Pasak konservatorių lyderio, praėjusių metų pabaigoje protestavę švietimo darbuotojai esą sugebėjo pasiekti tik laikinojo ministro Roko Masiulio pažadą dėl audito.
„Mokytojai išspaudė Roką Masiulį, kad jis atliktų auditą. Atliko, tada atėjo Algirdas Monkevičius ir pasakė, kad auditas nieko vertas. Tiek išspaudė mokytojai. Vienintelis dalykas, kas dabar yra su mokytojais, - jie nebeturi jėgų. Dėl to, kad piketuoti mėnesiais yra velniškai sudėtingas reikalas. Ir jie dabar neturi jėgų, yra pavargę, bet ar tai reiškia, kad patenkinti, - tikrai ne“, - „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ penktadienį sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat sukritikavo premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, esą protestai rengiami dėl to, kad norima 25 proc. didesnių algų, o jos kilo tik 20 proc.
„Demagogija. Visų pirma, nei 25 proc., nei 20 proc. niekas nekėlė. Klausimas yra tas, kiek kyla pragyvenimo lygis valstybėje ir kiek kyla valstybės tarnautojams. Ir čia turime didelę Lietuvos problemą - privačiame sektoriuje algos kyla po 8 proc. kasmet, o valstybė tiek nespėja kelti, nes yra gausybė kitų įsipareigojimų. Ir, deja, mokytojai yra tie žmonės, kuriems pakeisti profesiją yra ganėtinai sudėtinga“, - teigė G. Landsbergis.
Kaip jau ELTA rašė, praėjusį mėnesį pristatytoje Vyriausybės ataskaitoje už 2018 metus buvo pažymėta, kad, įgyvendinus etatinio mokytojų apmokėjimo pirmąjį etapą, mokytojų vidutinis bruto darbo užmokestis 2018 m. buvo 14 proc., arba 136 eurais, didesnis nei 2017 m. Vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti skirta 23 mln. eurų ir tai, rašoma ataskaitoje, leido padidinti atlyginimus vidutiniškai 20 proc.
Taip pat teigiama, kad per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 307 eurais (20 proc.), o slaugytojų - 179 eurais (23 proc.). Prognozuojama, kad 2019 m. kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai didės apie 20 proc.