Trys scenarijai

Pirmojo scenarijaus atveju, konservatorių teigimu, būtų renkamas patikimas, tačiau nepartinis ministras pirmininkas ir suburta laikinoji Vyriausybė, kurią taip pat sudarytų nepartiniai asmenys. Tokia Vyriausybė turėtų veikti iki 2020 metų Seimo rinkimų.

Konservatorių scenarijuje nurodoma, kad premjero pareigas galėtų užimti susisiekimo ministras Rokas Masiulis arba energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Partijos, sudarančios naują valdančiąją daugumą, pagal laikinąjį latvišką modelį galėtų susitarti ne dėl plačios Vyriausybės programos, o dėl konkrečių būtiniausių ir neatidėliotinų darbų planų, kurie būtų įgyvendinami nacionalinių susitarimų pagrindu per ateinančius metus, – pažymima konservatorių dokumente. – Taikant šį modelį Lietuvoje, būtų įmanoma sutarti, jog visos 7 Seimo frakcijos arba tos frakcijos, kurios prisideda prie politinės krizės sprendimo, nepirklausomai nuo jų dydžio lygiomis dalimis deleguotų po lygų skaičių ministrų į būsimą Vyriausybę (ją sudaro 14 ministrų ir Ministras Pirmininkas).“

Antrajame scenarijuje taip pat numatyta, kad nei laikinas premjeras, nei ministrų kabineto nariai nepriklausytų jokiai partijai. Kaip galimi laikinieji premjerai antrame scenarijuje taip pat įvardijami du ministrai: R. Masiulis ir Ž. Vaičiūnas.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis

„Tokia technokratinė Vyriausybė galėtų būti remiama dalies LVŽS frakcijos narių, kitų dabartinės valdančiosios daugumos ir opozicinių frakcijų, į ją nedeleguojant savo politinių atstovų, bet paskiriant patyrusius atitinkamų sričių ministrus bei tęsiant darbus reikšmingai daliai gerai dirbančių dabartinės Vyriausybės ministrų“, – teigiama dokumente.

Trečiasis scenarijus labiausiai skiriasi nuo pirmų dviejų, nes jame premjeru išlieka dabar šias pareigas einantis Saulius Skvernelis. Esą, jei tarp R. Karbauskio ir S Skvernelio kiltų konfliktas, o dalis LVŽS palaikytų S. Skvernelį, šis galėtų siekti opozicijos paramos jo mažumos Vyriausybei ir esamo Vyriausybės kabineto išsaugojimui.

Konservatorių dokumente apie šį scenarijų teigiama taip: „Šio scenarijaus atveju TS-LKD galėtų svarstyti paremti atskirus įstatymus Seime ir 2020 m. biudžetą, jeigu dėl jo Vyriausybė eitų į derybas su Seimo frakcijomis, būtų randamas palaikymas TS-LKD pasiūlymams“.

Konservatorių dokumente nurodoma, kad R. Karbauskio pasitraukimo atveju, reiktų rimtai svarstyti visus tris scenarijus.

Razma: labiausiai tikėtinas pirmas scenarijus

TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma DELFI patvirtino, kad toks dokumentas trečiadienį pasiekė visus prezidiumo narius.

„Nesąžininga būtų neigti, – teigė Seimo narys. – Visiems prezidiumo nariams mūsų analitikai atsiuntė tokią analitinę pažymą. Tai nėra kažkokia nauja praktika, kartais gauname tokias pažymas, kur analizuojama kažkokia situacija.“

J. Razmos teigimu, visi scenarijai yra logiški ir racionalūs. Vis dėlto, Seimo narys pabrėžė, kad nors scenarijai ir ruošiami, R. Karbauskio žodžiai gali neišsipildyti. „Kaip rašoma ir toje pažymoje, tie Ramūno Karbauskio pareiškimai apie traukimąsi pralaimėjimo atveju gali būti viešųjų ryšių žaidimai, siekiant mobilizuoti savo elektoratą, išgąsdinti visus savo skyrių aktyvistus, kad jie, išgyvendami, kad gali būti prarasta valdžia, dirbtų iš visų jėgų ir rūpintųsi rinkimais, – kalbėjo J. Razma. – Bet jei išaiškėtų, kad tie žodžiai nėra tik propagandinis žaidimas, tai toje pažymoje yra paminėti keli galimi scenarijai.“

Seimo nario teigimu, jokio chaoso valstybėje nekiltų net jei R. Karbauskio planas būtų išpildytas. „Paminėti scenarijai rodo, kad jokio chaoso ir didelės krizės neturėtų kilti, kaip galbūt nori pavaizduoti Ramūnas Karbauskis, gąsdindamas geriausiu atveju pirmalaikiais rinkimais ar kažkokia bevaldyste“, – teigė TS-LKD narys.

Jurgis Razma

Beje, jei R. Karbauskis su „valstiečiais“ trauktųsi, jų palaikymo vis tiek reiktų norint patvirtinti naują programą. Jei programa kelis kartus nebūtų patvirtinta, reiktų rengti išankstinius Seimo rinkimus. „Čia jau atskiros detalės, – teigė J. Razma ir įvardijo trečiąjį scenarijų, pagal kurį galbūt gali atsirasti galimybė dirbti S. Skvernelio mažumos Vyriausybei, kuri būtų suformuota atsitraukiant nuo R. Karbauskio. – Tokiu atveju, jei būtų einama į Seimą su programa, kad ir neturint formalios valdančiosios koalicijos iš daugumos, bet esant sutarimui dėl parėmimo iš opozicinių ar kitų frakcijų pusės, tai ta programa Seime galėtų būti patvirtinta. Jei prieš tai būtų sutarta, kaip kad buvo Kirkilo mažumos Vyriausybės laikais, kai buvo susitarimas dėl kelių svarbių darbų ar tam tikrų principų, kurie būtų matomi toje programoje.“

Paminėti scenarijai rodo, kad jokio chaoso ir didelės krizės neturėtų kilti, kaip galbūt nori pavaizduoti Ramūnas Karbauskis, gąsdindamas geriausiu atveju pirmalaikiais rinkimais ar kažkokia bevaldyste.
Jurgis Razma

Vis dėlto, J. Razma pridūrė, kad trečiasis scenarijaus variantas yra mažiausiai tikėtinas, nors yra galimas. „Manau, kad didesnė tikimybė pirmam scenarijui, kai susieina didesnė dalis frakcijų ir tariasi, kaip sudaryti tokią laikinąją Vyriausybę, kur galėtų į ministrų pareigas pretenduoti jų atstovai ar politikai, ar labiau specialistai, – kalbėjo J. Razma. – O kad kažkam nekiltų pavydo jausmų, kad kažkas tampa premjeru ir turi reklamos galimybę, tai premjeru galėtų būti skiriamas koks nors neutralus asmuo ar iš dabartinių nepartinių ministrų, ar šiaip randamas patyręs politikas.“

Konservatorius teigia, kad laikinojo premjero pareigas turėtų užimti jokiai partijai nepriklausantis asmuo, kuris turėtų politinės ar diplomatinės patirties ir neplanuotų laikinų pareigų pasinaudoti reklaminiais tikslais artėjant Seimo rinkimams.

Į klausimą, ar įmanoma nuspėti, ar paskirtasis asmuo tikrai vėliau nesugalvos kandidatuoti rinkimuose, J. Razma atsakė, kad reikia remtis pasitikėjimu: „Reiktų pasikliauti susitarimo sąžiningumu. Taip, egzistuoja galimybė, kad kažkas iš to susitarimo dalyvių sutars su tuo kandidatu į premjerus, kad jis dėsis nekandidatuojantis, bet po to persigalvos. Bet nemanau, kad kas nors žaistų tokius ne visai sąžiningus žaidimus“.

J. Razmos teigimu, jei R. Karbauskis trauktųsi, frakcijos turėtų vienytis, nes taip visuomenei būtų parodyta vienybė sprendžiant susidariusią krizę.

Konstitucinės teisės specialistas: čia nėra jokios grėsmės nei demokratijai, nei dar kam nors

Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius DELFI paaiškino, kokios procedūros pradės veikti išrinkus naują valstybės vadovą: tą dieną, kai naujas išrinktas Prezidentas prisieks, Vyriausybė grąžins Respublikos Prezidentui savo įgaliojimus. Respublikos Prezidentas priims įgaliojimus ir paves Vyriausybei toliau eiti pareigas. Paskui jis turės teikti Seimui tuo metu esančio Ministro Pirmininko kandidatūrą.

Jeigu tuo metu Ministras Pirmininkas bus Saulius Skvernelis, tai naujasis Prezidentas neturės pasirinkimo ir jis to neturės derinti su Seimo dauguma, jis teiks esančio Ministro Pirmininko kandidatūrą. Tada Seimas spręs, ar pritarti Ministro Pirmininko kandidatūrai. Tokiu atveju visur viskas sprendžiama paprasta balsų dauguma.

Tada, pasak specialisto, prasideda „jeigu“ grandinė – jeigu Seimas pritars Ministro Pirmininko (dabartiniu atveju – Sauliaus Skvernelio) kandidatūrai, jeigu Prezidentas paskirs Ministrą Pirmininką, jeigu Ministras Pirmininkas sudarys Vyriausybę, teiks ją tvirtinti Prezidentui, Prezidentas patvirtins tą Vyriausybę, ir, jeigu Vyriausybėje nepasikeis daugiau kaip pusė ministrų, tai bus laikoma, kad Vyriausybė toliau yra gavusi įgaliojimus veikti.

Vytautas Sinkevičius

„Ta formulė yra 1998 m. sausio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarime. Kodėl Teismas taip sukonstravo? Teismas sako, kad po to, kai išrenkamas naujas Prezidentas, baigiasi įgaliojimai ankstesnio Prezidento, kuris dalyvavo formuojant Vyriausybę, ir naujasis Prezidentas turi teikti Seimui būtent tos Vyriausybės tuo metu esančio Ministro Pirmininko kandidatūrą, kad galėtų pasitikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Jeigu Seimas pritars kandidatūrai, ir suveiks visi „jeigu“, tada Vyriausybė bus iš naujo gavusi įgaliojimus veikti“, – paaiškino V. Sinkevičius.

Pasak specialisto, „valstiečiai“ gali maištauti tokiu būdu – kad, jei S. Skvernelis neišrenkamas Prezidentu arba nepatenka į antrą turą, jis atsistatydina iš Ministro Pirmininko pareigų. Tada visa Vyriausybė turi atsistatydinti.

„Tokiu atveju Prezidentas gali teikti Seimui bet kokią kandidatūrą, kuri yra priimtina Seimo daugumai. Tarkime, Prezidentas teikia Seimui kandidatūrą, ji atmetama. Vėl teikia kandidatūrą, ji – vėl atmetama. Tai ankstesnė Vyriausybė eis pareigas tol, kol bus suformuota nauja Vyriausybė“, – paaiškino V. Sinkevičius.

Tačiau specialistas pažymėjo, kad, kai rinkėjai balsavo už valstiečius-žaliuosius, jie neprisiėmė įsipareigojimo balsuoti už jų kandidatus į Prezidentus arba kokią nors kitą poziciją.

„Seimo rinkimai yra vienas dalykas, Prezidento rinkimai yra visiškai kitas dalykas. Ir čia jokios koreliacijos nėra. Prezidentas negali daryti įtakos Vyriausybės griūčiai arba Seimo pirmalaikiams rinkimams, viskas priklauso nuo paties Seimo. Seimas pats gali paskelbti pirmalaikius rinkimus, bet tam reikia trijų penktadalių – 85 balsų. Seime turbūt tiek balsų neatsiras, nes žmonės yra atėję iš mažai apmokamų darbų, pajutę Seimo nario įgaliojimo galią, įvairias privilegijas, jie netrumpins savo kadencijos“, – svarstė V. Sinkevičius.

Seimo rinkimai yra vienas dalykas, prezidento rinkimai yra visiškai kitas dalykas. Ir čia jokios koreliacijos nėra. Prezidentas negali įtakoti Vyriausybės griūties arba Seimo pirmalaikių rinkimų, viskas priklauso nuo paties Seimo. Seimas pats gali paskelbti pirmalaikius rinkimus, bet tam reikia trijų penktadalių – 85 balsų. Seime turbūt tiek balsų neatsiras, nes žmonės yra atėję iš mažai apmokamų darbų, pajutę Seimo nario įgaliojimo galią, įvairias privilegijas, jie netrumpins savo kadencijos.
Vytautas Sinkevičius

„Žinoma, daugiau kaip pusė Seimo narių gali sukelti tokią destrukciją, kad nebus priimami įstatymai, nebus einama į posėdžius, bus blokuojami sprendimai. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kad pats Seimas gali būti priverstas paskelbti rinkimus.

Bet tai, kad bus išrinktas ne valdančiųjų pasiūlytas atstovas, nėra joks pagrindas valdantiesiems nusišalinti nuo gautos valdžios. Jie laimėjo rinkimus, pasiūlė rinkėjams programą. Rinkėjai dabar renka prezidentą. Prezidentas jiems nieko nesiūlė, ir nebūtinai prezidentas turi būti iš valdančiųjų. Kaip tik būtų labai neblogai, kad būtų atsvara, nes valdžios sutelkimas vienos partijos rankose yra didesnis pavojus negu, kad prezidentas būtų ne iš valdančiosios daugumos“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Pasak specialisto, net, jeigu vyks pirmalaikiai Seimo rinkimai, jokios tragedijos tame nėra.

„Daugybėje pasaulio valstybių vyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai. Tauta išrenka naują Seimą, ir naujas Seimas funkcionuos toliau. Čia nėra jokios grėsmės nei demokratijai, nei dar kam nors“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak specialisto, Konstitucijoje yra numatyti keli variantai, kada prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus:

pirmas – jeigu Seimas per 30 d. nepriima sprendimo dėl Vyriausybės programos. Tai reiškia Vyriausybė yra, ji pateikia programą, Seimas padeda ją į stalčių, ir nepriima jokio sprendimo.

Arba – jeigu Seimas per 60 d. nuo Vyriausybės programos pateikimo du kartus jai nepritaria. Ir dar vienas atvejis – kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe.

„Bet yra ir atsvara. Jeigu Respublikos Prezidentas paskelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, tai tuose pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas per 30 d. nuo pirmo posėdžio gali paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus. Tai šitas variantas atkrenta, nes ką tik išrinktas prezidentas tikrai neskelbs pirmalaikių Seimo rinkimų, ir nerizikuos tuo, kad bus pirmalaikiai prezidento rinkimai“, – svarstė V. Sinkevičius.

Karbauskis sprendimą trauktis jau aptarė su bendražygiais

LVŽS lyderis R. Karbauskis praėjusį ketvirtadienį prabilo apie scenarijų po rinkimų, kurio dar niekas nesvarstė – jei prezidento rinkimus laimėtų Ingrida Šimonytė arba Gitanas Nausėda ir jei jie nelaimėtų Europos Parlamento rinkimų, valstiečiai-žalieji svarstytų galimybę patys trauktis iš valdančiosios daugumos.

„Po Prezidento rinkimų bet kokiu atveju vyks Vyriausybės sudėties peržiūra. Mes patys svarstome, galvojame, tai yra normalus procesas. Gali būti, kad bus peržiūrima koalicinė sutartis – bet mūsų pačių iniciatyva, o ne kieno nors kito. Kita vertus, tai galbūt nuskambės kaip tam tikra sensacija, bet, jeigu Prezidento rinkimus laimės kuris nors iš konservatorių kandidatų, ir, jeigu Europos Parlamento rinkimuose mes nelaimėsime, gali būti, kad mes patys pasitrauksime iš valdančiosios daugumos. Tai yra visiškai realu“, – sakė R. Karbauskis.

Jis teigė manantis, kad tai yra teisingas sprendimas. „Kam reikia dar pusantrų metų bandyti įrodyti tai, jeigu mes dabar neįrodome – jeigu žmonės mano, kad (tinka toks variantas) – Landsbergis premjeras, ir Vytautas Landsbergis kaip faktinis valstybės vadovas – ką ten beišrinksi – I. Šimonytę ar G. Nausėdą (…), tokiu atveju, kam be reikalo vargintis? Galime eiti į išankstinius rinkimus arba tiesiog palaikyti mažumos Vyriausybę, kurią formuos konservatoriai“, – kalbėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskio sprendimui vienbalsiai pritarė valdyba uždarame posėdyje.

Frakcijoje taip pat buvo pritarta, nors ne vienbalsiai.