„Jeigu tauta apsispręs, kad konservatoriai yra geriau, mes iš karto po rinkimų nebesiūlysime jokio premjero, tada konservatoriai galės pasiūlyti patys, arba – Seimo rinkimai po 6 mėnesių“, – DELFI rėžė R. Karbauskis.

Jis taip pat sakė, kad jo partijai svarbiausia, už ką balsuos ir kuo pasitikės žmonės.

„Mes tiesiog kalbame apie galimus scenarijus, visiškai akivaizdu, kad prezidento rinkimai parodys, ar laimės konservatorių kandidatas.

Aišku, kad dirbant toliau su prezidente, kuri yra priešinga valdančiajai daugumai, tai bus sunku.

Kitas dalykas, artėjantys rinkimai yra nacionaliai, kitaip sakant, reikia sulaukti atsakymo, kokios valdžios žmonės tikisi, o kada mes žiūrime į apklausas įvairias, atrodo, kad „valstiečiai“ yra priešas, pats geriausias ministras Veryga yra laikoma nemėgstamiausias, tai jeigu taip yra iš tiesų, niekas iš mūsų valdžios nesiekia per prievartą būti valdžioje, jeigu taip atsitiko, kad žmonėms mumis nepasitiki, kam kankinti tautą su bloga valdžia. Alternatyva mums – konservatoriai. Mes užpilti propagandinėmis žinutėmis“, – laidoje sakė R. Karbauskis.

Karbauskis: nesame impotentai ir tokiais nebūsime

R. Karbauskis tvirtino, kad tokiais pareiškimais žmonių neverčia už juos balsuoti, tačiau išgirsti tautos nuomonę – labai svarbu.

„Kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, rinkimai yra demokratiniai ir laisvi, niekas negali nieko pritraukti ar kažkaip kitaip paveikti. Visa tai žmogus turi nuspręsti pagal save, pagal savo sąžinę. Tačiau tai tikrai nėra mobilizavimas, tai tiesiog yra žmonių paklausimas, ko jie iš tikrųjų nori, nes pasiklausius komentarų, skaitant Valatkos komentarų, mus ten vadina visaip, dažnai viskas yra patyčių lygyje. Gal tikrai žmonės mano, kad mes nesveiko proto, priimame sprendimus, kurie nukreipti prieš kažką. Girdžiu Landsbergio pareiškimus, kad viską panaikinsime, o jie neva grąžins skolas, aš klausausi ir nesuprantu. Jeigu tai tenkina tautą, tada gerai, tegu būna, kaip žmonės nori“, – DELFI sakė R. Karbauskis.

Arnas Mazėtis, Ramūnas Karbauskis

„Jeigu būtų toks scenarijus, jeigu mūsų kandidatas nelaimi prezidento rinkimų, bet laimime rinkimus į EP, tada mes kartu sėsime ir kalbėsimės. Kita vertus, tai būtų sunkus darbas. Pusantrų metų – pastovus konfliktas su prezidente, kuri bandys viską, ką mes atskleidėme, bandys neigti, bandys stabdyti visą informaciją. (…) Mes nesame impotentai ir tokiais nebūsime“, – apie dar vieną scenarijų užsiminė R. Karbauskis.

„Jeigu mes bet kokiu atveju norėsime likti valdžioje, tai variantų tiesiog nėra. Nemanau, kad patys konservatoria būtų suinteresuoti išankstiniais rinkimais, kai vienas iš jų būtų išrinktas Lietuvos prezidentu. Jeigu kalbėtume apie tai, ką mes darysime, tai mes neduosime galimybės siūlyti to žmogaus, kuris pats neitų ir automatiškai priversime... (…) Kaip Skvernelis galėtų eiti į premjerus, jeigu valdančiojoje daugumoje nebūtų „valstiečių“?“ – DELFI laidoje klausė „valstiečių“ lyderis.

Kritikuoja Grybauskaitę

„Jeigu kalbėtume apie mūsų užsienio politiką per pastaruosius dešimt metų, tai yra tik įstojimas į NATO ir ES. Bet regalijas už tai turi prisiimti ne Grybauskaitė“, – kritikavo R. Karbauskis.

Politikas dar kartą pakartojo, kad jeigu laimės konservatorių kandidatas, toliau teisėsauga tarnaus pagal nurodymą.

Ramūnas Karbauskis

„Noriu dar kartą pakartoti, kad jeigu bus taip, kad pralaimėsime Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, tai atsakymas vienas. (…) Bet kokiu atveju aš suprantu, kad yra labai svarbus ir asmenybinis vertinimas. Tik aš bandau pasakyti dabar, kad mums sunku įsivaizduoti, kaip prie tokios konservatorių sistemos, mes galėtume dirbti. (…) Jeigu mes turėsime tokį prezidentą, kaip dabar elgiasi Grybauskaitė, tai teisėsauga tarnaus ne teisingumui, o pagal nurodymą“, – darkart pakartojo R. Karbauskis.

Dar vienas scenarijus – konservatoriai ima visą valdžią

R. Karbauskio teigimu, jeigu laimės konservatoriai, tada jie siūlys premjeru G. Landsbergį.

„Scenarijų mes žinome, jeigu konservatoriai laimės, jie pasiūlys savo premjerą, matyt, tai bus Gabrielius Landsbergis, ir bus mažumos Vyriausybė, bet tikrai neisime prieš tautos valią. Žinoma, bus gaila, kad visas mūsų darbas bus sunaikintas. O jeigu jie neims valdžios, tada nepasiūlys ir premjero, o jeigu premjero niekas nepasiūlys, tokiu atveju neišvengiami išankstiniai rinkimai“, – tvirtino R. Karbauskis.

Jis taip pat sakė, kad konservatoriams netrukus bus leista daryti tai, ką jie nori.

„Su žmonėmis, kurie nei vieno karto nepasiūlė kažko, kas neneigtų mūsų siūlymų, tai būtų sunku dirbti. (..) Konservatoriai mus vadino kvailiais. Jeigu jie to nori, dabar mes jiems leisime daryti tai, ką jie nori. Tokiu atveju mums nereiktų jungtis, mes balsuosime, kad jie galėtų valdyti. Bet kokiu atveju mes būtume opozicija.

Esu girdėjęs, kad jie atšauks viską, ką mes pasiūlėme ir įvykdėme. Aš noriu, kad jie pradėtų kalbėti faktiškai, o dabar girdime tik, kad „valstiečiai“ yra kvailiai, daugiau nieko iš jų nesu girdėjęs. Jeigu jie pradės kalbėti atvirai ir konkrečiai, tai tokių dalykų tiesiog nebūna. Tačiau mes pritarsime protingiems sprendimams“, – DELFI sakė R. Karbauskis.

„Niekas kaip mes niekada nesielgė, visiems valdžia buvo kaip pagrindinis tikslas. Rinkimai yra metas, kai žmonės gali pareikšti savo nuomonę, tai kam daryti tai, ko žmonės nenori“, – kalbėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskis dar kartą pakartojo, kad nenori palikti valdžios, tačiau tai gali būti neišvengiama.

„Eiti prieš tautos norą, mes tiesiog nebenorime“, – konstatavo R. Karbauskis.

„Jeigu visa visuomenė pasako, kad valdžia yra bloga, tai mūsų žmonės tikrai supranta, kad prezidento poziicja svarbi dirbant valstybės naudai. Mes dabar turime prezidentę, kuri proteguoja dešiniąsias partijas“, – kritikavo R. Karbauskis.

Po Skvernelio pareiškimų apie galimą naują koaliciją – spėlionių virtinė Seime

Po „valstiečių“ deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų apie galimą naują valdančiąją koaliciją po prezidento rinkimų, kitų Seime esančių partijų atstovai svarsto įvairius scenarijus, bet dalis politikų ministro pirmininko žodžiuose įžvelgia manipuliavimą rinkėjais.

Taip jie reagavo į S. Skvernelio pareiškimą, kad nelaimėjęs prezidento rinkimų jis gali pasitraukti iš premjero pareigų, o parlamente gali susiformuoti nauja koalicija.

Dalis opozicijai priklausančių Seimo narių tai vertina kaip rinkėjų mobilizavimą prieš rinkimus.

„Aš traktuočiau tai kaip rinkėjų mobilizavimą metant tą argumentą, kad jeigu premjeras netaps prezidentu, tai sustos visi geri darbai, nebus tęsiamos pradėtos iniciatyvos ir panašiai“, – BNS ketvirtadienį sakė opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jai antrino socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas.

„Šiandien kalbėdamas apie atsistatydinimą, aš manau, kad jis tiesiog dalyvauja prezidento rinkimų kampanijoje ir mėgina savo rėmėjus sutelkti baimės ir grėsmės akivaizdoje“, – BNS teigė politikas.

„Atvirkščiai – S. Skvernelis turi eiti premjero pareigas iki pabaigos, nes jis tiek pažadų yra išdalijęs, kad jų įgyvendinti, jis pats žino, nepajėgs. Tai šiuo atveju atsistatydinimas jam būtų viena geriausių išeičių“, – pridūrė socialdemokratas.

Ramūnas Karbauskis

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė jaučiantis dalies Seimo narių ketinimus palikti valdančiąją daugumą, bet detaliau situacijos nekomentavo.

„Jaučiame visuomenėje tvyrantį pokyčių norą bei dalies Seimo narių ketinimus palikti valdančiąją daugumą. Tačiau kol kas dar yra kiek per anksti apie tai konkrečiai kalbėti“, – BNS tvirtino didžiausios opozicinės frakcijos vadovas.

Gali prarasti pasitikėjimą Karbauskiu

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas sakė, kad „valstiečių“ frakcijoje esantys Seimo nariai gali prarasti pasitikėjimą jos vadovu Ramūnu Karbauskiu, nes šiam nepavyks įgyvendinti pažado laimėti visus tris 2019-ųjų rinkimus.

Pasak jo, pats S. Skvernelis po rinkimų „neturėtų būti įsikibęs į parankę R. Karbauskiui“ ir, tikėtina, ieškos būdų pasitraukti.

„Pats S. Skvernelis matys, kad šitas aljansas su R. Karbauskiu neduoda rezultatų. (...) Jis galėtų po prezidento rinkimų sakyti, kad mūsų Vyriausybė buvo reformistinė, bet dabar susiklostė tokios aplinkybės, išeiti pakelta galva ir ruoštis 2020 metų Seimo rinkimams“, – BNS kalbėjo E. Gentvilas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako nejaučiantis grėsmės, kad valdžią perimtų opozicija ir priminė dar pernai išsakęs kvietimą jungtis prie „tvarkiečių“ Liberalų sąjūdžiui bei kartu dalyvauti koalicijoje su „valstiečiais“.

„Liberalų sąjūdis įrodė per savivaldos rinkimus, kaip ir mes, kad gali laimėti, kad esame daugmaž stiprūs regionuose, ir siūlyti formuoti plačiąją koaliciją. Joje galėtų būti socialdarbiečiai, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, liberalai ir tie patys lenkai. Toje vietoje matau galimybę darbui, nes dabar, kai reikia balsuoti, trūksta balsų“, – tvirtino politikas.

Po prezidento rinkimų tvirtinant naują Vyriausybę, jo nuomone, turėtų būti atitinkamai persiskirstyti ir ministrų postai.

Socialdarbiečių pirmininko Gedimino Kirkilo nuomone, vienintelis galimas persiskirstymas po rinkimų būtų oficialus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos -Krikščioniškų Šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prisijungimas prie valdančiųjų.

De facto dabar daugumos nėra. Tad aišku, kad yra noras galbūt ją išplėsti kalbantis su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. O jei kas nors nori suformuoti naują daugumą, kas tai trukdo padaryti dabar? Tokių bandymų jau daug buvę, bet tai nepavyko. Aš manau, kad net nesėkmės atveju, S. Skvernelis išliks premjeru nepriklausomai nuo išrinkto prezidento. Nes prezidento galios apribotos – (į premjerus – BNS) teikiamas tas, ką pasiūlo dauguma“, – aiškino G. Kirkilas.

LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad kol kas partija susikoncentravusi į prezidento rinkimus ir apie galimas koalicijos permainas negalvoja.

Apie galimą naują valdančiąją daugumą S. Skvernelis paskelbė ketvirtadienį pristatydamas savo prezidento rinkimų programą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad „valstiečiai“ trauktųsi iš valdžios, jei pralaimėtų prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną. Pagal naujausią „Vilmorus“ apklausą, S. Skvernelis nusileidžia ekonomistui Gitanui Nausėdai ir konservatorių kandidatei Ingridai Šimonytei.