Tai buvo aptarta per uždarą Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto posėdžio dalį, kurios metu komiteto nariai išklausė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitos ir krašto apsaugos ministro.

„Kiek informavo krašto apsaugos ministras, šiuo metu yra pradėti konkursai, susiję su karinių miestelių statybomis (jų pradinės investicijos yra 150 mln. eurų). Mes tikimės, kad asmenys, kurių veikla yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais, tokiuose projektuose negalės dalyvauti“, – po posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak jo, yra matomas poreikis keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad įstatymo keliu būtų galima užkirsti tam kelią.

„Dabar mechanizmai yra – per įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet jie yra šiek tiek sudėtingi, ir galbūt kartais nepasiteisina, surandami būdai, kaip juos apeiti. Dar šioje sesijoje teiksime įstatymų pataisas. Tai bus įstatymai, kurie susiję su mūsų krašto apsaugos sistemos vykdomais įsigijimais, bet jie bus taikomi ir kitose srityse, susijusiose su nacionalinio saugumo interesais“, – sakė V. Bakas.

Pasak komiteto, pirmininko yra pateiktas sąrašas (jis yra įslaptintas) įmonių, kurių veikla yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais. Tarp jų yra ir Lietuvos įmonių, patvirtino V. Bakas.

Pasak komiteto pirmininko, per posėdį buvo aptarta ir neskaidraus lobizmo problematika.

„Neturėtų būti neskaidraus lobizmo krašto apsaugos sistemoje, nes tai smukdo visą įdirbį, kurį padarėme per šiuos dvejus su puse metų. Tie susitikimai, kurie kai kurie vyko, tai turėtų būti padarytos labai aiškios išvados, galbūt dar kartą paaiškinta mūsų sprendimų priėmėjams, kad bet kokia net regimybė, kad yra kažkoks neskaidrus lobizmas, gali padaryti milžiniškos žalos valstybei ir apskritai pasitikėjimui krašto apsaugos sistema“, – sakė V. Bakas.

Problema liko su „feniksais“

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, kalbant apie nacionalinio saugumo interesų apsaugą, jau yra žengti žingsniai į priekį.

„Jau vasarį buvo patvirtintos pataisos dėl pirkimų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, nuo vasario galioja nuostata, kad galima eliminuoti iš pirkimų pirmiausiai nesaugius nacionalinio saugumo prasme produktus, prekes, konkrečias kompanijas, yra ir kiti parametrai – akcininkai, savininkai ir panašūs, kai turimi atsakingų institucijų duomenys“, – sakė R. Karoblis.

Pasak ministro, rizikingiausi ir sudėtingiausi pirkimai interesų atžvilgiu yra tie, kurie eina per Viešųjų pirkimų įstatymą. Šiuo metu yra svarstoma, kad analogiškos nuostato būtų taikomos ne tik krašto apsaugos sistema.

R. Karoblio teigimu, dar liko klausimas, kaip iš pirkimų eliminuoti vadinamuosius „feniksus“.

„Čia buvo ilga diskusija su viešųjų pirkimų tarnyba ir kitais subjektais, dar neturime atsakymų į klausimus dėl atitikimo direktyvoms. Jei yra Seimo narių iniciatyva, čia yra pagrindas daryti detalesnį įvertinimą“, – sakė R. Karoblis.

Aiškinosi dėl lobizmo

Ministras patvirtino, kad per posėdį buvo keltas klausimas dėl kariuomenės vadovo Vytauto Žuko ir Verslo konfederacijos vadovo Valdo Sutkaus, klausta, kas dar su juo buvo susitikęs.

R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos verslo konfederacija, kaip socialinė partnerė, turi susitarimą su Vyriausybe. Jis patikino, kad asmeniškai su juo susitikęs nebuvo – tik per pristatymą Darbdavių konfederacijoje. Tačiau su ponu Sutkumi buvo susitikę du krašto apsaugos viceministrai.

„Susitikti su institucijos vadovu yra natūralus dalykas, klausimas, kad tai būtų skaidri veikla, ir tai neturėtų neteisėtos ir nepagrįstos įtakos kitiems procesams“, – sakė R. Karoblis.

Pasak ministro, pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, priimant interesantus tai reikia įtraukti į oficialią darbotvarkę, kad būtų užtikrintas viešumas.

„Tas yra daroma“, – patikino R. Karoblis.