„Biudžetą planuodami mes tuos klausimus kelsime, žiūrėdami, ką gali savivaldybė, ką gali ministerija. Kitais metais mes matome, kad Riešės gimnazija galės išsiplėsti iki 200 vietų, o visos mums pavaldžios institucijos 300–400 daugiau vaikų priimti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje ministerijoje sakė A. Monkevičius.
Vilniaus rajono gyventojai jaučiasi diskriminuojami dėl ugdymo lietuvių kalba: priversti vežti vaikus į kitas gyvenvietes, nors ugdymo įstaiga – po langais.
„Opozicijos nariai ne kartą kreipėsi į savivaldybę, teikė projektus atidaryti naujas grupes rajone lietuvių ugdymo kalba, bet dėl formalių ir išgalvotų priežasčių visi prašymai atmesti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Vilniaus rajono savivaldybės opozicijos lyderis konservatorius Gediminas Kazėnas.
Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis komentuodamas situaciją teigė, kad „dauguma, kuri nesikeičia jau daug metų, sąmoningai ir sistemingai diskriminuoja lietuvių vaikus Vilniaus rajone“. Parlamentaras sakė matantis vienintelę galimybę spręsti problemą – tiesioginį Vyriausybės įsikišimą, steigiant ugdymo įstaigas rajone.
Švietimo ministras pažymi, kad sprendžiant analogiškas problemas ministerija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įsteigė savo mokyklas, nors įprastai tai yra savivaldybės funkcija.
Anot A. Monkevičiaus, ministerija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose turi dvylika ugdymo įstaigų, jas šiuo metu lanko 3800 vaikų, iš jų apie pusantro tūstančio – Riešės gimnaziją.
Kalbėdamas apie sparčiai augantį gyventojų skaičių Vilniaus priemiesčiuose A. Monkevičius kartu teigė, jog reikės „tą klausimą spręsti radikaliau“, kalbėdamas apie nekilnojamo turto vystytojų atsakomybę.
„Kartu reikėtų kalbėti apie vystytojus, kokie bendrieji planai, kodėl taip atsitinka, kad siekiam tik parduoti namus, be jokios infrastruktūros. Taip, kaip vystomi tie kvartalai, neleistina, bet tai ne mūsų ministerijos dispozicijoj“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Vilniaus rajono savivaldybė į BNS klausimus dėl mokymosi galimybių lietuviškai žada atsakyti raštu.