Tai siūlantį Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs Seimo narys konservatorius Jurgis Razma sako, kad toks reikalavimas leistų pasiekti, kad tyrimo komisijos būtų sudaromos, tik atsiradus poreikiui reaguoti į didelės valstybinės svarbos problemas, ir apsunkintų galimybę sudaryti komisiją, sąlygotą savanaudiškų politinių užmačių.
Pagal įregistruotą projektą, komisijos tiriamas klausimas ir darbo trukmė nustatomi Seimo nutarimu, „kuris priimamas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Toks pat reikalavimas dėl balsų skaičiaus nustatomas balsuojant dėl Seimo nutarimo suteikti Laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus nuolatiniam Seimo komitetui ar komisijai“.
J. Razma taip pat siūlo nustatyti, kad komisija negali būti sudaryta tik iš valdančiųjų ar tik iš opozicijos atstovų. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai.
„ Įstatymo projekto rengimą paskatino pastaruoju metu Seime įsivyraujanti praktika kurti laikinąsias tyrimo komisijas ar jų įgaliojimus suteikti Seimo komitetams, kai tyrimas inicijuojamas ne dėl valstybiškai reikšmingų klausimų, kaip reikalauja įstatymai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, o siekiant panaudoti šį reikšmingą parlamentinės kontrolės instrumentą kovoje su politiniais konkurentais“, - sako projektą parengęs Seimo narys Jurgis Razma.
Nors galiojantis įstatymas reikalauja tyrimo komisiją sukurti jai iškeliant valstybiškai reikšmingus klausimus, tačiau, pasak J. Razmos, nėra jokių teisinių mechanizmų tam reikšmingumui objektyviai patvirtinti.
„Tokie Seimo nutarimai priimami paprasta Seimo narių balsų dauguma. Todėl politinės - konstitucinės atsakomybės stokojanti Seimo dauguma gali prikurti komisijų, siekdama politiškai savanaudiškų tikslų, o teoriškai deklaruodama, kad bando aiškintis dėl valstybiškai reikšmingų klausimų. Tenka apgailestauti, kad kaip tik tokias tendencijas matome šiame Seime“, - sako Seimo narys J. Razma.