„Kaip patys girdėjote, kai kurie duomenys tikrai yra šokiruojantys, ir mes komisijoje nusprendėme, kad šią temą imsimės tam tikrais aspektais panagrinėti, nes vis dėlto, kada yra sistemingai kreipiamasi į aukštesnius prokurorus, prašant pradėti ikiteisminius tyrimus, jie yra nepradedami. Kaip liudijo, buvęs prokuroras, net nėra gaunama paaiškinimų, kodėl taip įvyko, tai tokia informacija yra pakankamai skandalinga“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.
Ji teigė, kad komisija fokusuosis į politikų galima įtaką prokuratūrai, ir, ar priežastys, kodėl nebuvo priimami sprendimai, nebuvo politinės.
„Kaip jūs matėte, prokuroras įvardino, kad perkant teisės paslaugas buvo tam tikros advokatų kontoros, kurios yra galimai susijusios ir su politikais“, – sakė A. Širinskienė.
Komisijos pirmininkė neatmetė galimybės, kad gali būti prašoma ir D. Grybauskaitės arba jos aplinkos ir V. Vasiliausko paaiškinimų.
„Teks svarstyti, nes buvo įvardinta viena advokatų kontora, ir visi puikiai žinome, kad tuo laikotarpiu asmuo, kuris dabar dirba Lietuvos banke, tai yra ponas Vasiliauskas, buvo tos kontoros darbuotojas, ir atitinkamai, jei neklystu, vadovavo prezidentės rinkimų štabui 2009 m. Tai – kada vyko įvykiai, ir atitinkamai – gaunamos į kontoros sąskaitą lėšos, kurios kaip suprantame iš prokuroro buvo nemažos“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Prokuroras liudijo apie patirtą spaudimą
Buvęs prokuroras K. Vagneris komisijai liudijo apie darbo prokuratūroje metu patirtą tarnybinį spaudimą.
„Aš manau, kad spaudimą patyriau todėl, kad ėmiausi temų, kurios gali būti neliečiamos. Tai yra sudėtinga kalbėti apie energetikos sektorių, jei nenorima jo peršviesti kiaurai. Energetikos sektoriuje yra daug interesų grupių, ir tos interesų grupės be jokios abejonės siekia ne viešumos. O aš, kaip prokuroras, reikalavau visų dokumentų, kurie man reikalingi kaip prokurorui. Ir kai kam tai kėlė susierzinimą“, – po posėdžio žurnalistams sakė K. Vagneris.
Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo, kad dėl Klaipėdos naftos esą buvo gautas anoniminis skundas Prezidentūroje, ir teigė jautęs, kad buvo nenoras, kad jis toliau gilintųsi.
„Tada aš parašiau tarnybinius pranešimus generaliniam prokurorui ir pavaduotojams, tačiau neatsižvelgė į mano tarnybiniuose pranešimuose norimą mano siekį tęsti tyrimą“, – sakė K. Vagneris.
Tarp temų, kur jis teigė patyręs stabdymą toliau nebesigilinti, buvęs prokuroras paminėjo atvejį dėl žalos atlyginimo Generalinei prokuratūrai.
„Buvo kalbama, kad aš neturiu aukštesniojo prokuroro leidimo. Iš tikrųjų pagal kompentencijos nuostatas reikėtų leidimo, tačiau žinant, kad viešasis interesas reikalauja žalos atlyginimo, kai žala padaryta valstybei, o čia valstybė iš savo kišenės tiems atleistiems prokurorams sumokėjo, tai jokios abejonės, kad nėra kito instituto kaip prokuroras, kuris sakytų: „iš kalto asmens, būk malonus, gražink“. Prasidėjo tarnybiniai tyrimai“, – sakė K. Vagneris.
Pasak jo, antrasis stambus blokas – energetikos sektorius.
„Nors aš pats jo neprašiau, man atsitiktinai jį paskyrė tirti. Bet aš norėjau išsiaiškinti daugiau, negu turbūt yra norima. Tada buvo taikomi įvairūs metodai. Sulaukiau tokio pasakymo, kad geriau aš nekalbėčiau. (…) Man tik perdavė – sakė, kad – prezidentūra. Bet man asmeniškai prezidentė to nesakė“, – sakė K. Vagneris.
Buvęs prokuroras aiškino, kad energetikos klausimai yra jautri tema.
„Vieša paslaptis – energetikos sektorius tai yra Lietuvos nepriklausomybė nuo Rusijos. Jeigu bandai tikrinti priimtų sprendimų pagrįstumą, automatiškai tampi Rusijos draugu, nes tu suabejoji. Bet prokuroro prigimtis yra abejoti, ar viskas yra gerai“, – kalbėjo K. Vagneris.