Baltarusija nori taikių ir draugiškų santykių su Lietuva. Tai ketvirtadienį vykusiame susitikime su Lietuvos europarlamentaru, nušalintuoju prezidentu Rolandu Paksu pareiškė Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.
Praėjus vos kelioms dienoms po skandalo, kai iš Baltarusijos buvo atšauktas Rusijos ambasadorius Michailas Babičius, o iš Saugumo tarybos atleistas valstybės sekretoriaus pavaduotojas Andrejus Vtiurinas už „nusižengimus, diskredituojančius kariškio vardą“, A. Lukašenka Minske netikėtai priėmė R. Paksą. Jis pranešime įvardijamas kaip buvęs Lietuvos vadovas.
Susitikimo metu Baltarusijos lyderis lyg niekur nieko ėmė postringauti, jog Lietuvos politikai retai beužsuka į Baltarusijos sostinę pakalbėti apie dvišalių santykių problemas. A. Lukašenka konstatavo, kad „Baltarusija ir Lietuva turi bendrų požiūrio taškų į skirtingas temas, nors kai kuriais klausimais požiūriai ir skiriasi“. Bet tai kaimynėms esą natūralu.
„Kadangi mes esame kaimynai, o jų niekas nesirenka, jie dievo skirti, mums teks gyventi kaip kaimynams, norime to ar ne. Norint gyventi taikiai ir draugiškai (kito kelio mes Baltarusijoje nematome, jūs tai gerai žinote ir suprantate), reikia bendrauti ir kalbėtis apie įvairias temas, pradedant nuo bendrų saugumo temų regioje (šiuo metu, jūs žinote, Europoje, labai neramu, duok dieve, ši audra nurimtų). Iš kitos pusės, yra vietinės problemos. Pavyzdžiui, atominės elektrinės statybos – tema, kuri ypač aktuali Lietuvai ir, mūsų manymu, ypač politizuota“, – teigė A. Lukašenka.
Jo manymu, R. Pakso vizitas Baltarusijoje taps „gera pradžia aptarti esamas problemas“. Tuo pačiu A. Lukašenka atkreipė dėmesį, kad dvišalio bendradarbiavimo pagrindu visuomet būna prekybiniai-ekonominiai santykiai.
„Nepaisant politinių skirtumų, jų lygis yra ypač aukštas. Mes visada su dideliu malonumu teikėme milijonus tonų prekių per Lietuvą, mums patogu dirbti jūsų uostuose. Ypač daug mūsų žmonių lanko Lietuvą turistiniais tikslais ir mes niekada netrukdėme tam, kad lietuviai atvyktų pas mus“, – sakė A. Lukašenka.
Galiausiai jis netgi ėmėsi istorinės temos, pridūręs, kad Baltarusija ir Lietuva kadaise sudarė vieną valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kurios istoriją neretai savinasi baltarusių nacionalistai. Vis dėlto, anot A. Lukašenkos, bendra istorinė praeitis „turi padėti dvišalių santykių vystymuisi“.
„Istorijoje reikia ieškoti kažko gero, to, kuo galima remtis. Ir pas mus to gero yra daug. Remkimės ant to ir statykime tokius pat gerus santykius ateityje“ reziumavo A. Lukašenka.
R. Paksas Baltarusijos prezidento administracijos pranešime nėra cituojamas. Tiesa, būtent R. Paksas pernai gruodį gyrėsi susitikęs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aptaręs dvišalius santykius.
Pokalbio nuoširdumas kelia abejonių
Anot politologo Vyčio Jurkonio, patį susitikimo faktą galima būtų vertinti arba kaip Minsko nesupratimą kas yra kas Lietuvoje (nes R. Paksas, tiesą sakant, nelabai turi įtakos LR užsienio politikai), arba kaip sąmoningą bandymą imituoti pokalbį su kaimynais, o kartu šiek tiek provokuoti Lietuvos užsienio politikos formuotojus bei tuos, kas šiuo metu yra valdžioje, ypač turint omeny, kad R. Paksas nemaža dalimi apeliuoja į antisisteminius balsus.
„Išviešintos citatos gana tuščios, nors pats Baltarusijos Prezidento vertinimas, kad dvišaliai santykiai nėra tokie blogi (dėl prekybos, turistų srautų ir t.t.), kaip kad bandoma juos pristatyti, yra teisingas“, – sakė V. Jurkonis.
Jo manymu, dabar oficialųjį Minską būtų galima išbandyti istorinės atminties temomis, ypač dėl carinių (1863-1864 m. sukilėlio Konstantino Kalinausko) ar stalinistinių represijų (Kuropatai – vienintelė oficialiai Baltarusijos valdžios pripažinta ir prokuratūros tirta masinio naikinimo vieta šalyje, kur 1941 sovietų saugumas – NKVD žudė taikius gyventojus).
„Bet vėlgi, ne su Rolandu Paksu apie tai reikėtų kalbėtis. O ir pats pokalbis su atstatydintu LR Prezidentu, kuriam buvo ir tebėra keliami klausimai dėl Kremliaus įtakos, kuris neseniai susitiko ir su Kremliaus vadovybe. kelia ne mažiau klausimų dėl to, kiek nuoširdus yra A. Lukašenkos noras priešintis Maskvos įtakoms“, – įspėjo politologas.