Valstiečiai per visą rinkimų kampaniją nelabai įsivaizdavo, kiek jie turi galios, o jeigu pamatys, kad Skvernelis patenka į antrą turą, tai būtų stiprus emocinis poveikis. Jeigu Skvernelis išeitų į antrą turą, jis gali net laimėti Prezidento rinkimus“, – DELFI laidoje sakė apžvalgininkas. Anot jo, I.Šimonytė yra labiau mėgstama liberalų ir konservatorių, o tai, kad ją remia jaunimas, gali būti ir tam tikra prasme minusas. „Šimonytė yra konservatorių ir liberalų kandidatė, matant, kas už ką labiausiai agitavo, tai tie, kurie Vilniuje balsavo už Šimašių. Ji yra daugiau jaunosios kartos kandidatė. Tai jai deda lubas. O Nausėda žmonėms labiau patinka dėl programos, skirtingai nei Šimonytė. (…) Tas, kas šiandien laimi antrą vietą, gali laimėti Prezidento rinkimus. Aš statyčiau už Skvernelį“, – laidoje pabrėžė A.Bačiulis.
VRK atnaujinus duomenis matyti, kad I. Šimonytė vis dar daugiausiai balsų renka LR diplomatinėse atstovybėse. Ten už I. Šimonytę balsavo 54,11 proc. balsavusiųjų (nuo galiojančių biuletenių). Sudėjus už I. Šimonytę atiduotus balsus užsienyje ir dviejose apylinkėse Vilniuje, ji turi 44,87 proc. Taip pat gausiai už I. Šimonytę balsuoja Kauno gyventojai – preliminariais duomenis, čia ji surinko 41,70 proc. balsų.
Ketvirtas – V. Andriukaitis – 13969 (5,46 proc.). Penktas – V. Tomaševski – 12188 balsai (4,77 proc.). A. Juoazaitis yra šeštoje vietoje – 11133 balsai ir 4,36 proc. M. Puidokas – septintas. Jis surinko 7668 balsus (3,00 proc.). Toliau – N. Puteikis – 2448 balsai (0,98 proc.). Paskutinis – V. Mazuronis – 2112 balsai ir 0,83 proc.
Naujausi duomenys gauti iš 1012 rinkimų apylinkių. G. Nausėda ir toliau pirmas – 79687 balsai (31,17 proc.). Antras S. Skvernelis – 66415 balsų (25,98 proc.). Trečia I. Šimonytė – 58355 balsai (22,83 proc.)
Naujausi duomenys gauti iš 1012 rinkimų apylinkių. G. Nausėda ir toliau pirmas – 79687 balsai (31,17 proc.). Antras S. Skvernelis – 66415 balsų (25,98 proc.). Trečia I. Šimonytė – 58355 balsai (22,83 proc.)
Jastramskis: Skvernelis leidžiasi žemynTarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis tiesioginiame LRT eteryje sakė nenustebsiantis, jei kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis Kaune liks trečias, nepaisant viešai išreikštos Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paramos.„S. Skvernelis leidžiasi žemyn, iš tikrųjų, nuo tada, kai buvo pradėti rezultatai skaičiuoti. Tokia trajektorija žmogui, kuris, visų pirma, turėjo kaimiškose vietovėse pirmauti, jau nežada nieko labai gero. Bet, aišku, yra dar laiko. Palikime intrigą“, – pripažino jis.Pasak M. Jastramskio, Lietuvoje vieša kandidatų į prezidentus parama daro mažesnę įtaką rinkėjams, nei, pavyzdžiui, Amerikoje.„V. Matijošaitis yra meras, čia yra prezidento rinkimai, balsuojama už asmenį“, – kalbėjo jis.
Referendume dėl pilietybės išsaugojimo jau suskaičiuota 710 iš 1972 apylinkių rezultatai. Kol kas TAIP pasisako 73,81 proc. rinkėjų, NE – 26,19 proc. Pagal gautus duomenis kol kas referendume dalyvavo 48,09 proc. rinkėjų. Primename, kad šis Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu tik tada, kai jame dalyvautų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą, ir jei tam pritartų taip pat daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Jonavos rinkimų apylinkėje I. Šimonytė taip pat sulaukė didžiausio palaikymų. Stebėtojų duomenimis, I. Šimonytei čia atiteko 154 balsai, G. Nausėdai 123, S. Skvernelį palaikė 49 rinkėjai. Varpo apylinkėje I. Šimonytei savo balsus atidavė 373 žmonės, G. Nausėdai 155, S. Skverneliui 111.
Vieno iš rinkiminio štabo stebėtojų duomenimis, kauniečiai aktyviai palaiko Ingridą Šimonytę. Už ją Kauno Senojo tresto apylinkėje 530 rinkėjų, už G. Nausėdą 357, už Skvernelį 179. Šioje apylinkėje yra 2657 rinkėjai.
Pagaliau pasirodė pirmieji duomenys iš didžiųjų miestų.Vilniuje suskaičiavus balsus iš vienos apylinkės (iš viso yra 152 rinkimų apylinkės) tvirtai pirmauja Ingrida Šimonytė su 51,33 proc. balsų. Antras - Saulius Skvernelis su 24,91 proc. balsų.Kaune suskaičiavus balsus iš vienos apylinkės (iš viso yra 91 rinkimų apylinkė) pirmauja Ingrida Šimonytė su 41,70 proc. balsų. Antras - Gitanas Nausėda su 31,77 proc. balsų. V. Andriukaitis ir toliau lieka ketvirtas – 5,49 proc. V. Tomaševski – penktas (4,90 proc.). Šeštas – A. Juozaitis (4,36 proc.), M. Puidokas surinko 3,02 proc. N. Puteikis nerenka nė 1 proc. Jis pelnė 0,97 proc. Ir paskutinis su 0,83 proc. – V. Mazuronis
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 621 apylinkės. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,32 proc. ir 79,67 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą.Lietuvos diplomatinėse atstovybėse referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, preliminariais duomenimis, dalyvavo 53,10 proc. rinkėjų, 73,61 proc. pasisako už Seimo narių mažinimą.
Jau gauti duomenys iš 894 apylinkių. Laimi G. Nausėda – 30,94 proc. Antras S. Skvernelis – 26,3 proc. I. Šimonytė – trečia (22,39 proc.)
Viešųjų ryšių ekspertas: didžioji intriga išlieka – ar pavyks Šimonytei aplenkti savo konkurentusViešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus DELFI laidoje, skirtoje rinkimams, sakė, kad didžioji intriga išlieka – ar pavyks Šimonytei aplenkti savo konkurentus. „Žinote, paskutinėmis savaitėmis buvo taip sunku daryti kažkokias prognozes. Kolega net sakė, kad buvo tiek įvykių, dėsningumų, kad tikrai pasidarė gana sunku vertinti. Šie rinkimai jau nuo sausio mėnesio palankesni Gitanui Nausėdai, nes jis praktiškai nuo to laiko nebuvo apleidęs savo lyderio pozicijų. Akivaizdu, kad daug žmonių jį buvo pasirinkę gana anksti ir nuomonę keitė tik agitacijos metu. Manau, kad jeigu ir toliau matysime tokias balsų tendencijas, Nausėdos rinkėjai gali būti ramūs, nes jis tikrai bus antrame ture. O ar pavyks Šimonytei aplenkti Skvernelį, čia ir bus nakties intriga“, – tikino komunikacijos ekspertas.Anot jo, daugelis žmonių pripažįsta, kad G.Nausėda jiems labiausiai primena prezidentą. Tiesa, ekspertas pripažįsta, kad Nausėdos rinkimų komunikacija turėjo klaidų. „Manau, kad ponas Nausėda pradėjo pirmauti reitingų lentelėje labai anksti. Reitingai toliau tik kilo, išties akivaizdu, kad Nausėda turi prezidentinę išvaizdą. Daugelis žmonių sakė, kad jis jiems panašus į prezidentą, daugeliui žmonių jis primena tobulą prezidentą, jame jie mato, koks turi būti prezidentas. Kita vertus, jo rinkimų kampanija tikrai šlubavo, trūko patirties, o dabar tai galima pripažinti drąsiai. Jo pasirodymas per debatus ne visada buvo geras, rinkimų šūkis buvo apibendrintas, net Puidokas sugebėdavo papulti į portalus ir dienos naujienas, kartais atrodo, kad Nausėda stengėsi vengti tam tikrų klausimų. Aš manau, kad Nausėdai reikėjo gerokai daugiau reklamos“, – kalbėjo M.Katkus. Jis taip pat pabrėžė, kad žmonės jau pradeda atskirti, kurie kandidatai į prezidentus meluoja, o kurie – sako tiesą. „Žmonės dažnai neįvertina, kad mes jau turime daug rinkimų patirties, žmonės jau sugeba atskirti, už ką balsuoti. Aš nežinau, kaip elgis toliau valstiečiai, nes jie elgiasi nenuspėjamai, jie nesielgia pagal komunikacijos ekspertų patarimus“, – laidoje kalbėjo ekspertas. M.Katkus taip pat sakė, kad kandidatai labai aktyviai reiškėsi feisbuke, nes ne visada sulaukdavo žiniasklaidos dėmesio.„Visų pirma, socialiniai tinklai yra bandymų aikštelė, kandidatai gamino labai daug turinio, daug kas persikeldavo į internetą. Kita vertus, parašyti komentarą feisbuke geriau, nei žiūrėti, kaip apie tave niekas nerašo“, – sakė M.Katkus.
Kauno rajone jau gauti duomenys iš 7 apylinkių, iš viso jų yra 57. Ir čia laimi G. Nausėda – 32,01 proc. Antras – S. Skvernelis (22,14 proc.)Klaipėdos rajone jau gauti duomenys iš 9 apylinkių. Iš viso jų – 33. Pagal naujausius duomenis, laimi G. Nausėda (38,31 proc.), antroje vietoje yra S. Skvernelis – 22,23 proc.
Pranckietis apie Skvernelio pareiškimą: premjerą veikia emocijosSeimo pirmininkas Viktoras Pranckietis S. Skvernelio pareiškimą, kad trauksis iš premjero posto, jei nelaimės rinkimų, vertina kaip šio vakaro emocijas.„Vertinu labai blaiviai, manau, kad premjerą veikia emocijos. Šiandien jis taip sako, jo pareiga tokia, kad liepos 12-ąją jis turi grąžinti įgaliojimus. Labai tikiuosi, kad jis bus prezidentas, bet jeigu ne jis, tai naujasis prezidentas turėtų paprašyti Sauliaus Skvernelio tęsti Vyriausybės darbą ir tokiu būdu užtikrini tęstinumą“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.V. Pranckietis teigė, kad ir asmeniškai prašytų premjero tęsti savo darbus. Jo teigimu, valstybėje turi būti ramybė ir nuoseklumas. Į klausimą, kaip Seimas dirbs po rinkimų, Seimo pirmininkas atsakė: „Taip, kaip ir iki rinkimų“.Šįmet išskirtinai didelis rinkėjų aktyvumas. V. Pranckietis dėkojo rinkėjams ir teigė: „Žmonės suprato, kad jie patys turi valią, teisę ir pareigą spręsti. Galėtume paprašyti, kad ateitų kaip Suomijoje – 70 procentų“.Sekmadienį vyko ne tik rinkimai, piliečiams buvo užduoti du referendumo klausimai, nors opozicija ragino neimti referendumo biuletenių, kuriuose klausiama dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. V. Pranckietis tai vertina kritiškai. „Tai vienareikšmiškai vertintina kaip nepagarba piliečių teisei rinktis, – teigė V. Pranckietis. – Jie turi teisę pasirinkti: balsuoti už arba prieš.“
VRK jau pateikė duomenis iš 760 apylinkių. Pirmauja G. Nausėda – 30,86 proc. Antras S. Skvernelis – 26,44 proc. I Šimonytė trečia – 22, 44 proc.
Vilniaus rajono savivaldybėje suskaičiavus 3 iš 52 apylinkių rezultatus, beveik pusę rinkėjų balsų yra surinkęs Valdemaras Tomaševskis (48,75 proc.). Jis taip pat pirmauja ir Visagine (29,78 proc.), suskaičiavus 5 iš 16 apylinkių rezultatus, bei Šalčininkų rajono savivaldybėje (66,29 proc.), suskaičiavus 17 iš 36 apylinkių balsus.
Katkus: Nausėda – jau antram tureRyšių su visuomene ir politinės komunikacijos ekspertas, „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus savo feisbuko paskyroje pastebėjo, kad kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda balsus stabiliai renka visoje Lietuvoje.„Jei čia nėra kažkokio statistinio neatitikimo, jis (G. Nausėda – DELFI) – jau antram ture“, – rašė M. Katkus.Anot jo, Saulius Skvernelis galėtų džiaugtis, kad kol kas silpnai atrodo Vytenis Andriukaitis, Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas.„Bet jo lyderystė visur silpna, kur laimi – renka tik šiek tiek daugiau nei 30. Vilnius renka Ingridą Šimonytę. Kaunas ir Klaipėda, štai čia įdomumas. Čia toks įdomesnis – viena Druskininkų apylinkė Ričardo Malinausko neklausė“, – situaciją analizavo komunikacijos specialistas.
Iš didžiųjų miestų rezultatai jau yra tik iš vienos Klaipėdos miesto apylinkės. Joje laimi G. Nausėda – 33,20 proc. Antras S. Skvernelis – 16, 40 proc. Trečia – I. Šimonytė – 10,40 proc.
https://www.delfi.lt/video/laidos/prezidentiniai-debatai/speciali-delfi-prezidento-rinkimu-laida.d?id=81135123
Naujausiais duomenimis, I. Šimonytė daugiausiai balsų renka LR diplomatinėse atstovybėse. Ten už I. Šimonytę balsavo 53,21 proc. balsavusiųjų (nuo galiojančių biuletenių). Preliminariais duomenimis, 30,25 proc. balsų I. Šimonytė jau surinko Anykščių rajone.
Referendume dėl pilietybės išsaugojimo, suskaičiavus 375 iš 1972 apylinkių rezultatus, TAIP pasisako 74,11 proc. rinkėjų, NE – 25,89 proc., nuo galiojančių biuletenių skaičiaus. Pagal gautus duomenis kol kas referendume dalyvavo 48,57 proc. rinkėjų. Referendumas būtų laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvautų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Jastramskis: Nausėda nėra miesto kandidatasTarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis tiesioginiame LRT eteryje sakė, kad Gitanas Nausėda nėra miesto kandidatas, skirtingai, nei daugelis galvoja.„Iš anksto rinkimuose dažniausiai balsuoja vyresni žmonės, kurie negali ateiti rinkimų dieną, arba jaunimas, studentai, kurie šiuo metu gyvena didesniuose miestuose. Dalis gali būti naudinga vieniems kandidatams, dalis – kitiems. Kadangi pastaruosius kelis metus ryškiai matoma, kad konservatorių, Ingridos Šimonytės rinkėjai tampa jaunesni, tai gali būti naudinga I. Šimonytei. Kita, jei žiūrėtume į miestus – jau kalbėta, kad, pavyzdžiui, Vilniaus aktyvumas yra didesnis nei vidurkis, tai irgi galėtų šiai kandidatei būti naudinga. Tačiau tai neturėtų labai smarkiai atsiliepti G. Nausėdai. Skirtingai, nei mes kalbame viešoje erdvėje, jis nėra miesto kandidatas. Tai kandidatas, kuris visur – tarsi po lygiai“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Skirmantas Malinauskas: nebūkime naivūs – Matijošaičio parama dar nereiškia, kad tu būsi pirmasSkirmantas Malinauskas: Nausėda gali konkuruoti su SkverneliuSpecialioje rinkimams surengtoje DELFI laidoje Skirmantas Malinauskas sureagavo į naujausius duomenis, kad šiuo metu Saulius Skvernelis yra antroje vietoje. „Buvo įdomu, nes pats esu iš Lazdynų ir ten mokiausi. Atsakymas paprastas, kas pateks į antrą turą, lengva prognozuoti ir ilgai buvo kalbama, kad ponas Nausėda ir Šimonytė pateks, tačiau taškas nėra padėtas, reikia sulaukti visų rezultatų. Prieš kokį mėnesį daugelis žmonių kalbėjo, kad Skverneliui net neverta dalyvauti, nes jo reitingai prasti ir šansų jis neturi. Šiuo metu, manau, kad Šimonytė laimės didžiuosiuose miestuose“, – DELFI kalbėjo S.Malinauskas. Jis taip pat pripažino, kad didieji miestai, ko gero, palankiau įvertins Ingridą Šimonytę arba Gitaną Nausėdą. „Visi klausia, kaip ta rinkimų dėlionė dėliojasi, klausimas yra paprastas, kiek procentų surinks Šimonytė, kaip atrodys trečia ir antra vieta. Mano galva, tikrai tenka jausti Vilniaus nuotaikas. Aš manau, kad Šimonytės pozicijos bus stipriausios, tačiau taško nedėčiau. Tai, kas atplaukia iš mažų apylinkių, yra tam tikras signalas, Nausėda pirmauja, Nausėda gali konkuruoti su Skverneliu, bet didieji miestai gali būti jam palankesni“, – tikino S.Malinauskas.Jis taip pat tvirtino, kad Skverneliui geriausiai seksi Marijampolėje ir Lazdijuose. „Jau dabar matote, kad kai kur Saulius Skvernelis laimi, manau, jis gerai pasirodys Marijampolėje, Lazdijuose, dabar tikrai sunku prognozuoti, o dėl Kauno tai nebūkime naivūs, Matijošaičio parama dar nereiškia, kad tu esi pirmas. Jeigu Kaune pavyktų gauti 15-17 procentų, tai jau būtų didelis laimėjimas. Buvo daug spėjimų, kad Skvernelis triuškinančiai pralaimės, bet jis dabar antroje vietoje, kampanija buvo sėkminga, šansai yra gana lygūs“, – DELFI laidoje įvertino S.Malinauskas.
VRK duomenis jau pateikė iš 586 apylinkių. Pagal juos ir toliau laimi G. Nausėda, surinkęs 36061 balsą (31,10 proc.). Antras S. Skvernelis, surinkęs 31221 balsą (26,93 proc.). 21.30 val. duomenimis, trečioje vietoje rikiuojasi I. Šimonytė 22,27 proc. Ji surinko 25818 balsų (22,27 proc.). V. Andriukaitis – ketvirtas, surinkęs 6640 balsų (5,73 proc.). Kol kas paskutinis – V. Mazuronis, turintis 983 balsus (0,85 proc.)
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 300 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,67 proc. ir 79,81 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą.Lietuvos diplomatinėse atstovybėse referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, preliminariais duomenimis, dalyvavo 48,15 proc. rinkėjų, 72,39 proc. pasisako už Seimo narių mažinimą.
Puidokas turi plana BNors Mindaugas Puidokas balsuodamas išankstiniuose rinkimuose teigė, kad yra vienas iš keturių kandidatų, kurie turi galimybių patekti į antrą rinkimų turą, komentuodamas DELFI savo rinkimų štabe jau buvo atsargesnis. „Rezultatus sužinosime tada, kai jie bus suskaičiuoti, kol kas prognozuoti kažką labai sudėtinga, yra gana geras rinkėjų aktyvumas. Aš manau, jeigu būtų dalyvavę virš 60 proc. -žmonių, tada mano kaip kandidato galimybės būtų dar geresnės, nes būtų prie balsadėžių atėję daug tų žmonių, kurie nedalyvauja rinkimuose“, – teigė M. Puidokas. M. Puidokas teigė, kad jam buvo sunku konkuruoti su reitingų viršūnėse buvusiais I. Šimonyte, G. Nausėda ir S. Skverneliu, nes negalėjo sau leisti tiek lauko reklamos, tiek reklamos žiniasklaidoje. M. Puidokas teigė nusivylęs „valstiečių“, kuriems ir pats priklausė, retorika prieš Prezidento rinkimus. „Šiuose rinkimuose tikrai esu labai nusivylęs dviem aspektais. Pirmas, kad žmonėms buvo grasinama, kad jeigu jie nebalsuos už poną Skvernelį, tai bus anksčiau laiko paleistas Seimas, tai viena tokia galimybė. O antra, kad LVŽS kaip valdanti dauguma paims ir iš jos trauksis. Tai aš manau, kad tai yra neatsakingas elgesys, kai manipuliuojama žmonių nuomone“, – kalbėjo M. Puidokas. S. Skvernelį ir I. Šimonytę jis pavadino elito kandidatais. M. Puidokas patikino, kad jei nepateks į antrąjį rinkimų turą, kurs naują politinę partiją.„Manau, kad bet koks dalyvavimas šiuose rinkimuose, ar pavyks patekti į antrą turą, ar ne, tai yra tik mano politinės karjeros pradžia ir aš tikrai kursiu stiprią, vertybinę politinę jėgą, kuri remsis žmonių saugojimu, tradicinių vertybių saugojimu“, – tikino kandidatas. Su šia politine jėga M. Puidokas žadėjo kautis ateinančiuose Seimo rinkimuose.
G. Nausėda kol kas laimi Tauragės rajone (41,78 proc.), Rietavo rajone (41,35 proc.), Šilutės rajone (41,01 proc.), Kretingos rajone (39,13 proc.) S. Skvernelis daugiausia balsų renka Kelmės rajone (40,85 proc.), Pagėgiuose (37,86 proc.), Šiaulių rajone (37,02 proc.), Akmenės rajone (36,21 proc.)
Lietuvos diplomatinėse atstovybėse suskaičiavus 19 iš 52 atstovybių rezultatus stipriai pirmauja Ingrida Šimonytė – 56,47 proc., antras – Gitanas Nausėda – 25,03 proc., trečias – Saulius Svernelis – 6,36 proc.
VRK atnaujino duomenis apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pateikti duomenys iš 147 apylinkių. Turimais duomenimis, referendume dalyvavo - 46,95 proc. ir 79,34 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą.
VRK jau pateikė duomenis iš 384 apylinkių. Pagal juos, ir toliau pirmauja G. Nausėda – 30,85 proc. Antras toliau lieka – S. Skvernelis – 27,64 proc.
“Valstiečių” bastione vadinamoje Ignalinoje S. Skvernelis kol kas pirmas. Jis surinko 33,48 proc. balsų. G. Nausėda antras – 21,85 proc. balsų.
Feisbuke pasklido žinia, kad Vilniaus rinkimų apygardoje, Dvarčionių apylinkėje, susidariusiai eilei žmonių jau po 20 valandos buvo liepta skirstytis. Tuo tarpu rinkiminės apylinkės atstovai DELFI teigė, rinkėjų neišvarė. Anot jų, atvykusi policija pasakė, kad reikia uždaryti balsadėžes, tačiau apylinkės darbuotojai, pagal VRK nurodymą, pastatė pareigūnus į eilės galą. Šią akimirką balsuoja paskutiniai du rinkėjai, atėję į apylinkę iki 20 val.
Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, referendume dėl pilietybės išsaugojimo, suskaičiavus 2573 rinkėjų balsus, TAIP pasakė 89,82 proc., NE – 10,18 proc. nuo galiojančių biuletenių.
Apžvalgininkas: didieji miestai gali nulemti, kad Šimonytė bus laimėtojaPolitikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius specialioje DELFI laidoje pabrėžė, kad kai kuriuose pasisakymuose Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio pasisakymai skiriasi. Taip pat apžvalgininkas pakomentavo pirmuosius rezultatus iš mažųjų miestų, anot jo, Ingrida Šimonytė daugiausia palaikymo sulauks iš didžiųjų miestų. „Matyt, tai yra tęsinys, ką valstiečiai kalbėjo, Skvernelis vysto tą pačią mintį, bando priminti, kad vykdys savo sumanymą. Manau, jis tikisi būti antrame ture ir jis nori mobilizuoti rinkėjus. Kai kurie žmonės tikrai gali rimtai svarstyti, kas bus su valstiečiais ir postais. Tikrieji lyderiai yra du, tačiau yra painiavos tarp to, ką sako Skvernelis ir Karbauskis. Karbauskis sakė, kad jeigu mes nebūsime pirmi, tai trauksimės, Skvernelis sakė, kad trauktis vis tik galbūt ir nebus verta, jeigu laimės jų kandidatai. Šioje vietoje jie prieštarauja vienas kitam“, – DELFI sakė V.Laučius. Apžvalgininkas tikino, kad didieji miestai gali nulemti, kas bus laimėtojas. „Pirmi rezultatai ir per Seimo rinkimus buvo palankūs valstiečiams, tikėtina, kad Šimonytė turi galimybių pralenkti Nausėdą ir Skvernelį. Didieji miestai gali nulemti, kad ji bus laimėtoja, žinoma, sunku pasakyti, ar miestų aktyvumas buvo palankus tik dešiniųjų kandidatams“, – laidoje sakė apžvalgininkas. DELFI laidoje jis taip pat tikino, kad naujausi duomenys nėra geri Sauliui Skverneliui. „Tai nėra gera žinia Sauliui Skverneliui ir Gitanui Nausėdai, iš pirminių duomenų Skvernelis galėjo būti pirmas, o tai, kad arti Šimonytė, gali liudyti, kad rinkimai jai bus sėkmingi“, – sakė apžvalgininkas.
Naujausiais duomenimis laimi G. Nausėda su 15,62 proc. Antroje vietoje S. Skvernelis – 14,44 proc. Duomenys jau pateikti iš 212 apylinkių. I. Šimonytė pagal juos lieka trečioje vietoje – 11,51 proc. Pirmieji duomenys atkeliavo iš Alytaus, Anykščių, Ignalijos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijų, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Pagėgių, Pakruojo, Panevėžio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Zarasų rajonų bei iš vienos Klaipėdos miesto apylinkės.
Referendume dėl pilietybės išsaugojimo, suskaičiavus 90 iš 1972 apylinkių rezultatus, už pasisako 75,56 proc. rinkėjų nuo galiojančiu biuletenių skaičiaus.
Sociologo Vlado Gaidžio spėjimas: į antrąjį rinkimų turą pateks Šimonytė ir NausėdaSociologas Vladas Gaidys specialioje DELFI laidoje sakė, kad į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą greičiausiai pateks Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.Jis taip pat patikino, kad aktyvesnis pirmasis rinkimų turas palankesnis tiems, kurių elektoratas pasyvesnis.„Remiantis apklausomis, aktyviausias buvo Ingridos Šimonytės elektoratas, visada labai aktyvus būdavo ir Valdemaro Tomaševskio elektoratas“, – kalbėjo V. Gaidys.Sociologo teigimu, tikri prezidento rinkimai, kuriuose galėjome stebėti įtemptą kovą, buvo kone prieš dvidešimtmetį – 2002 m. „Žmonės pasiilgo rinkimų“, – pripažino jis.Pasak V. Gaidžio, aktyviai šiemet balsavo ir jaunimas. Kita vertus, pastebėjo jis, kandidatų buvo kone kiekvieno skoniui. Be to, eiti balsuoti galėjo įkvėpti ir geri orai.„Aš remiuosi savo duomenimis, o ne intuicija. Tikrai kitas kandidatas – ketvirtas, Andriukaitis, buvo tolokai. Jo reitingas augo, dvigubėjo kas mėnesį, bet gana vėlai tai prasidėjo“, – sakė jis, paklaustas, ar realu, kad į antrąjį rinkimų turą pateks ne vienas iš trijų apklausose pirmavusių kandidatų – G. Nausėdos, I. Šimonytės ar Sauliaus Skvernelio.
VRK jau paskelbė pirmuosius rinkimų rezultatus iš mažųjų Lietuvos apylinkių. Pagal juos kol kas pirmoje vietoje Gitanas Nausėsa su 15,62 proc. balsų. Antroje vietoje Saulius Skvernelis su 13,95 balsų. Duomenys jau paskelbti iš 115 apylinkių iš 38 savivaldybių. Ingrida Šimonytė trečioje vietoje – 11,94 proc. Ketvirtoje – Vytenis Andriukaitis – 2,99 proc. Arvydas Juzoaitis – penktas (2,04 proc.). Šeštas – Mindaugas Puidokas (1,65 proc.)
Karbauskis patvirtino trauksiąsis, jei Skvernelis nepateks į antrą turą„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis darsyk patikino, kad laikysis savo žodžių ir trauksis iš valdančiosios daugumos, jei jų kandidatas Saulius Skvernelis nepateks į antrą turą. „Ką pasakė Saulius - laikomės kito standarto kaip politikai. Jeigu yra taip, kad žmonės pasitikės - tęsime darbus, nes esame politikoje ir iš jos nepabėgsime, bet jei susiklostys, kad palaikymo neturėtume, laikysimės savo žodžio. Apgailestauju, kad yra žmonių, kurie mano, kad S. Skvernelis ir „valstiečiai“ gali sulaužyti savo žodį“, - tikino R. Karbauskis.ELTA primena, kad kandidatas į prezidentus S. Skvernelis pasibaigus rinkimams sakė, kad jeigu nepateks į antrą prezidento rinkimų turą, trauksis iš ministro pirmininko pareigų.„Jei „prapilsime“, nepateksime į antrą turą, liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą. Bus paskutinė Vyriausybės darbo diena ir Vyriausybė atsistatydins“, - sakė S. Skvernelis.Jau anksčiau „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis yra sakęs, kad nesėkmė prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose reikš, kad jie trauksis iš valdančiosios daugumos. Taip pat tai reikštų, kad galimai keistųsi Seimo pirmininkas ir keistųsi Vyriausybė. Pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė nemanąs, kad patyrus nesėkmę bus imtasi tokių sprendimų.
Vytautas Landsbergis: Nausėda panašesnis į prezidentąSpecialioje DELFI laidoje profesorius Vytautas Landsbergis pareiškė, kad Gitanas Nausėda yra panašesnis yra prezidentą. „Reikia nebalsuoti už plepalus, reikia žiūrėti į žmones, juos pažinti, o jeigu jie nauji ir protingai kalba, galbūt juos ir pasirinkti, o dabar labiau jaučiasi sportinis interesas. Reikia išmokti politinės kultūros. (…) Jeigu antrame ture būtų Nausėda ir Šimonytė, tai nėra tokio aštrumo, kaip, pavyzdžiui, dešiniųjų ir kairiųjų kandidatas. Tai vis tik yra nauja situacija, bet viskas atsiskleidžia eigoje. Kai reikės jau dviem kandidatams toliau kalbėti, jie neišvengs svarbiausių atsakymų apie Vyriausybės politiką. Gitanas Nausėda iš išvaizdos panašesnis į prezidentą, o Šimonytė turi nuoširdumo“, – DELFI laidoje sakė profesorius. Prezidento rinkimuose sekmadienį dalyvavo devyni kandidatai. Jei nė vienas iš jų nesurinks daugiau kaip 50 proc. rinkimuose dalyvavusių balsų, po dviejų savaičių bus rengiamas antrasis turas.
Skvernelis įvardijo konkrečią dieną, kada trauksisKandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis nurodė, kad atsistatydins iš premjero pareigų, jei nelaimės rinkimų. DELFI jis patikslino, kad iš posto pasitrauks liepos 12 dieną, jei nepateks į antrąjį rinkimų turą.„Aš laikau pralaimėjimu nepatekimą į antrąjį rinkimų turą. Nepatekęs į antrąjį turą, liepos 12 d. ne grąžinsiu įgaliojimus, o atsistatydinsiu“, – DELFI sakė S. Skvernelis.Paklaustas, su kokiu kandidatu norėtų susitikti antrajame rinkimų ture, S. Skvernelis įvardijo Arvydo Juozaičio pavardę. Pastebėjus, kad net pats A. Juozaitis tokį scenarijų žiniasklaidoje anksčiau pavadino stebuklu, premjeras lakoniškai tarstelėjo, kad stebuklų būna.„Kalbu atsižvelgdamas į rinkiminį maratoną, kiek teko su žmonėmis bendrauti. Tai yra žmogus, kuris atgimė po Sąjūdžio laikų. Tai žmogus, kuris neparduotų Lietuvos“, – sakė S. Skvernelis.Jis aiškino netikintis politinio elito dalimi, kuri Lietuvą apgaudinėjo.„Nepatekimas į antrą turą reiškia, kad aš neturiu žmonių pasitikėjimo ir negaliu vadovauti Vyriausybei“, – DELFI sakė S. Skvernelis.
Šimonytė apie Skvernelio pareiškimą: tai - ponų valiaIngrida Šimonytė sukritikavo Ramūno Karbauskio kalbėjimą gąsdinimo stiliumi, ir patikino, kad yra nepriklausoma kandidatė.Kandidatė savo pasisakymą pradėjo nuo padėkos rinkėjams.„Džiugu, kad aktyvumas buvo didesnis nei matėme anksčiau. Aišku, tą turbūt galėjo lemti ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, ir tai, kad nemažai mūsų žmonių, gyvenančių užsienyje, registravosi, ir jų dalyvavo rinkimuose gerokai daugiau nei anksčiau“, - kalbėjo I. Šimonytė.„Nebe daug liko, nors ir gąsdina mus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tikiuosi, kad nebus kaip 2016 m. per Seimo rinkimus, ir rezultatus sužinosime greičiau, o ne rytoj ryte. Dabar tiesiog kviečiu visus kartu laukti“, - sakė I. Šimonytė.Ji taip pat padėkojo konkurentams „už korektišką kovą ir debatus“.„Vieną kitą pastebėjimą, kuris buvo ne į temą, galima nurašyti norui suteikti debatams daugiau žaismingumo. Apskritai manau, kad pati rinkiminė kova buvo pakankamai korektiška“, - įvertino I. Šimonytė.<b> Įvertino MO muziejaus įkūrėjų darbus </b>Šimonytė su palaikytojais pasirinko rezultato laukti MO muziejuje.„Tai yra tiesiog yra puiki erdvė, geras simbolis, kai daug pasiekę žmonės versle, privačioje veikloje, nusprendžia tai, ką pasiekė investuoti ne į savo ego, ne į savo „Porche'us“ ar kokius nors kitus pasižymėjimo ženklus, bet į tai, kas yra kultūrinė erdvė visam miestui, Lietuvai ir mūsų svečiams. Tai yra labai artimas man požiūris ir koncepcija, todėl čia pradėjome kampaniją prieš keturis mėnesius, čia yra logiška ir sulaukti rezultatų“, - sakė I. Šimonytė.<b> Šimonytė: esu nepriklausoma kandidatė </b>Kandidatė nesureikšmino S. Skvernelio kalbėjimo apie galimą atsistatydinimą, jei jis nepateks į antrą turą. „Tai – ponų valia, kaip čia dar gali tai vertinti? Aš nežinau, kas bus ta atsistatydinimo sąlyga todėl, kad iš pradžių ponas Skvernelis sakė, kad atsistatydins, jei nepateks į antrą turą. (…) Manau, kad kiekvienas premjeras demokratinėje valstybėje, jeigu mano, kad jis nebegali daugiau nieko padaryti, turi teisę atsistatydinti“, - sakė I. Šimonytė.Kandidatė apgailestavo dėl Ramūno Karbauskio pasirinktos retorikos, ir patikino, kad yra nepriklausoma kandidatė.„Taip ir vertinu kaip Karbauskio retorikos figūras, kurias girdime dažnai, ir gaila, bet R. Karbauskis yra iš tų politikų, kuriam labai patinka žmones gąsdinti. Man lieka tik apgailestauti, kad jis yra pasirinkęs tokią taktiką. (…) Tikrai nesu niekieno statytinė. Patys teiginiai yra juokingi, esu visada politikoje savarankiškas žmogus, nesvarbu, kad priklausau Tėvynės sąjungos frakcijai, ir kartu su TS atėjau į Seimą, bet nesu labiau priklausoma nuo ko nors negu ponas Karbauskis“, - sakė I. Šimonytė.
Šių metų rinkėjų aktyvumą galima palyginti su ankstesniais Prezidento rinkimais, vykusiais 2014 metais. Šiemet prie balsadėžių susirinko daugiau rinkėjų: 56,46 proc. Pirmajame ture tada balsavo mažiau gyventojų nei šiemet - 1333666 (52,23 proc.). Į antrąjį turą tuomet pateko Dalia Grybauskaitė, surinkusi 45,92 proc., ir Zigmantas Balčytis su 13,62 proc. balsų. Trečioje vietoje liko Artūras Paulauskas (12,01 proc.). Iš septynių kandidatų į Prezidento postą prasčiausiai 2014 metais sekėsi Broniui Ropei. Jis surinko 4,14 proc. balsų.
Vytautas Landsbergis netiki Skvernelio pareiškimu: manau, kad jis taip nepasielgs Specialioje rinkimams skirtoje DELFI laidoje apsilankęs profesorius Vytautas Landsbergis sakė, kad nemano, jog Saulius Skvernelis atsistatydins. „Įdomu bus, smalsumo nuotaikos, nieko neprognozuoju, vėliau reikės prognozuoti, o kas bus toliau, koks bus ėjimas, dar nežinia. (…) Aš nežinau, kodėl Saulius Skvernelis taip sugalvojo, normaliai taip neturėtų būti, jeigu kažkas kitas laimi, premjeras turėtų grąžinti įgaliojimus ir toliau turėtų eiti pareigas. Žaidimas vyksta su rinkėjų nervais. Pirmiausia prezidentė dar eina pareigas, kol neprisieks kitas asmuo, nereikia baidytis. Atsimenu, kaip mūsų laikais iki paskutinės pareigos ėjome pareigas, mes dirbome iki paskutinės valandos“, – DELFI laidoje sakė profesorius. Taip pat laidoje V.Landsbergis sureagavo į Sauliaus Skvernelio pareiškimą, kad jeigu nelaimės rinkimų, jis atsistatydins. „Pirmiausia reikia kažkam eiti pareigas. Negalima taip numesti, negalima supykti ir išeiti, nerimtai atrodo, aš manau, kad jis taip nepasielgs, gal pergalvos ir pasakys, kad pajuto vis tik pareigą“ – kalbėjo V. Landsbergis.Anot V. Landsbergio, dar tikrai per anksti prognozuoti, kas bus antrajame ture. „Porą kartų buvo labai aštrus klausimas, kas ir kokios kokybės žmonės ateina į aukščiausią postą, dabar nėra taip grėsminga. (…) Aš jau anksčiau buvau sakęs, kad norėčiau, kad Šimonytė laimėtų, bet neužbėkime įvykims už akių. Žinote, aš pasakysiu, kad norėčiau, kad nepasitvirtintų prognozės, kad laimi pinigai. Jeigu sudėsime Karbauskio ir Uspaskicho pinigus, tai Nausėda ir Šimonytė pasislėps, bet ne visada tokie dalykai nulemia. Aš tikiuosi, kad dalykai kitaip klostysis, žmonės ne tik vertina tai, kiek pinigų sudėta į reklamą, tiek jau to, o bėgti į priekį už akių, aš nesu linkęs. Žinoma, jie dar kiekvienas pasisakys, bet jūs neprognozuokite, kad Šimonytės nebus antrame ture“, – kalbėjo V. Landsbergis. Sociologų apklausos rodo, kad nė vienas turbūt nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, todėl po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis turas tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių kandidatų.
Iš didžiųjų miestų aktyviausiai balsavo kauniečiai (62,20 proc.). Iš karto po jų rikiuojasi vilniečiai (60,48 proc.). Šiauliuose prie balsadėžių susirinko 59,24 proc. rinkėjų. Panevėžyje rinkimuose dalyvavo 56,75 proc. rinkėjų. Alytuje balsavusiųjų skaičius siekia 55,64 proc. Iš didmiesčių mažiausias dalyvavusiųjų procentas Klaipėdoje – 53,28 proc.
Sostinėje rinkėjų aktuvumas siekė 60,5 proc. Aktyviausiai balsuota Senamiesčio rinkimų apylinkėje - 86,75 proc., pasyviausi rinkėjai buvo Naujojoje Vilnioje esančioje Pramonės rinkimų apylinkėje, kur balsuoti atėjo tik 35,38 proc.
S. Skvernelis, sakydamas padėkos kalbą, pasakė, kad atsistatydins, jei nelaimės rinkimų. „Pateiksiu atsistatydinom pareiškimą ir Vyriausybė atsistatydins“, – teigė S. Skvernelis. Jo teigimu, piliečiai turi teisę rinktis. „Žmonės pasirinks patį geriausią ir jis bus mūsų visų Prezidentas artimiausiems penkeriems metams“, – kalbėjo S. Skvernelis.„Mentas – tą žodį aš girdėjau iš aukščiausių žmonių. O aš didžiuojuosi, kad buvau policininkas, mentas niekada nebuvau“, – toliau kalbą tęsė S. Skvernelis ir vardijo, kad salėje yra ne vienas policininkas. Jis teigė, kad visuomet dirbo stengdamasis padėti žmonėms, todėl savo profesija didžiuojasi.
VRK vadovė: balsavimo vietose susidarė eilės, visi atėję iki 20 val. galės balsuotiKai kuriose balsavimo vietose užsienyje ir apylinkėse Lietuvoje susidarė eilės, tačiau visi atvykę iki 20 val. galės balsuoti, BNS patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.„20 valandą Lietuvos laiku visos ambasados turėtų uždaryti duris, bet šioje vietoje mes sudarysim visiems rinkėjams, atvykusiems iki 20 val., galimybę patekti į balsavimo patalpą“, – sakė VRK vadovė.„Tie, kurie atvyks iki 20 val., tikrai bus įleisti ir galės pareikšti savo valią“, – pažymėjo VRK pirmininkė.Anot L. Matjošaitytės, eilės susidarė kai kuriose balsavimo vietose užsienyje, pvz., Didžiojoje Britanijoje, taip pat ir kai kuriose Lietuvos apylinkėse.„Yra rinkėjų, kurie net nesiregistravo, o atvyksta į ambasadą balsuoti, tie antplūdžiai didžiuliai. Ambasados apkrautos darbu, o personalas mažas, todėl prašome supratingumo, visiems atvykusiems iki 20 val. bus sudarytos sąlygos balsuoti“, – sakė L. Matjošaitytė.„Lietuvoje irgi matom, kad iki balsavimo pabaigos liko mažiau nei valanda ir rinkėjai aktyviai eina į apylinkes, ir irgi tokių eilučių yra susidarę. Jeigu Lietuvoje matysime, kad prie rinkimų apylinkės yra eilės, visi rinkėjai bus suleidžiami į balsavimo patalpą iki 20 val. ir visiems bus sudarytos sąlygos balsuoti“, – patvirtino VRK vadovė.Ji prognozavo, kad aktyvumas rinkimuose gali siekti iki 60 procentų, likus valandai iki apylinkių uždarymo jis buvo 54,43 procentai.Vilniaus rajono Riešės rinkimų apylinkėje eilė susidarė, nes rinkėjai laukia biuletenių.„Situacija labai liūdna, pirmą kartą per mano darbą istoriją išvis rinkimuose VRK nepasirūpino savo piliečiais“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Tatjana Sinkevič.Ji teigė, kad biuletenių laukiama atvežant iš kitų apylinkių, taip pat garantavo, kad visi iki 20 val. atvykę į balsavimo patapą galės balsuoti.„Tikrai visi pabalsuos, mes dirbsim iki paskutinio rinkėjo", – teigė Vilniaus rajono Riešės apylinkės komisijos pirmininkė.Balsavimas prezidento rinkimuose ir referendumuose baigiasi 20 valandą.
Riešės apylinkėje pritrūko balsavimo biuleteniųDELFI sulaukė skaitytojų informacijos, kad Vilniaus rajono Riešės balsavimo apylinkėje galimai baigėsi balsavimo biuleteniai. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Vilius Semeška tokią informaciją patvirtino. Kaip pasakojo skaitytojai, šiuo metu minia žmonių balsavimo apylinkėje laukia, kada biuleteniai bus privežti rinkėjams.“Biuletenių iš tikrųjų trūksta, tai bus privežta iš kitų apylinkių. Yra iš viso prispausdinta 80 proc. biuletenių. Jie yra padalinti taip, kad juos galėtų privežti jeigų ką, didesnėm apylinkėm – daugiau, mažesnėm - mažiau“, - teigė jis.V. Semeška sakė, kad šiuo metu biuleteniai yra vežami į rinkimų apylinkę.Tokią informaciją DELFI patvirtino ir VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. „Kai kuriose Vilniaus rajono apylinkėse matome, kad trūksta balsavimo biuletenių ir apylinkės skolinasi juos vienus iš kitų. Tai susiję, kad aktyvumas didelis ir kai kuriose rinkimų apylinkėse apsilankė daugiau rinkėjų negu buvo planuota“, - sakė L. Matjošaitytė.
Iki 19 val. balsavo 42,86 proc. rinkėjųĮ Prezidento rinkimus ir du referendumus iki sekmadienio 19 val. balsuoti atėjo 42,86 proc. rinkėjų. Iš viso, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose jau balsavo 53,61 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Neringos (iš viso 66,97 proc.), Birštono (65,19 proc.) ir Palangos miesto (62,76 proc.) savivaldybių rinkėjai. Pasyvūs yra Visagino (35,57 proc.), Kalvarijos (45,57 proc.) savivaldybių ir Trakų rajono (47,87 proc.) rinkėjai. Vilniaus mieste iki 19 val. kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais balsavo 56,26 proc., Vilniaus rajone - 54,17 proc. rinkėjų.
Sostinės policija aiškinasi, ar negalėjo būti balsuota už kitą žmogųSostinės policija aiškinasi atvejį, ar rinkimuose negalėjo būti balsuota už kitą žmogų.Vyras atėjęs balsuoti sužinojo, kad jo vardu jau buvo balsuota ir pasirašyta dalyvio sąraše, pranešė policija.Surinkta medžiaga aiškintis, ar tai negalėjo būti rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto panaudojimas, įvykio aplinkybės tiriamos toliau.Tačiau ikiteisminių tyrimų dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų per šiuos rinkimus ir referendumus kol kas nepradėta.Sekmadienį surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai: Švenčionių rajone dėl girto asmens pasirodymo, o Pakruojo rajone – neblaiviam vyrui melagingai pranešus apie sprogmenį.Balsavimas rinkimų apylinkėse truks iki 20 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
Dar vienas kandidatas pasireiškė feisbuke, VRK žada reaguotiDar vienas kandidatas prezidento rinkimuose – Mindaugas Puidokas – užlipo ant to paties grėblio ir neleistinai feisbuke kvietė žmones balsuoti. Taip buvo pasielgęs ir Gitanas Nausėda, bet po Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) perspėjimo įrašas jo paskyroje buvo greitai pašalintas.„Jei kviečia dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, tokiu pranešimu sudaro įspūdį, kad kvietimas yra balsuoti už konkretų asmenį. O konkretus asmuo yra kandidatas. Komisijos rekomendacija būtų tokia pati ir vienam, ir kitam kandidatui“, – sakė VRK pirmininkė L. Matjošaitytė. Ji atkreipė dėmesį, kad, VRK susisiekus su G. Nausėdos štabu, buvo sureaguota labai greitai, ir įrašas socialiniame tinkle buvo pašalintas. „Kreipsimės į kitą kandidatą dėl tokio paties veiksmo“, – sakė L. Matjošaitytė.Puidokas taip pat ragino kvietė „visus būti kuo aktyvesnius ir pilietiškesnius“.„Tik aktyvus žmonių balsavimas gali nulemti geras permainas mūsų valstybei“, – rašė jis.
Iki 18 val. balsuoti atėjo 39,68 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose jau balsavo 50,43 proc. rinkėjų.
Iki 17 val. balsavo beveik 37 proc. rinkėjųĮ Prezidento rinkimus ir du referendumus iki sekmadienio 17 val. balsuoti atėjo 36,71 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose jau balsavo 47,46 proc. rinkėjų.Aktyviausiai balsuoja Neringos (iš viso 63,27 proc.), Birštono (58,16 proc.) ir Palangos miesto (56,12 proc.) savivaldybių rinkėjai. Pasyvūs yra Visagino (32,32 proc.), Kalvarijos (41,61 proc.) savivaldybių ir Trakų rajono (42,10 proc.) rinkėjai. Vilniaus mieste iki 17 val. kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais balsavo 48,15 proc. rinkėjų.VRK informuoja, kad Respublikos Prezidento rinkimai vyksta sklandžiai, sulaukta keleto pranešimų dėl galimų rinkimų agitacijos bei rinkimų organizatorių pažeidimų. Visi gauti pranešimai registruojami ir artimiausiu metu bus išnagrinėti.
Prie ambasadų užsienyje nutįso eilės: kad atiduotų balsą, lietuviai laukia po kelias valandasDELFI pasiekė ir vieno šiuo metu Londone esančio lietuvio komentaras bei užfiksuoti kadrai.„Lietuvos ambasadoje labai didele eilė. Daug iš anksto neužsiregistravusių žmonių. Naudoja tik tris kompiuterius ir eilė beveik nejuda. Žmonės pyksta“, – DELFI informavo skaitytojas.Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje rinkimai suorganizuoti labai prastai, o žmonės eilėse laukia ir kelias valandas.„Jie išeina ir nesulaukia, kai kurie yra su vaikais. Dabar jau atrodo, kad dauguma taip ir nesulauks eilės balsuoti“, – teigė vyras ir sakė, kad iš anksto užsiregistravusių eilė pamažu trumpėja, tačiau neužsiregistravusių atiduoti balsą išvis nejuda.Kita lietuvė DELFI sakė, kad jai eilėje stovėti neteko, mat su vaikais įleidžia be eilės.„Tikrai labai daug žmonių. Ar spės visi atiduoti balsus, nežinau, bet nuotaika visų labai nebloga“, – sakė lietuvė Justė.Norvegijos sostinėje Osle, panašu, situacija tokia pati – ir čia tįsta eilės.
Iki 17 val. balsavo beveik 37 proc. rinkėjųĮ Prezidento rinkimus ir du referendumus iki sekmadienio 17 val. balsuoti atėjo 36,71 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose jau balsavo 47,46 proc. rinkėjų.Aktyviausiai balsuoja Neringos (iš viso 63,27 proc.), Birštono (58,16 proc.) ir Palangos miesto (56,12 proc.) savivaldybių rinkėjai. Pasyvūs yra Visagino (32,32 proc.), Kalvarijos (41,61 proc.) savivaldybių ir Trakų rajono (42,10 proc.) rinkėjai. Vilniaus mieste iki 17 val. kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais balsavo 48,15 proc. rinkėjų.VRK informuoja, kad Respublikos Prezidento rinkimai vyksta sklandžiai, sulaukta keleto pranešimų dėl galimų rinkimų agitacijos bei rinkimų organizatorių pažeidimų. Visi gauti pranešimai registruojami ir artimiausiu metu bus išnagrinėti.
Rinkėjai sutrikę: atėję balsuoti nerado savo apylinkėsSekmadienį balsuoti atėję gyventojai – sutrikę. Kol vieniems buvo pasakyta, kad jie balsuoti atėjo ne į savo apylinkę, kiti apylinkės išvis nerado, nes, kaip teigė, keitėsi jų adresai. Kaip DELFI sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Vilius Semeška, apie pokyčius rinkėjai buvo informuoti, o balsuoti gyventojai gali bet kurioje apylinkėje.„Ateina mūsų eilė, paduodu savo ir žmonos dokumentus. Komisijos narys tikrina. „Oi, atsiprašau, jūsų apylinkė pakeista. Mes patys nežinojome, tik iš pirmųjų žmonių tikrinimo sistemoje pamatėme“, – žodžius, kuriuos išgirdo šiandien nuėjęs balsuoti, perpasakojo vienas skaitytojas.Kaip teigė, vyras su vaikais buvo paprašytas vykti į kitą apylinkę, kuri nuo tos, kurioje balsuoti nebuvo leista, buvo nutolusi apie 500 m.„Teko sutikti ir tokių žmonių, kurie ant balsavimo biuletenio turėjo užrašytą ir seną apylinkę“, – aiškino žmogus ir klausė, kam gali būti naudingas toks rinkėjų siuntinėjimas iš vienos vietos į kitą. Taip pat rinkėjai skundėsi nerandantys balsavimo būstinių. „Šių metų gegužės mėn. 12 d. prezidento rinkimų dieną Alytuje buvo „tikslingai“ ar tik šiaipsau pakeista Santaikos gatvės rinkiminė būstinė nauju adresu Kaštonų gatvėje. Visi atėję balsuotojai turėjo kulniuoti arba vykti automobiliu apie 3 kilometrus papildomai“, – skundėsi skaitytojai.VRK narys V. Semeška aiškino, kad rinkėjai neturėtų jaudintis dėl apylinkių, mat balsuoti gyventojai gali visoje Lietuvoje.„Galėjo keistis ir keitėsi tam tikros apylinkės ir jų adresai. Žinoma, kiekvienam rinkėjui buvo nešamos kortelės ir stengtasi informuoti, kiek įmanoma. Kas gerai, šiuose rinkimuose nėra jokios problemos, nes rinkėjas gali balsuoti bet kurioje apylinkėje. Nėra taip, kad jis gali ateiti būtent tik į tą, ar aną apylinkę. Jis gali balsuoti bet kurioje Lietuvos vietoje“, – teigė VRK narys.
Iki 16 val. balsavo beveik 34 proc. rinkėjųSekmadienį Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos 16 val. duomenimis, jau balsavo 33,57 proc. rinkėjų.Per išankstinius rinkimus balsavo 10,75 proc. rinkėjų, tad iš viso prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose, 16 val. duomenimis, jau dalyvavo 44,32 proc. rinkėjų.
Šerėnui šalies vadovu tapti siūlęs A. Valinskas: prezidento postas per daug sureikšmintasSekmadienio vidurdienį savo balsą prezidento rinkimuose atidavė ir Arūnas Valinskas, buvęs Seimo pirmininkas. Jau gerą dešimtmetį politiko įvaizdį verslininkas keičia naujais projektais televizijoje, tačiau politiką ir toliau stebi atidžiai. Jo teigimu, ši rinkimų kampanija buvo išties įdomi, tačiau mano, kad prezidento rinkimai ir šalies vadovo postas yra per daug sureikšmintas. Iš dalies tai buvo bandoma parodyti 2002 metais, kai į šią poziciją kandidatavo a.a. Vytautas Šerėnas, kuris, A. Valinsko nuomone, šiandien būtų ne prastesnis kandidatas nei kiti. Anot buvusio Seimo nario, prezidentinė rinkimų kampaniją grįžo į tuos laikus, kai šalyje yra intriga - nėra aišku, kas laimės. Tiesa, jis tikina, kad prezidento postas ir funkcijos dažnai nedera su žmonių iškeltais lūkesčiais.„Aš, kaip žmogus, kuris buvo ir politikas, ir kritiškai žiūri į rinkimus, manau, kad nepaisant valdžios pastangų, žmonės gyvena vis geriau. Ir ta prezidento institucija būna pernelyg sureikšminta, nes prezidentas yra politinės sistemos dalis ir vienas veikti negali“, - sakė A. Valinskas.Jo teigimu, daug iš šalies vadovo tikėtis nederėtų, nes, pavyzdžiui, šalies užsienio politikos kryptis yra esą aiški, orientuota į Vakarus. O ir vidaus politikoje, teigia verslininkas, visuomenės užmojų prezidentas negalės atliepti.„Paprasčiausiai žmonės, rinkdami prezidentą, jį labai sureikšmina, vos ne viešpats, kuris viską išspręs vienu rankos mostu. Man būdavo juokinga ir skaudu, kai diskusijose didžioji dalis kandidatų šneka apie tuos dalykus, kurie nepriklauso prezidento kompetencijai. Tas žmonių neraštingumas... Man kartais norisi palinkėti - atsikvošėkite, pagalvokite, ką gali prezidentas, pasiskaitykite. Nedėkite tiek vilčių“, - teigė buvęs politikas. Jo manymu, toks požiūris - sovietinis reliktas, kai jėga buvo sutelkta vieno žmogaus rankose.„Labai dažnai galvojame ne ką padaryti, kad būtų geriau, kad mums būtų geriau, bet kas kaltas dėl to, kad yra blogai. Arba sudedame viltis į tą išrinktą prezidentą - jis kažką pakeis. Ponai, tik mes patys galime kažką pakeisti savo gyvenime“, - teigė buvęs Seimo narys.Tokį sekmadienį, tik prieš 17 metų, 2002-aisiais prezidentu pretendavo tapti geras A. Valinsko bičiulis, neseniai Anapilin iškeliavęs humoristas, ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas. Pasak prodiuserio, tai jis esą pasiūlė „Dviračio žinių“ veidui mėginti sėkmę rinkimuose.„Aš raginau jį eiti, Vytas buvo kategoriškai prieš, ir įvyko skilimas mūsų kūrybinėje grupėje. Bet paskui kolegos - a.a. Gintaras Ruplėnas ir Haroldas Mackevičius - įkalbėjo ir jis dalyvavo. Gerai dalyvavo, užėmė 4 vietą“, - sakė A. Valinskas.Tuomet V. Šerėnas surinko 7,75 proc. balsų (per 110 tūkst.) ir aplenkė nemažai konkurentų, tarp jų ir Kazimierą Prunskienę, Juozą Edvardą Petraitį, Eugenijų Gentvilą, Julių Veselką. Nuo trečią vietą užėmusio Artūro Paulausko atsiliko tik 8 tūkst. balsų. Tiesa, A. Valinskas pamena, kad tikslas nebuvo tapti šalies vadovu.„Žinau, kad ketinimas nebuvo rimtas, nes tai buvo mano iniciatyva. Žinojau, kad nebus tokio palaikymo, kaip kad šiandien yra Ukrainoje. „Dviratis“ tais laikais, ir dabar, tik gal mažesne įtaka, liko politikos dalimi, šiek tiek kreivas jos veidrodis. Visada buvome politiškai aktyvūs. Nors tai nebuvo rimtas dalykas, išeidavo rimtai. Tikslas buvo dalyvauti procese. Kartais tokių žmonių dalyvavimas parodo jo absurdą. Jeigu reikia nusikalbančio, linksminančio kandidato, tai štai - bus. Kas įdomiausia, Vytas debatuose atrodė rimčiau nei kiti kandidatai, buvo juk ekonomikos mokslų daktaras. Kaip sakė baronas Miunhauzenas - visos didžiausios pasaulyje kvailystės buvo padarytos su rimta veido išraiška“, - Eltai sakė A. Valinskas.Pasak jo, jeigu žmogus neturi humoro jausmo, jam derėtų pamiršti apie politiką, tad „kai kurių kandidatų kontekste Vytautas atrodytų labai gerai.„„Deja, viskas jau praeity“, - sakė buvęs Seimo narys.ELTA primena, kad penktadienio vakarą V. Šerėnui sustojo širdis.
Vienas iš kandidatų buvo priverstas trinti įrašą feisbukeSekmadienį, pačiame rinkimų įkarštyje, kuomet bet kokia rinkiminė agitacija yra draudžiama, kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino raginančiu eiti balsuoti įrašu. Tiesa, jis netrukus buvo pašalintas, tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Vilius Semeška teigė, kad kandidatas tokiu įrašu vis tik pažeidė agitacijos draudimo įstatymą.„Mielieji, eikite ir balsuokite! Tuo jūs padarysite geriausią darbą mūsų visų skirtingai, bet labai labai mylimai Lietuvai!“, – štai toks įrašas popiet atsirado kandidato į prezidentus G. Nausėdos socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau, kaip pastebėjo skaitytojai, netrukus buvo ištrintas.Pašalinti tokį įrašą, kaip DELFI aiškino VRK narys Vilius Semeška, kandidatą paragino pati VRK.„VRK, kiek aš žinau, yra jam išsiuntusi prašymą pašalinti tą įrašą“, – teigė jis.Pasak V. Semeškos, toks įrašas rinkimų dieną yra laikomas pažeidimu.„Jeigu tai nebūtų pažeidimas, VRK nebūtų kreipusis į kandidatą pašalinti tai. Gerai, kad jis jau pašalintas. Šiandien kandidatams nevalia raginti eiti balsuoti“, – situaciją komentavo V. Semeška.Apie įrašą, kuris netrukus buvo ištrintas iš socialinio tinklo, sakė informacijos sulaukusios ir „Baltosios pirštinės“.„Situacija tokia, kad įstatymo lygiu politinė reklama nėra detaliai sureguliuota ir būtent toks atvejis galėtų būti skirtingai interpretuojamas. Tačiau VRK išleido papildomas rekomendacijas, kuriose detalizuoja įstatymą ir tokius panašius atvejus.Būtent pagal tas rekomendacijas, tokie atvejai būtų galimi skaityti kaip politinė agitacija jos draudimo laikotarpiu“, – DELFI sakė „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.Jos paklausus, kas po tokio įrašo pasidalinimo laukia G. Nausėdos, ji teigė, kad jokios baudos jam nebus taikomos.„Neturėtų būti jokių finansinių baudų. Tiesiog buvo gauta pastaba, o pažeidimas buvo pašalintas“, – teigė ji.
Policijos departamentas informuoja, kad sekmadienį gauta 20 pranešimų dėl neleistinos agitacijos ir galimo rinkėjų papirkinėjimo.13 val. gautas pranešimas, kad Pakruojo r. Sosdvario k. rinkimų apylinkėje padėtas sprogmuo, kuris sprogs po vienos valandos. Apžiūrėta rinkimų apylinkė, planas SKYDAS nebuvo įvestas, nes asmuo policijai žinomas, tai jau 7 šio asmens melagingas pranešimas šiemet apie galimą sprogmenį. Asmuo (gimęs 1972 m.) sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą.
Iki 15 val. atėjo balsuoti per 30 proc. rinkėjųSekmadienį iki 15 val. Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo, atnaujintais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jau balsavo 30,19 proc. rinkėjų.Per išankstinius rinkimus balsavo 10,75 proc. rinkėjų, tad iš viso prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose, 15 val. duomenimis, jau dalyvavo 40,94 proc. rinkėjų.
Sociologė: kur kas didesnio aktyvumo rinkimuose nereikėtų tikėtisSekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo, sociologės Rasos Ališauskienės nuomone, nereikėtų tikėtis daug didesnio nei įprasta gyventojų aktyvumo.„Baltijos tyrimų“ direktorės R. Ališauskienės teigimu, rinkimų aktyvumas šalyje galėtų siekti 55-57 procentus. Kartu ji pažymėjo, kad prognozuoti galutinius aktyvumo skaičius keblu, nes sunku pasakyti, kaip aktyviai balsuos užsienyje dirbantys ir gyvenantys lietuviai. Jų faktorius, tvirtino „Baltijos tyrimų“ direktorė, atliekamose sociologinėse apklausose neatsispindi. Pasak R. Ališauskienės, dabar vykstančių Prezidento rinkimų aktyvumas, bent jau pirmajame ture, neturėtų kardinaliai skirtis nuo 2014 m. vykusių rinkimų, kai antrosios kadencijos siekė Dalia Grybauskaitė. „Prieš tai buvusiuose rinkimuose nebuvo intrigos, visiems buvo aišku, kad Dalia Grybauskaitė laimės. Šiuose rinkimuose yra daugiau pasistumdymo ir tai gali truputį daugiau paaktyvinti“, - Eltai sakė ji. Nors pastaruosiuose šalies vadovo rinkimuose, kalbėjo sociologė, visuomenėje yra jaučiama didesnė intriga, tačiau kartu esama ir veiksnių, kurie nesukvies prie balsadėžių daugiau piliečių. R. Ališauskienės nuomone, piliečių aktyvumo, ko gero, žymiai nesustiprins šalia prezidento rinkimų organizuojami du referendumai. Ji teigia, kad apskritai referendumų klausimas viešojoje erdvėje buvo menkai reflektuotas ir prezidentinė kampanija, bent jau skiriamo dėmesio atžvilgiu, referendume keliamus klausimus nustelbė. „Prezidentinė kampanija užgožė referendumų klausimą, o ir patys kandidatai per visus debatus tiesiai nepasakė apie referendumus - netgi tie, kurie šiuos referendumus inicijavo“, - sakė ji.Sociologės teigimu, geras oras ir prasidėjęs bulviasodis gali tapti pakankamai reikšmingu veiksniu, dalį piliečių atitraukiančiu nuo balsadėžių. „Geras oras įtakos turi bent jau porai procentų. Maža to, vyksta įvairios pavasarinės šventės, geru oru žmonės apskritai linkę išvykti iš namų. Taip pat bulviasodis gali atitraukti dalį rinkėjų. Ypač miestiečius, važiuojančius pagelbėti į kaimą artimiesiems“, - samprotavo sociologė. Per išankstinius rinkimus balsavo 10,75 proc. rinkėjų. Sekmadienį iki 14 val. Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo, atnaujintais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavo 26,37 proc. rinkėjų. 2014 m. vykusiuose prezidento rinkimuose pirmajame ture savo valią pareiškė 52,14 proc. rinkėjų.
Iki 14 val. balsavo 26 proc. rinkėjųSekmadienį iki 14 val. Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo, atnaujintais Vyriausiosios rinkimų komisijos 14 val. duomenimis, balsavo 26,37 proc. rinkėjų.Per išankstinius rinkimus balsavo 10,75 proc. rinkėjų, tad iš viso prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose, 14 val. duomenimis, jau dalyvavo 37,12 proc. rinkėjų.Prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą iki 14 val. savo valią taip pat buvo pareiškę 26,96 proc. rinkėjų. Tuomet dar 6,02 proc. rinkėjų buvo balsavę iš anksto. 2014-aisiais pirmajame ture aktyvumas siekė 52 procentus.
Laukia kantrybės išbandymas: rinkimų rezultatų skaičiavimas užtruks ilgiau nei įprastaPanašu, kad pačių nekantriausių šįvakar lauks didelis kantrybės išbandymas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė prognozuojanti, kad per šiuos prezidento rinkimus ir vykstančius referendumus balsų skaičiavimai užtruks. Kaip ji aiškino DELFI, toks galimas uždelsimas susijęs su tuo, jog išankstinių balsavimų metu buvo gauta itin daug balsavimo biuletenių.„Mes turėjome daug išankstinio balsavimo vokų, nes daug piliečių pasinaudojo teise balsuoti iš anksto. Išankstinių balsavimų metu rinkėjų aktyvumas siekė 10,75 proc.Tai dėl šios priežasties, kad išankstinio balsavimo vokų yra daugiau, daugiau rinkėjų balsavo, taip pat imami ir trys biuleteniai mes matome, jog komisijoms bus sudėtinga greičiau suskaičiuoti, todėl balsavimas užtruks“, – aiškino ji. L. Matjošaitytės nuomone, pagrindinius rinkimų rezultatus gyventojai turėtų išvysti jau gerokai po vidurnakčio. DELFI paprašius patikslinti laiką, pirmininkė jo konkrečiau pasakyti negalėjo. „Sudėtinga prognozuoti. Iš mažesnių apylinkių rezultatus galime gauti ir greičiau, tačiau iš didesnių apylinkių, iš tų apylinkių, kuriose yra daug išankstinio balsavimo vokų, tikėtina, rinkimų rezultatų sulauksime gerokai vėliau. Kada tai įvyks, prognozuoti sudėtinga, tačiau norėčiau pastebėti, kad tai nėra lenktynės, mes nerungtyniaujame, komisijos turi preciziškai suskaičiuoti visus rezultatus, viską įvertinti ir perduoti rinkimų komisijai galutinį rezultatą, kad nepasitaikytų jokių klaidų“, – teigė ji.
Užsienio žiniasklaida: prezidentą renkantys lietuviai nusivylę dėl nelygybės ir skurdoPrezidento rinkimus aprašančios tarptautinės naujienų agentūros teigia, kad naują šalies vadovą renkantiems lietuviams labiausiai rūpi socialinės nelygybės ir skurdo problemos.Agentūra „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad nuomonės apklausose pirmaujantys kandidatai žadėjo didinti valstybės išlaidas socialinėms reikmėms.„Tai yra opus klausimas daugybei žmonių Lietuvoje: beveik trečdalis šalies gyventojų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika“, – rašoma „Reuters“ publikacijoje.Naujienų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pabrėžia, kad atskirtis Lietuvoje išlieka didelė problema, nepaisant spartaus ekonomikos augimo ir algų kilimo.„Lietuviai sekmadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimuose: įtemptoje kovoje daugiausia dėmesio skiriama pajamų nelygybės ir skurdo problemoms šioje Baltijos šalyje, galinčioje pasigirti vienu didžiausių ekonomikos augimo rodiklių euro zonoje“, – rašo AFP.Amerikiečių agentūra „Bloomberg“ teigia, kad nelygybės problemą gerai iliustruoja dar gausiai paplitę lauko tualetai.„Nors pragyvenimo standartai 2,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje po įstojimo į ES 2004 metais pašoko 50 proc., šimtai tūkstančių žmonių išvyko iš šalies dėl antros pagal dydį nelygybės bloke, o daugiau nei dešimtadalis gyventojų namuose neturi vandentiekio. Taigi, nenuostabu, kad šios Baltijos šalies prezidento rinkimų kampanijoje garsiausiai kalbama apie gyvenimo kokybę“, – rašo „Bloomberg“.
Iki 13 val. balsavo beveik 22 proc. rinkėjųSekmadienį iki 13 val. Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo, atnaujintais Vyriausiosios rinkimų komisijos 13 val. duomenimis, balsavo 21,97 proc. rinkėjų.Per išankstinius rinkimus balsavo 10,75 proc. rinkėjų, tad iš viso prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose, 12 val. duomenimis, jau dalyvavo 32,72 proc. rinkėjų.
Skvernelio žmona atsakė, kodėl neleido parduoti šeimos namų MazuroniuiĮ Prezidento postą kandidatuojantis Saulius Skvernelis savo balsą rinkimuose atidavė sekmadienio popietę savo apylinkėje Vilniaus pakraštyje. S. Skvernelis taip pat išreiškė nuomonę abiejuose referendumuose.https://g.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=295677Balsuoti S. Skvernelis atvyko su visa šeima: žmona ir abiem vaikais. Po balsavimo klausimų sulaukė ne tik S. Skvernelis. Žiniasklaida žmonos domėjosi, kodėl ji neleido savo vyrui vykdyti duoto pažado ir parduoti namo V. Mazuroniui, kaip jis buvo pažadėjęs per debatus.„Nes jis man patinka“, – į klausimą, kodėl neleido vyrui parduoti namo, atsakė S. Skvernelio žmona ir tvirtino, kad vyras dažnai klauso jos patarimų.Ji teigė, kad palaikė savo vyro sprendimą eiti į rinkimus ir tvirtino, kad nebijo viešumo, kuris gali užklupti.S. Skvernelis sulaukė ir užsienio žiniasklaidos klausimų. Vienas jų: „Jei pralaimėsite, ar atsistatydinsite?“ Premjeras atsakė lietuviškai: „Šitą klausimą jau lietuviškai atsakiau, galiu pakartoti, kad sulaukime rezultatų, o po to, kai bus rezultatai, tada kalbėsime apie tolesnį sprendimą, koks jis turėtų būti. Savo pozicijos nekeičiu, bet kol nėra rezultatų, komentuoti ir svarstyti nematau prasmės“.Sekmadienį agitacija uždrausta, tad S. Skvernelis iki balsadėžių uždarymo ketina dalyvauti dukros koncerte, o vėliau, vakare, pirmiausia padėkoti padėjusiai komandai.S. Skvernelis teigė, kad neabejoja, kad paklius į antrąjį turą, o jame tikisi rimtos kovos. „Nesirenku, kas gali būti parankesnis, tai turi būti žmonių valia, svarbiausia, kad žmonės gali pasirinkti. Džiaugiuosi, kad ir dabar gali“, – teigė kandidatas.Jis tvirtino, kad laikotarpis buvo sunkus, tačiau nenuvargino. „Esu pratęs visą gyvenimą dirbti, arti valstybei. Tai buvo sunkus laikotarpis, bet manęs nenuvargino. Tas tempas, kurį dabar turėjau, buvo šiek tiek imlesnis laikui, buitinių rūpesčių teko šeimai, bet aš pasiryžęs toliau daryti viską, kad turėčiau žmonių pasitikėjimą jiems dirbti“, – kalbėjo S. Skvernelis.Kandidatas su žmona dalyvavo abiejuose referendumuose. S. Skvernelio teigimu, kiekvienam piliečiui svarbu turėti teisę pasirinkti.
Kirkilas: yra bent keletas lyderiųŠie rinkimai išsiskiria tuo, kad juose yra bent keletas lyderių, sako sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo balsavęs Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas.„Rinkimų kampanija kažkuo neišsiskyrė. Aš nepasakyčiau, kad ji buvo kažkuo (ypatinga. - ELTA), gal tik tuo, kad nebuvo aiškaus lyderio kaip ankstesniuose rinkimuose, bent jau dvejuose prieš tai buvusiuose. (...) Šiuo atveju yra bent keletas lyderių ir, manau, kad šiandien net sociologai nedrįsta pasakyti, kas laimės. Daug kas priklausys nuo aktyvumo“, - žurnalistams sakė G. Kirkilas. G. Kirkilo teigimu, pirmieji naujai išrinkto prezidento darbai bus susiję su dalyvavimu formuojant Europos Komisiją, taip pat klausimai, susiję su kita finansinės perspektyva. „Pirmieji prezidento darbai bus pakankamai sudėtingi, nes reikės dalyvauti formuojant (Europos. - ELTA) Komisiją. Labai aštri kova vyksta dėl Komisijos (vadovo. - ELTA) po Europos Parlamento rinkimų. Aš manau, kad mes turime labai daug klausimų, susijusių su ES - pirmiausia kita finansinė perspektyva, kur ne viskas mus tenkina. Nesutinkame su tuo, kad būtų mažinamas solidarumo paketas. Manau, kad nevisiškai tenkina Lietuvą mūsų žemės ūkio išmokos“, - kalbėjo G. Kirkilas. LSDDP pirmininkas taip pat pažymėjo, kad prezidento darbai bus susiję ir su pagrindiniais šalies projektais - „Rail Baltica“ geležinkelio vėže ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Jis sakė balsavęs abiejuose referendumuose.
„Baltosios pirštinės“ apibendrino išankstinį balsavimą: negerbiamos rinkėjų teisės ir laisvėsIšankstinio balsavimo savivaldybėse metu tiek rinkėjai, tiek „Baltųjų pirštinių” stebėtojai fiksavo įvairių komisijos darbo pažeidimų: rinkėjai į balsavimo kabinas ėjo po kelis, balsavimo kabinose fotografavo pažymėtus biuletenius. Daugiausiai neaiškumų rinkimų komisijoms ir rinkėjams, kaip pažymima visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ pranešime, kėlė referendumų biuleteniai. Rinkėjams atsisakant dalyvauti viename ar abiejuose referendumuose komisijų nariai vis tiek primygtinai ragino imti biuletenius.Su panašiomis problemomis susidūrė ir rinkėjai, balsuojantys specialiuose punktuose (socialinės rūpybos, slaugos, įkalinimo įstaigose bei ligoninėse) bei namuose. Komisijų nariai neleido atsisakyti dalyvauti referendumuose. Gauta informacijos, kad nėra užtikrinamas balsavimo slaptumas, kai rinkėjai biuletenius pildo komisijos narių, stebėtojų ar dirbančio personalo akivaizdoje, trūksta informacinės medžiagos apie kandidatus bei referendumus.Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės” teigia, kad jų atstovai vėl susidūrė su sunkumais, stebint balsavimą namuose. Buvo rinkimų komisijų, kurios nesidalino balsavimo namuose grafikais, balsavimas buvo vykdomas ne pagal grafikus, nesudarant stebėtojams galimybės atvykti stebėti balsavimo namuose.
Iki 12 val. balsavo beveik 17 proc. rinkėjų Sekmadienį iki vidurdienio prezidento rinkimų pirmajame ture ir dviejuose referendumuose balsavo 16,96 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.Pridėjus balsavusiuosius iš anksto, savo valią jau yra pareiškę 27,71 proc. piliečių.Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.2014-aisiais pirmajame ture rinkėjų aktyvumas iš viso siekė 52 procentus.
Policijos departamentas: rinkimai vyksta ramiai, rimtų pažeidimų nenustatytaPolicijos departamentas informuoja, kad sekmadienį vykstantys Prezidento rinkimai ir referendumai dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo vyksta ramiai, rimtų pažeidimų nenustatyta.Išankstinio balsavimo metu policija gavo 18 pranešimų apie galimus pažeidimus, Administracinių nusižengimų kodekso protokolų nesurašyta, ikiteisminių tyrimų nepradėta.Sekmadienį, pasak policijos, gauti 8 pranešimai dėl neleistinos agitacijos ir galimo rinkėjų papirkinėjimo.
„Baltosios pirštinės“: rinkimų diena prasidėjo pranešimais dėl agitacijos ir laisvo rinkėjų pasirinkimo (ne)dalyvauti referendumuoseVisuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ rinkimų dieną, sekmadienį, iki 11 valandos sulaukė daugiau nei 40 pranešimų apie galimus pažeidimus. Daugiau nei 300 „Baltųjų pirštinių” stebėtojų lanko rinkimų apylinkes visose Lietuvos savivaldybėse.Daugiausiai pranešimų, anot organizacijos savanorių, sulaukiama dėl galimų agitacijos pažeidimų, skleidžiamos politinės reklamos socialiniuose tinkluose agitacijos draudimo laikotarpiu, o stebėtojai dažniausiai praneša apie neplombuotas arba netaisyklingai plombuotas balsadėžes bei nesusipratimus dėl piliečių laisvės rinktis, kuriuose rinkimuose/referendumuose jie nori dalyvauti. Nuo ryto rinkėjai skundžiasi, kad rinkimų komisijų nariai nesutinka neišduoti vieno iš biuletenių, asmeniui nenorint dalyvauti referendume. Kai kur rinkimų komisijų nariai ragina bet kokiu atveju balsuoti ar net sugadinti biuletenį. Toks rinkimų komisijų elgesys yra nepateisinamas ir pažeidžiantis įstatymą - bendruosius Referendumo principus, pažymima „Baltųjų pirštinių“ pranešime.Pastebėta apylinkių, kurių prieigose yra likusios politinės reklamos. Piliečiai praneša apie išorinę politinę reklamą, didelius lauko stendus, tačiau jiems yra taikoma išimtis ir agitacijos draudimo laikotarpiu tokia politinė reklama gali likti. Daugiausiai mažareikšmių arba nepagrįstų pranešimų yra ir dėl agitacijos socialiniuose tinkluose. Pranešėjai kartais asmenines trečiųjų asmenų nuomones palaiko politine agitacija.Sulaukiama skambučių dėl konsultacijų apie rinkimų tvarką. Rinkėjai, kilus klausimui, kviečiami kreiptis bendruoju „Baltųjų pirštinių” numeriu: 863313177.
Gentvilas: galbūt reikia kitokio prezidento nei GrybauskaitėLiberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigia, kad Lietuvai šiuo atveju reikia kitokio prezidento nei kadenciją baigianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.Klaipėdoje sekmadienį balsavęs politikas sako, kad naujajam šalies vadovui reikės sutaikyti politinę bendruomenę.„Čia kaip tik reikalingas kitoks požiūris nei D. Grybauskaitės, kuri, atvirkščiai, įpildavo žibalo (...). Prezidentas turi ieškoti santarvės politinėje bendruomenėje ir visoje valstybėje, tai gal kaip tik reikalingas kitoks prezidentas“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Andrius Kubilius po balsavimo: šiandien laukimo dienaSekmadienį prezidento rinkimuose savo balsą atidavė buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.Po balsavimo A. Kubilius sakė, kad jo nuotaika rinkimų dieną yra gera. „Nuotaikos neblogos, pamatysime, kaip bus. Tikiu, kad po dviejų savaičių tikrai turėsime galimybę pasirinkti tokią prezidentę ar prezidentą, kuriuo galėsime didžiuotis“, - Eltai teigė A. Kubilius.Rinkimų rezultatų buvęs premjeras lauks būstinėje kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bendrapartiečiais.„Šiandien tokia diena laukimo. Lauksime su partijos bičiuliais būstinėje, po to matysime, žiūriu ramiai (į rinkimus. - ELTA)“, - Eltai sakė A. Kubilius.
Mazuronis: Lietuva po rinkimų keisisKandidatas į prezidentus europarlamentaras Valentinas Mazuronis sako, kad Lietuva išrinkus naują šalies vadovą keisis. „Tikiu, kad po šitų rinkimų Lietuva pasikeis. Eis laisvesniu keliu, Lietuvos valstybę stiprinančiu turtingesniu mums visiems keliu“, – žurnalistams teigė kartu su žmona Vilniuje sekmadienį balsavęs europarlamentaras. V.Mazuronis balsavo abiejuose referendumuose.„Jeigu valstybės vardu yra paskelbtas referendumas, tai politikui (...) nedera rodyti nepagarbos paskelbtam referendumui ir reikia balsuoti“, – teigė V. Mazuronis. https://g.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=295673
Pranckietis įsitikinęs: į opoziciją bet kokiu atveju nesitrauksNors valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad Sauliui Skverneliui nepatekus į antrą Prezidento rinkimų turą valstiečiai trauksis į opoziciją, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kalba kitaip. Parlamento vadovas mano, kad nurimus rinkimų aistroms situacija liks tokia pati, kaip ir dabar.V. Pranckietis sekmadienio rytą balsavo Ringauduose (Kauno r.).Žurnalistams priminus Seimo „valstiečių“ frakcijos vadovo Ramūno Karbauskio pareiškimus, labiau panašius į ultimatumą: „jeigu jūs - taip, tai mes - taip“ (užuominos apie traukimąsi iš valdančiosios daugumos, jei „valstiečiams“ nepalankiai susiklostytų rinkimai. - ELTA), V. Pranckietis sakė, kad toks sąmyšis frakcijoje kilo tam tikro susijaudinimo.„Galvoju, tai, kas buvo pasakyta, ir kažkas, atrodo, sukėlė frakcijoje suirutę, visa tai kilo tik iš tam tikro susijaudinimo. Seimo vadovybė renkama visai kadencijai ir, manau, mes dirbsime toliau nepaisant to, ar rinkimų rezultatai bus vienokie, ar kitokie. Partija - ne užstatas, frakcija - ne depozitas. Pirmadienį matysime, kokie bus rinkimų pirminiai rezultatai, ar reikės antrojo turo, Lietuvai renkant geriausią prezidentą, ir toliau grįšime prie rūpestingo darbo“, - kalbėjo Seimo vadovas.„Dabar visi balsuoja už geriausius, todėl aš irgi balsavau už geriausią. <...>. Taip pat balsavau abiejuose referendumuose. Pats buvau prie ištakų ir vienas iš iniciatorių, kad pagaliau pateiktume žmonėms. Mus kaltina tuo, kad mažiname Seimą. Ne, mes pasiūlėme žmonėms nuspręsti, ar reikia mažinti Seimą ar ne. Manau, kad su mažesniu Seimu susitvarkytume ne blogiau, nei dabar“, - teigė Seimo pirmininkas.V. Pranckietis teigė manantis, kad antrajame Prezidento rinkimų ture susikaus S. Skvernelis ir Ingrida Šimonytė. Tačiau jei atsitiktų taip, kad premjeras į antrą turą nepatektų, V. Pranckietis tragedijos nedarė.„Prognozuoju antrą etapą. Bet kokiu atveju manau, kad situacija nepasikeis. Po visų emocijų grįšime prie rūpestingo darbo ir ramybės žmonėms. Nebeeskaluosime situacijos ir pasakysime, kad mes tęsiame savo veiklą (…). Nemaišykite – aš nesu daugumos žmogus. Aš esu išrinktas daugumos – už mane berods balsavo 93 žmonės ir Seimo vadovybė yra renkama visai kadencijai. Taip yra parašyta statute“, - teigė V. Pranckietis.Seimo pirmininkas taip pat ragino palaukti pirmadienio – tada bus aiški konkreti situacija.„Dabar neburkime – bursime pirmadienį. Žiūrėsime, kokia bus situacija, kokie bus pareiškimai, kokia bus frakcijos nuomonė. Partija nėra užstatas, o frakcija yra ne depozitas. Manau, negalima net taip sakyti, kad trauksimės. Mes atėjome įgyvendinti savo programą ir skatinsiu tai, kad mes tęstume pokyčius. Aš galvoju, kad yra susijaudinimas, o dabar yra pats pikas. Todėl nereikia dabar situacijos vertinti vienareikšmiškai. Nurims pikas tada ir pasiaiškinsime visi ramiai“, - teigė V. Pranckietis.V. Pranckietis tikisi apie 60 proc. rinkėjų aktyvumo.„Manau, kad aktyvūs (rinkėjai – BNS), aš tikiuosi kokių 61-62 procentų“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.Per praėjusių prezidento rinkimų pirmąjį turą balsavo 52 proc. rinkėjų.https://g.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=295675
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/prezidento-rinkimuose-balsavo-valdas-adamkus.d?id=81140435
Balsą atidavęs Adamkus: manęs nereikėjo įtikinėtiSavo balsą prezidento rinkimuose atidavęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus tarp svarbiausių naujojo šalies vadovo darbų paminėjo saugumo užtikrinimą ir socialinius klausimus.„Man atrodo – du pagrindiniai (darbai). Vienas – kuris Konstitucijos būdu nurodo prezidento patį pirmąjį prioritetą – užsienio politiką, Lietuvos valstybės saugumą, ir aišku Lietuvos žmonių gerovę – vidaus politika, socialiniai klausimai, neišspręstos problemos, kurias turime. Kalbama apie reformas, bet jos niekur nejuda. O aišku pirmas dalykas – užsienio politikoje – valstybės stabilumas ir saugumas“, – kalbėjo V. Adamkus.https://g.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=295665Kadenciją baigęs prezidentas teigia, kad „naujasis vadovas turi būti sąžiningu, pildyti visus savo įsipareigojimus, turėti aiškią viziją Lietuvos ateičiai, ir tuo pačiu įsipareigojimą Lietuvos žmonių ir valstybės saugumui“.V. Adamkus sakė, kad jis rinkdamasis vadovavosi savo patirtimi.„Manęs nereikėjo įtikinėti, žinojau apie kandidatą, už kurį pasisakysiu – jo patirtį, žinias, jo įsipareigojimą valstybei ir Lietuvos žmonėms. Man pasirinkimas buvo labai lengvas“, – sakė kadenciją baigęs prezidentas.
Iki 11 val. balsavo 11,48 proc. rinkėjųKaip pranešė Vyriausioji rinkimų komisija, iki 11 val. Lietuvoje savo balsus renkant šalies prezidentą ir balsuojant referendumuose sekmadienį atidavė jau 11,48 proc. gyventojų. Iki 11 val. aktyviausiai buvo balsuojama Akmenės rajone (17,52 proc.), Šiaulių mieste (13,9 proc.) ir Utenos rajone (13,42 proc.) bei Pakruojo rajone (12,99 proc.).Iš viso, įtraukiant ir balsavusius iš anksto, šiuose rinkimuose savo valią pareiškė jau 22,23 proc. gyventojų. Rinkimams sekmadienį prasidėjus 7 val., iki 8 val. ryto savo balsus jau buvo atidavę 0,77 proc. rinkėjų, iki 9 val. – 2,72 proc., o iki 10 val. 6,36 proc. gyventojų.
Matjošaitytė: per išankstinį balsavimą nefiksuota šiurkščių rinkimų tvarkos pažeidimų Per išankstinį balsavimą prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose nuo pirmadienio iki šeštadienio nefiksuota nė vieno šiurkštaus pažeidimo, pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.„Balsavimo iš anksto metu Vyriausioji rinkimų komisija nefiksavo šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė ji.VRK vadovės teigimu, šeštadienį sulaukta poros dešimčių pranešimų apie galimus agitacijos pažeidimus. Mat šeštadienio naktį įsigaliojo agitacijos draudimas, jis truks iki sekmadienio 20 val., kol vyks balsavimas apylinkėse.„Ten, kur buvo nustatyta, kad gali būti pažeidimas, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose pasidalytos agitacinio turinio žinutės, buvo susisiekta su potencialiais pažeidėjais ir jie atitinkamai tokią agitaciją pašalino“, – sakė L. Matjošaitytė.Policijos departamentas VRK informavo, kad kol kas nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su rinkimų ar referendumų tvarkos pažeidimais.
Rinkėjai kol kas truputį pasyvesni nei prieš penkerius metusBalsavimo dieną prezidento rinkimų pirmajame ture piliečiai kol kas balsuoja truputį vangiau nei prieš penkerius metus, nors aktyvumas balsuojant iš anksto buvo rekordiškai didelis. Sekmadienį prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose iki 10 valandos balsavo 6,36 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.Pridėjus balsavusiuosius iš anksto, savo valią jau yra pareiškę 17,11 proc. piliečių.Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.Prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą iki 10 val. savo valią buvo pareiškę 7,39 proc. rinkėjų. Tuomet dar 6,02 proc. rinkėjų buvo balsavę iš anksto. 2014-aisiais pirmajame ture aktyvumas siekė 52 procentus.
Iki 10 val. jau balsavo 6,36 proc. rinkėjųRemiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iki 10 val. jau balsavo 6,36 proc. rinkėjų. Dar iki 9 val. balsavusių buvo vos 2,72 proc.Kol kas iki 10 val. aktyviausiai balsuojama Akmenės rajone, balsavo jau 11,2 proc. gyventojų, Šiaulių mieste, balsavo 7,6 proc. gyventojų bei Šalčininkų ir Utenos rajonuose (7,34 proc.).Iki 10 val. jau balsavo 6,36 proc. rinkėjų.
Balsavęs Andriukaitis įvardijo geriausio Prezidento viziją
Į Prezidento postą kandidatuojantis Vytenis Povilas Andriukaitis savo balsą rinkimuose atidavė vėlyvą sekmadienio rytą, balsuodamas savo apylinkėje. Referendumų lapų jis nepaėmė, kaip ir kartu balsavusi jo žmona.
„Kaip sąmoningas pilietis noriu, kad referendumų iniciatoriai man pateiktų kiekvienu klausimu teigiamus ir neigiamus aspektus ir poveikio vertinimą. Taip pat atsakytų, kiek Konstitucijos straipsnių reikėtų keisti esant vienai formuluotei ir esant kitai. Taip pat turėtų pasakyti, kas yra tas konstitucinis įstatymas. Bent jau kokie principai. Referendumai yra sąmoningas piliečių apsisprendimas“, – teigė V. Andriukaitis.
V. Andriukaitis įvardijo, kokio Prezidento norėtų Lietuvai. „Tai diena, kai Lietuvos piliečiai renka Lietuvos Respublikos Prezidentą. Tikiu, kad piliečiai balsuos už Prezidentą, kuris nėra įtakojamas nei bankų, nei agrokoncernų, nemeluojantis, neapsimelavęs, kuris kalbės su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais ir Vyriausybėmis keliomis užsienio kalbomis laisvai, žinos situaciją ir nebus naujokas sudėtingose Europos Sąjungos vidaus ir užsienio politikos klausimuose. Ir Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimuose, – po balsavimo tvirtino V. Andriukaitis. – Tikiu, kad Lietuva rinks žmonių Prezidentą.“
Kandidatas teigė, kad rezultatų lauks labai geromis nuotaikomis. „Atvykau kovo 29-ąją, įvykdžiau visus reikalavimus, nesinaudojau savo padėtimi, tiksliai vykdžiau priesaiką, o po to per mėnesį – tiek įspūdžių, tiek susitikimų, tiek patirties“, – tvirtino V. Andriukaitis.
https://g.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=295661
Rinkimuose balsavęs Juozaitis: olimpiečiai moka finišuoti
Sekmadienį Klaipėdoje balsą prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose atidavęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis sako, kad prezidentinėse lenktynėse nė kiek nepavargo. Pasak jo, olimpiečiai moka finišuoti.
„Olimpiečiai moka finišuoti, mano stiprioji pusė buvo finišas, todėl iki paskutinės (debatų. - ELTA) laidos Lietuva buvo nustebinta. Galiu pasakyti, kad nė kiek nepavargau, priešingai, pamenu, kai olimpiniame baseine praplaukiau, tai atrodė, kad galiu apsisukti ir vėl iš naujo plaukti. Tai rinkimuose panašiai - tik balsas nukentėjo, o visas organizmas veikia kaip laikrodis“, - Eltai sakė A. Juozaitis.
Paklaustas, ar atėjęs prie balsadėžės nesvarstė, sekdamas vieno kandidato pavyzdžiu, balsą perduoti kitam, A. Juozaitis pabrėžė, kad jis jau seniai apsisprendęs.
„Lietuvoje vis dar svarsto koks 30-40 nuošimčių, už ką balsuoti, o aš jau seniai įsitikinęs, seniai apsisprendęs, nėra nė ko kalbėti“, - teigė jis.
https://g.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=295667
VRK: iki 9 val. balsavo 2,72 proc. rinkėjųSekmadienį Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių skaičiaus mažinimo, 9 val. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavo 2,72 proc. rinkėjų.Aktyviausi rinkėjai Akmenės rajone - čia, 9 val. duomenimis, jau balsavo 5,16 proc. Per 3 proc. perkopė rinkėjai Šiaulių, Rokiškio, Šilalės, Mažeikių, Ignalinos, Anykščių, Druskininkų, Pagėgių, Pasvalio, Šalčininkų rajonuose.
https://g.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=295659
Balsą atidavusi Šimonytė: prie visko politikoje esu pripratusi
Sekmadienį, apie 8.30 val., balsą prezidento rinkimuose atidavusi kandidatė Ingrida Šimonytė neslėpė, kad po rinkimų kampanijos jau jaučia nuovargį, tačiau paaiškino, kad ji politikoje nėra naujokė, ir į tai žiūri tik kaip į vieną iš etapų.
Paklausta, kodėl balsuoja taip anksti, kandidatė atsakė: „todėl, kad turiu važiuoti mamą lankyti ligoninėje“.
Kandidatė neslėpė, kad po rinkimų kampanijos jau fiziškai jaučia nuovargį, tačiau į tai žiūrėjo filosofiškai, ir paaiškino, kad ji nėra naujokė politikoje.
„Tai jau – laukta diena, kadangi neslėpsiu, kad fiziškai nuovargį justi jau tenka, bet kadangi politikoje esu ne pirmą dieną, tai, žinote, prie visko politikoje esi pripratęs ir supranti, kad čia – tik vieno etapo pabaiga. Paskui bus kitas etapas, ir tame kitame etape irgi bus iššūkių, galbūt, nelabai malonių dalykų, gal – ir labai džiugių. Toks gyvenimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kandidatė planuoja šiandien dieną pasodinti keletą gėlių, o vakarą leis su savo štabu ir savanoriais, laukdama rezultatų.
„Tai – ne kasdienė diena mano gyvenime, jaudulį jaučiu, bet esu daug ko mačiusi, ir nemanau, kad gali būti tokių situacijų, su kuriomis nesugebėčiau susidoroti. Kas bus, tą ir krikštysime“, – sakė I. Šimonytė.
Jos nuomone, prezidentui reikia „gebėjimo priimti sprendimus tada, kada reikia, gebėjimo kalbėtis su skirtingų nuomonių žmonėmis, ieškoti konsensuso, ir taip pat gebėjimo deramai atstovauti Lietuvai tarptautinėje erdvėje“.
Kaip ir žadėjo anksčiau kandidatė nedalyvavo viename iš referendumų.
Iš anksto balsavo daugiau kaip dešimtadalis rinkėjųPer šešias dienas išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose savo valią pareiškė 260 tūkst. 529 arba 10,75 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.Sekmadienį rinkimų apylinkėse nuo 7 val. iki 8 val. balsavo dar 0,77 proc. rinkėjų, tad iš viso prezidento rinkimuose ir referendumuose jau dalyvavo 11,52 proc. rinkėjų.Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.Per praėjusius prezidento rinkimus iš anksto, namuose ir specialiuose punktuose iš viso balsavo 6,02 proc. rinkėjų. Tačiau tuomet balsavimas ne rinkimų apylinkėse vyko keturias dienas, šiemet – šešias.Šiemet pirmą kartą balsavimas iš anksto Lietuvos savivaldybėse truko penkias dienas, taip pat balsuota specialiuose punktuose – ligoninėse, kalėjimuose ir pan. Šeštadienį dar vyko balsavimas namuose.
Sociologų apklausos rodo, kad nė vienas kandidatas į prezidentus turbūt nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, todėl po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis turas tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių kandidatų.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val., o užsidarė 20 valandą. Iki rinkimų apylinkių užsidarymo buvo draudžiama bet kokia rinkimų agitacija.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad rinkimų ir referendumų dieną rinkėjai galėjo balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje visoje Lietuvoje. Toks yra šių rinkimų skirtumas nuo savivaldos rinkimų, kada rinkimų dieną buvo galima balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje tik toje savivaldybėje, kur žmogus yra registruotas.
Pavyzdžiui, jei žmogus yra registruotas Vilniuje, bet tą dieną bus Palangoje, tame mieste gali ir eiti pareikšti savo valią, paaiškino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Rinkėjui atvykus į ne savo rinkimų apylinkę, rinkimų komisijos nariai VRK informacinės sistemos pagalba susisieks su rinkėjo apylinkės rinkimų komisija. Ji patikrins, ar rinkėjas dar nėra balsavęs. Jei bus gautas patvirtinimas, kad rinkėjas nebalsavo, tokiam rinkėjui bus leista balsuoti.
Balsuojant su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas. L. Matjošaitytė patikslino, kad bus leidžiama balsuoti net ir tuo atveju, jei dokumento galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Prezidento rinkimų pirmajame ture buvo galima rinktis vieną iš devynių kandidatų. Rinkimų biuleteniuose rinkėjai matė šias pavardes: Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Valdemaras Tomaševskis.
Žmonės taip pat sprendė dviejuose referendumuose. Jie galėjo rinktis, ar balsuoti dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Kad referendumas dėl pilietybės būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Jeigu toks aktyvumas būtų pasiektas, kad Konstitucija būtų pakeista, tam pritarti taip pat turėtų daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų. Tokius kriterijus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius vadina „dviejų absoliučių daugumų barjerais“.
Savo ruožtu kad kitame referendume siūlyta nuostata mažinti Seimo narių skaičių būtų priimta, tam turi pritarti daugiau negu pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip vienas trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Užsienyje 
Orai
Horoskopai
Kalendorius
Receptai
Kryžiažodžiai
Fotogalerijos
Užsakomasis turinys
Valiutų kursai